Savivaldybės tarybos posėdyje. Niekas niekam skolingas neliko

Savivaldybės tarybos posėdyje. Niekas niekam skolingas neliko

Paskutinis šių metų tarybos posėdis prasidėjo ir baigėsi, kaip reta, draugiškai. Posėdžio pradžioje kiekvienas, nežiūrint politinių pažiūrų, kramtė socialdemokratų saldainius, padalintus Arvydo Vyšniausko, pasveikino gruodžio mėnesį gimtadienį šventusį Ramūną Kartenį, o Darbo partijos nariai – savo  pirmininką  Vaidą Ratkevičių, susilaukusį pirmagimės.  Baigė  posėdį tarybos nariai  senųjų  metų palydėtuvėmis kavinėje.

Julija KIRKILIENĖ

Gera naujiena

Drausmingai visi 25 tarybos nariai darbą pradėjo spaudydami kompiuterių klavišus, nes streikavo elektroninė balsavimo sistema. Be ilgų diskusijų pritarė 2011 metų savivaldybės biudžeto ir 2011-2013 metų strateginės veiklos plano patikslinimui. Padidintos lėšos priemonei „Socialinės išmokos ir kompensacijos“, bet pašalpos dėl to sprendimo nepadidės. Pinigų daugiau reikia, nes daugėja pašalpų prašytojų, o dėl to daugėja darbo pašalpų skaičiuotojams.

Mažėjant mokinių skaičiui, mažinamos mokinio krepšelio specialiosios dotacijos lėšos. Vienoms socialinėms programoms asignavimai sumažinti, kitoms – padidinti, viskas apsvarstyta pagal poreikius ir galimybes. Gera naujiena iš tarybos posėdžio pasiųsta elektrėniečiams: iš ES lėšų per projektą, o ne iš biudžeto lėšų, kaip buvo planuota,  bus restauruota koplyčia Sabališkių kapinėse.

Mokyklų reikalai

Ilgėliau tarybos nariai diskutavo, ar reikia Vievio pradinės mokyklos rekonstrukcijai užbaigti iš biudžeto skirti iki 300 tūkst. litų. Tarybos nariui Algimantui Adomaičiui parūpo, kodėl pirmiau įmonė laimėjo konkursą rekonstrukcijos darbams, o tik paskui planuojami pinigai.

Ūkio plėtros skyriaus vedėjas Virgaudas Šimkūnas teisinosi, kad objektas yra įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, o įmonės, atliksiančios šio pastato rekonstrukciją, turi turėti specialų leidimą. Danguolė Kliucevičienė siūlė lėšas remontui numatyti tik tada, kai bus aiški remontui reikalinga suma, Nikolajui Melnikovui nebuvo aišku, kaip viename projekte dirbs dvi firmos.

Pritarę, kad biudžete suras tuos 300 tūkst. litų, o gal reikės ir mažiau, dar pritarė „Ąžuolyno“ pagrindinėje mokykloje įsteigti išlyginamąją mobiliąją grupę, nemokantiems lietuvių kalbos gyventojams mokyti. Toks poreikis, pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Deimanto Tarulio, atsirado iš Rusijos su mama sugrįžus nepilnamečiui, nemokančiam lietuvių kalbos.

Vienodi projektai, skirtingi sprendimai

Du gyventojai kreipėsi į savivaldybės tarybą prašydami atleisti arba sumažinti žemės mokesčius. Viena gyventoja Elektrėnų mieste paveldėjo tris sklypus, bet yra neįgali, gauna mažas pajamas ir už žemę susimokėti neišgali. Taryba pritarė žemės mokestį sumažinti 70 proc. Kitam gyventojui, gyvenančiam Elektrėnuose ir nusipirkusiam du žemės sklypus Pušų gatvėje, taryba nebuvo tokia gailestinga.

Pasak tarybos narių, jei nebeturi pinigų susimokėti už įsigytus žemės sklypus, vieną tegul parduoda. Viktoras Valiušis bandė apeliuoti į tarybos narių geraširdiškumą, kad pilietis yra bedarbis, o jo žmona serga, bet tarybos narių tai nepaveikė.  Net 11 tarybos narių nebežinojo, ar pilietis už įsigytą turtą mokėti turi pats, ar visi savivaldybės gyventojai, todėl balsuodami susilaikė, tad sprendimo projektui nebuvo pritarta. Minimam piliečiui už savo turtą teks mokėti pačiam.

Taryba spalio 26 d. priėmė sprendimą ir patvirtino mokesčių lengvatų teikimo fiziniams asmenims tvarkos aprašą. Pagal šį aprašą lengvatos taikomos paveldėtojams, jeigu  mokesčio mokėtojo šeima gauna socialinę pašalpą, jei mokėtojas yra nepilnametis ar pensininkas, jei daugiavaikė šeima augina 3 ir daugiau vaikų iki 16 metų ir vyresnių, iki jiems sukaks 24 metai, kurie  mokosi valstybės mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, jei mokėtojui yra nustatytas ne daugiau 55 procentų darbingumo lygis, jei  mokėtojo šeimoje yra bedarbių asmenų 6 mėnesius ir ilgiau, jei mokesčių mokėtojas yra vienas iš sutuoktinių jaunos šeimos, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, jei mokesčio mokėtojas nukentėjo nuo stichinės nelaimės, gaisro. Apie atleidimą nuo mokesčių piliečiams, įsigijusiems brangų turtą, apraše nieko nerašoma.

Antrą kartą ant to paties grėblio

Diskusijų sukėlė klausimas, ar leisti uždarajai akcinei bendrovei „Antikora“, kurių du darbuotojai yra tarybos nariai, leisti suremontuoti pastatus, esančius Elektrinės gatvėje (ten, kur buvo įsikūrusi įmonė „Domingos durelės“, vėliau pasivadinusi UAB „Linokompa“), o investuotus pinigus užskaityti už nuomą. Taryba neleido, kad remonto išlaidos viršytų 168 tūkst. litų. Nuomos mokestis už  vienerius metus sudarytų apie 95 tūkst. litų.

Tas nelaimingas pastatas kiršina tarybos narius jau trečią kadenciją. 2003 metais, kai tarybai vadovavo meras Kęstutis Vaitukaitis,  šias patalpas išsinuomavusi UAB „Linokompa“ atliko statinio renovaciją ir investavo virš 1 mln. litų. Ši bendrovė pageidavo patalpas nusipirkti, bet prašė iš pardavimo kainos minusuoti investuotus pinigus. Arvydo Vyšniausko vadovaujama taryba nepatenkino tokio „Linokompos“ prašymo, todėl pastaroji įmonė atsisakė pastatus pirkti. Vėliau UAB „Linokompa“ bankrutavo, iš Elektrėnų išsikėlė, palikusi apleistus pastatus ir skolą už nuomą. Dėl žalos atlyginimo vyksta teisminiai procesai. Dabar antrą kartą taryba  lipa ant to paties grėblio, pamiršusi Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje raštą, išaiškinusį, kad „nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama …“.

Kita vertus, kodėl nuomininkas turėtų nuomotis apleistas patalpas ir į jas investuoti savo lėšas? Nuomotojo – šį kartą nuomotojas yra savivaldybė – reikalas pasirūpinti savo turtu. 14 tarybos narių balsavo už tai, kad „Antikora“ remontuos savivaldybei priklausantį pastatą, jį nuomos ir ten vystys verslą, beveik dvejus metus nemokėdama nuomos mokesčio. UAB „Antikora“ dirbantys tarybos nariai Marija Jurčenko ir N. Melnikovas nuo balsavimo nusišalino.

Kuo lauke šilčiau, tuo už šildymą mokame brangiau

Tarybos nariai balsavo vienbalsiai už sprendimo projektą dėl UAB „Gelvita“ šilumos kainų dedamųjų patvirtinimo. Tos „dedamosios“ vartotojams ne ką pasako, bet, pasak „Gelvitos“ direktoriaus Timofejaus Rusakovo, šilumos gamybos kaina mažėja, bet brangsta dujos ir kaina vis tiek lieka ta pati. T. Rusakovas sakė, kad šilumos suvartojimas už lapkričio mėnesį Vievyje sumažėjo.

Elektrėnuose – atvirkščiai – suvartojimas padidėjo. Todėl A. Adomaitis siūlė sudaryti komisiją ir ištirti, kodėl esant vienodai lauko temperatūrai, kaip buvo pernai lapkričio mėn., skirtingai suvartojamas šilumos kiekis. Apie šilumą ir jos kainas vyko ir daugiau diskusijų. Vieviečiai už šilumą  moka mažiau, nei mokėtų šilumą gaminant katilinėse, bet moka brangiau nei elektrėniečiai, nors abiems miestams šilumą tiekia Lietuvos elektrinė. Tokia padėtis netenkina tarybos narės Aldonos Kirkliauskienės, todėl tarybai ji perskaitė pareiškimą, kad abiejuose miestuose būtų suvienodinta šilumos kaina ir prie Elektrėnų komunalinio ūkio būtų prijungta UAB „Gelvita“. Pasak A. Kirkliauskienės, vieviečiai prieš elektrėniečius yra diskriminuojami ne tik dėl šilumos kainos, bet ir dėl kvapų, sklindančių nuo valymo įrengimų, paukštynų, sąvartyno, ir kaip kompensacijos reikalavo sumažinti šilumos kainas.

Nors toks pareiškimas ir sukėlė tarybos narių šypsenas, nors tai atrodo visai nerealūs reikalavimai, bet naujajai politikei tokie pareiškimai populiarumo prideda. O juk visados pradžioje būna žodis. A. Kirkliauskienės žodžiu ir baigėsi oficialioji posėdžio dalis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų