Nežinomas vystomasis bendradarbiavimas

Nežinomas vystomasis bendradarbiavimas

Julija Kirkilienė

   Mokytojo Rimvydo Kučinsko juokeliai, kad jis yra humanistas, nes apsiperka „Humanoje“, nėra juokai. „Humana“ parduotuvėse prekes perka ne vargšai, o turtingi ir išmintingi žmonės, taupantys ne tik pinigus, bet ir gamtos išteklius bei prisidedantys prie žmonėms svarbių veiklų vykdymo itin neturtingose pasaulio šalyse.

Pažinimas

Kaip pasaulio žmonės stipriai vieni su kitais susieti, supranta elektrėniškė keliautoja Raminta. Ji šį pavasarį pasiryžo savo akimis pamatyti, kaip žmonės gyvena Pietų Amerikoje. Su grupe draugų savarankiškai aplankiusi Urugvajų, Paragvajų, Braziliją ir Argentiną, pamačiusi tų šalių gyvenimą kaime, Raminta, sako supratusi, ką reiškia miegoti švarioje lovoje, turėti galimybę kiekvieną dieną maudytis po dušu, gerti švarų vandenį, ir pasijutusi gyvenanti turtingoje, aukštos civilizacijos šalyje – Lietuvoje. Prieš keletą metų Raminta lankėsi Pietų Afrikos Respublikoje, matė gyvenimą lūšnynuose ir sako, kad iš kelionių parsivežanti jausmą, kad ji daug turėdama, mažai dalijasi su skurstančiais. Apie tokį vystomąjį bendradarbiavimą iki kelionių ji nebuvo girdėjusi, o išgirdusi suprato, kad Lietuva tikslingai dalį surinktų mokesčių panaudoja remdama mažiau išsivysčiusias šalis. Raminta sako, kad pasilikusi namie, nebūtų supratusi, kaip smarkiai susiję tarpusavyje žmonės pasaulyje ir kokie vis dėlto dideli gyvenimo sąlygų skirtumai ne tik tarp žmonių, bet ir ištisų tautų, mažumos itin turtingų ir daugumos itin neturtingų.

Maps.google technologijos leidžia asmeninio kompiuterio ekrane stebėti beveik jau visą pasaulį iš paukščio skrydžio, galime „pasivaikščioti“ daugelio pasaulio miestų gatvėmis ir gatvelėmis. Judėjimo laisvė ir pingantys skrydžiai atveria mums niekada anksčiau neturėtas galimybes keliauti po platųjį pasaulį. Pasaulis tampa vienas didelis kaimas. Gyvenimas tokiame globaliame kaime atveria daug galimybių ne tik mėgautis, bet ir geriau suprasti, pavyzdžiui, epidemijų ir karų priežastis, tuo pačiu įpareigoja kiekvieną suprasti savo atsakomybę.

Vystomasis bendradarbiavimas: pasaulyje ir Elektrėnuose

2015 m. Europos metai skirti Europos Sąjungos išorės veiksmams ir Europos vaidmeniui pasaulyje.

Visuomeninio bendradarbiavimo pradžia laikomi 1949 m., kai JAV prezidento inauguracinėje kalboje buvo paskelbta apie NATO įkūrimą ir įvardinti skurstančių žmonių skaičiai pasaulyje bei paskelbta, kad pirmą kartą istorijoje atėjo metas tiems besivystančių šalių žmonėms padėti. 1970 m. Jungtinės Tautos išsikėlė tikslą – užtektų, kad industrinės, turtingiausios šalys skirtų 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų neturtingų šalių vystymuisi skatinti. 1991 m. Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas Mastrichto nutarimu pradėjo aktyvesnę kovą su skurdu besivystančiose šalyse. Programa, kurioje dalyvauja visos ES šalys, pavadinta vystomuoju bendradarbiavimu. Mastrichto nutarimu Europa pasiryžo išgyvendinti skurdą pasaulyje ir paskatinti daugiau Europos gyventojų įsitraukti į vystymosi srities veiklą. Vystomojo bendradarbiavimo programoje jau dešimtmetį dalyvauja ir Lietuva. Įstoję į ES, lietuviai patys jautėsi neturtingi ir vis laukė paramos nė nepastebėdami, kad Lietuva jau įvardijama tarp labiausiai išsivysčiusių šalių. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, iš šalies pagalbos gavėjos tapo šalimi donore. Bet kas yra tas vystomasis bendradarbiavimas kol kas dar nežino daugelis lietuvių, taip pat ir Elektrėnų savivaldybės vadovai. Tą naujieną plačiau paskleisti ėmėsi nevyriausybinių vystomojo švietimo ir bendradarbiavimo organizacijų tinklus jungianti asociacija „LITDEA“, vykdydama švietimo projektą „Regioninė žiniasklaida vystomajam bendradarbiavimui“. Regioninė žiniasklaida projekte – tai ne tik regioninės žiniasklaidos priemonės, bet ir susitikimai-diskusijos su savivaldybių žmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybės vadovais. Tokia diskusija vyks ir Elektrėnų savivaldybėje, tik asociacija dar nežino tikslios datos. Greičiausiai tai įvyks vasarą, tada žmonės turės progos plačiau sužinoti, kas tas nežinomas vystomasis bendradarbiavimas ir kam jis reikalingas.

Žinojimas – nauda bendradarbiavimui

Jau supratome, kad saugesniu pasauliu susirūpinusi pažangioji žmonija ieško būdų pasaulį padaryti laimingesnį. Trumpai pasižvalgykime, kaip prie to prisideda Lietuva. 2013 m. atlikus „Eurobarometro“ apklausą paaiškėjo, kad 80 proc. ES piliečių mano, kad parama vystymuisi yra svarbi, 60 proc. mano, kad turėtume jos teikti daugiau, tačiau 50 proc. respondentų teigia visiškai nežinantys, kam Europos Sąjunga teikia paramą. O jeigu manęs apklausoje būtų paklausę, ar Lietuva turėtų teikti pagalbą ir paramą besivystančioms šalims? Neturėdama informacijos apie vystomąjį bendradarbiavimą, greičiausiai būčiau atsakiusi, kad ir Lietuva pati dar vis yra besivystanti šalis, laukianti paramos. Tai yra, nesuprasčiau sąvokų „gauti“ ir „duoti“. Jei nežinočiau, kad ES Lietuvai 2007–2013 m. iš ES struktūrinės paramos skyrė daugiau kaip 23 mlrd. litų, vid. 3,3 mlrd. litų kasmet, o Lietuva tarptautinei paramai skiria tik 0,09 proc. šios sumos, gal nesuprasčiau, kad vystomojo bendradarbiavimo sėkmė priklauso ir nuo manęs, t.y. nuo visuomenės palaikymo. O visuomenė palaikyti gali tik tai, ką supranta ir žino. Todėl „LITDEA“ į projektą įrašytas tikslas – informuoti ir šviesti Lietuvos visuomenę apie JT, ES ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis, jų tikslus ir iššūkius, pasiektus rezultatus, siekti didesnio visuomenės pritarimo ir paramos šiai veiklai – greičiausiai bus svarbiausia projekto nauda ir parama visuomeniniam bendradarbiavimui.  

Prisidedame pirkdami ir keliaudami

Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas yra dalis užsienio politikos. Paprastai Lietuva bendradarbiauja tose srityse, kuriose turi pranašumų, įgytų per valstybės atkūrimo, demokratijos ir pilietinės visuomenės vystymo laikotarpį. Pavyzdžiui, Afganistane vienoje provincijoje lietuviai rekonstravo ligoninę, Gruzijoje, Ukrainoje, Moldavijoje mokė moterų grupes pradėti savo verslą, remia Europos humanitarinį universitetą (EHU). Šis universitetas dėl politinių priežasčių buvo uždarytas Minske, todėl 2006 metais jis buvo įkurtas Vilniuje. Dauguma universiteto absolventų dirbti ar kurti savo verslo grįžo į Baltarusiją. Viso Lietuva per dešimtmetį 17 valstybių partnerių šalyse įgyvendino apie 850 projektų, tarp jų – 226 projektus Afganistane. Į šiuos projektus neįskaityta kitokia lietuvių parama. Juk kiekvienas žmogus, pats to nežinodamas, gali prisidėti prie to, kad pasaulyje sumažėtų vaikų mirtingumas, kad vaikai įsigytų nors pradinį išsilavinimą, sumažėtų užkrečiamų ligų platinimas, sumažėtų gimdyvių mirtingumas ir kt. Tam reikia ne tik piniginės paramos, kurią renka tarptautinės organizacijos. Prie visuomeninio bendradarbiavimo parama mes prisidedame, pavyzdžiui, pirkdami sąžiningos prekybos ženklu pažymėtus produktus: bananus, kavą, arbatą, ryžius, prieskonius ir kt. Prie pagalbos besivystančioms šalims prisidedame ir pirkdami parduotuvių tinkle „Humana People to People“. Šis tinklas remia visuomenės vystymo projektus Afrikoje, Azijoje bei Lotynų Amerikoje, plėtoja socialinės partnerystės programą Lietuvoje. O keliautoja Raminta prie vystomojo bendradarbiavimo prisidėjo keliaudama po Pietų Afriką ir Ameriką, ten naudodamasi viešuoju transportu, pirkdama ten pagamintus produktus ir suvenyrus, samdydama vietinius gidus ir pan.

Straipsnio išleidimas finansuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis. Už šio straipsnio turinį išimtinai atsako Asociacija LITDEA ir ši informacija jokiu būdu negali būti naudojama Europos Sąjungos nuomonei reikšti.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų