Pedagogų streikas: pinigai ir pilietiškumas

Pedagogų streikas: pinigai ir pilietiškumas

Virginija Jacinavičiūtė

Antradienis daugelyje šalies mokymo įstaigų prasidėjo streiku. Išimtimi netapo ir Elektrėnai. Įspėjamuosius streikus organizavo „Versmės“ gimnazijos, „Ąžuolyno“ pagrindinės bei Elektrėnų pradinės mokyklos mokytojai bei mokyklos-darželio „Žiogelis“ darbuotojai. Streikavę švietimo darbuotojai siekia ne tik didesnių atlygio koeficientų, bet ir išmokų į pensiją išeinantiems mokytojams bei mažesnių darželio grupių ir klasių. Nesulaukę gerų žinių, pedagogai žada streikus ir po Naujųjų metų.

Streikavo elektrėniečiai

Visos šešios Lietuvoje veikiančios švietimo profesinės sąjungos iškėlė LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui ir švietimo ministrei Audronei Pitrėnienei šešis esminius reikalavimus. Norėdami parodyti, kad jų reikalavimai ne tuščios šnekos, visos Lietuvos pedagogai, priklausantys profesinėms sąjungoms per pirmąsias dvi pamokas streikavo. Visų streikavusių mokymo įstaigų moksleiviai ir tėvai apie vyksiantį streiką buvo informuoti iš anksto. Solidarizavęsi pedagogai segėjo korteles su streiką pažyminčiais užrašais. Vietoj įprastų pamokų „Versmės“ gimnazijoje vyko pilietinio švietimo pamokos, kuriose mokytojai aiškino vaikams apie švietimo problemas. „Versmės“ gimnazijos vienuoliktokė Ingrida teigė, kad palaiko mokytojų streiką, jai neprieštaravo kiti mokiniai. „Versmės“ gimnazijos mokytojai, neturėję pirmųjų pamokų, apie švietimo problemas diskutavo su moksleiviais gimnazijos fojė.

Darželyje-mokykloje „Žiogelis“ apie streiką bylojo tik segimos kortelės, tačiau darbas vyko kaip įprasta.

„Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos pradinukai per pirmąsias dvi pamokas piešė ir skaitė knygeles, o vyresnieji aktų salėje žiūrėjo filmukus iš mokyklos gyvenimo. Dviejų praleistų pamokų dalykus mokytojai dalimis išdėstys kitose pamokose, nesudarydami vaikams papildomo krūvio.

Auklėtojai neturi dirbti namie

Profesinės sąjungos reikalauja, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai turėtų daugiau nekontaktinių darbo valandų. Dabar pilnu etatu dirbantys pedagogai per savaitę jų turi 3, reikalaujama, kad šis skaičius didėtų iki 6. Pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko, Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos istorijos mokytojo ir savivaldybės tarybos nario Audriaus Jurgelevičiaus, darželių auklėtojai nesuspėja per tris valandas pasiruošti metodinės medžiagos, kelti kvalifikacijos, bendrauti su tėvais, parengti ugdymo planų, o pedagogai – patikrinti rašto darbų. Tad norint viską suspėti, tenka dirbti viršvalandžius ir dalį darbų neštis namo.

Mažesnėse grupėse vaikams geriau

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką 1,5–3 metų amžiaus lopšelio grupėse ugdoma 15, o 3–7 metų darželio grupėse 20 vaikų. Tačiau toks vaikų skaičius, pasak A. Jurgelevičiaus, tikrai yra per didelis, nes vaikai negali jaustis komfortiškai perpildytose patalpose. Švietimo profesinės sąjungos lyderis sako, kad teisingas sprendimas buvo pradines klases iš mokyklos-darželio „Pasaka“ perkelti į „Ąžuolyno“ mokyklą. Dabar dar reikėtų surasti naujų patalpų darželiams steigti ir taip mažinti grupes. Kaip alternatyvą A. Jurgelevičius siūlo išnaudoti baseine esančias patalpas ir ten įkurti darželį, kuris galėtų būti neformalus, o teikti dar ir vaikų sveikatinimo galimybes. Lygiai ta pati situacija ir bendrojo ugdymo mokyklose. Jei klasėje mokosi apie trisdešimt mokinių, tai per pamoką kiekvienam mokiniui galima skirti tik po pusantros minutės. Tokia padėtis nėra naudinga nei moksleiviams, nei mokytojams. Jei klasės būtų pamažintos, mokytojai turėtų daugiau darbo valandų. Ir taip, pasak. A. Jurgelevičiaus, nedidinant atlyginimų, jie vis tiek padidėtų, o darbo sąlygos, mokymosi kokybė žymiai pagerėtų.

Tačiau mokyklos-darželio „Žiogelis“ direktorė Irena Meškauskienė mano, kad mažinti vaikų grupių nereikėtų. Užtektų tik, kad su vaikais dirbtų pora auklėtojų, kaip yra kitose Europos Sąjungos šalyse. Tuomet vaikams būtų galima skirti daugiau individualaus dėmesio.

Reikalauja didesnių algų

Jei aukščiausioji valdžia išklausytų profsąjungų atstovus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai galėtų džiaugtis didesniais atlyginimais. Profsąjungos reikalauja, kad šiems pedagogams palaipsniui būtų didinami algų koeficientai, kol prilygs bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams. A. Jurgelevičiaus teigimu, mažuosius ugdantiems pedagogams kvalifikaciniai reikalavimai tokie pat aukšti kaip bendrojo lavinimo pedagogams, tačiau atlyginimas skiriasi trečdaliu. Dar tuomet, kai švietimo ir mokslo ministru buvo Dainius Pavalkis, profsąjungos buvo suderėjusios, kad tokia neteisybė bus ištaisyta, o pažadai kelti koeficientus netgi užantspauduoti protokoluose. Tačiau atėjus metui ilgai lauktus pokyčius įtraukti į kolektyvinę sutartį, buvusio ministro pažadai subyrėjo kaip kortų namelis. Profsąjungoms toks valdžios nepastovumas nepatinka, todėl sieks, kad atlyginimai darželių auklėtojams didėtų. Profsąjungos reikalauja, kad ikimokyklinių ir priešmokyklinių mokymo įstaigų pedagogų koeficientas per 2016 metus pakiltų 15 procentų, o nuo 2017 m. padidėtų dar 10 procentų.

Didesnių koeficientų profsąjungos tikisi ir kitiems pedagogams, dirbantiems bendrojo ir neformaliojo švietimo įstaigose.

Mokytojų sąskaita netaupys

Iki šiol švietimo įstaigų darbuotojai atlygį gauną pagal formulę, kurioje bazinis mėnesinis atlyginimas dauginamas iš nustatyto koeficiento. Deja, tą koeficientą įstaigos vadovai gali mažinti arba didinti savo nuožiūra. Jei įstaigai stinga pinigų, vadovas gali taupyti sumažindamas koeficientą, todėl, kad ir kaip gerai dirbtų mokytojas, didesnio atlygio jis niekaip negaus. Todėl profesinės sąjungos išdėstė reikalavimą nuo naujų mokslo metų panaikinti tarifinių atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą. Įvedus tokią tvarką, nebus galimybių taupyti mokytojų sąskaita, o alga visos šalies darbuotojams bus vienoda, priklausanti nuo stažo, pamokų skaičiaus ir kvalifikacijos.

Išmokos pensinio amžiaus pedagogams

Pagal Darbo kodeksą, į pensiją išeinantys mokytojai gauna 2 mėnesių algos dydžio kompensaciją. Tačiau pasak A. Jurgelevičiaus, pedagogais keliasdešimt metų dirbę pensininkai turi didesnius lūkesčius ir jiems turėtų būti išmokama didesnė kompensacija. Pirmininkas sako, kad teisinga būtų, jei 25 ir daugiau metų darbo stažą turintys pedagogai gautų 6 mėnesių algos kompensacijas. Galbūt tada pensinio amžiaus mokytojai lengviau paliktų darbo vietas ir užleistų vietas jaunesniems ir dažnai darbo nerandantiems pedagogams. Kad tokia sistema funkcionuotų, profesinės sąjungos prašo valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka darbą švietimo įstaigoje. Bet televizijos laidoje, kur diskutavo ministrė Audronė Pitrėnienė ir A. Jurgelevičius, ministrė sakė, kad pensinio amžiaus mokytojai nepasinaudojo skirtomis lėšomis išeitinėms išmokoms, nes jie nori dirbti.

Pilietiškumas

Be visų išvardintų reikalavimų profsąjungos siekia, kad nuo 2016 m. mokinio krepšelis būtų toks, koks buvo prieš ekonominę krizę 2009 m. Pagal mokytojų reikalavimus, nuo 2016 m. sausio 1 d. mokinio krepšelis turėtų pakilti iki 1045 eurų, o nuo rugsėjo 1 d. – iki 1093 eurų.

Jei į Švietimo profesinės sąjungos norus neatsižvelgs aukščiausioji valdžia, po Naujų metų jie žada naujus streikus. Tą patvirtino ir „Versmės“ gimnazijoje veikiančios profesinės sąjungos pirmininkas Henrikas Vaišvila bei gimnazijos direktorius Egidijus Kontrimas.

Deja, mokytojų streikams dažnai nepritaria moksleivių tėvai. Tėvams dažnai atrodo, kad dabartinių mokytojų darbo kokybė daug prastesnė, nei buvo tarpukario ar net sovietiniais laikais. Mokytojai dažnai dirba tik už pinigus, o ne iš pašaukimo, nesuprasdami savo profesijos svarbumo. Paantrinti tėveliams galėtume ir mes: apsilankę pilietinėje pamokoje „Versmės“ gimnazijoje, išgirdom, kaip mokytoja šiuo sudėtingu grėsmių laisvei, nepriklausomybei, informacinių karų ir propagandų laikotarpiu, gyrė vieną politinį leidinį. Garbinga mokytoja, mums pasirodė nesuprantanti, kas yra politinė ir nepriklausoma žiniasklaida, propaganda ir informaciniai karai, koks yra svarbus laisvas žodis ir kokie svarbūs žmonės, drįstantys laisvą žodį skelbti. Norėtųsi pamoralizuoti, kad streikuojantiesiems pravartu būtų ir patiems gauti pilietiškumo pamokų, kad susidariusią padėtį švietimo sistemoje suprastų plačiau nei gauti gerą atlyginimą už gal ne visada kokybišką darbą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų