Prieš startą žygeiviai įsiamžno prie Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros
Virginija Jacinavičiūtė
Minint Kaišiadorių vyskupijos įsteigimo 100-ąsias metines, birželio 20 dieną surengtas motožygis „Būk palaimintas“, subūręs motociklų klubų narius ir motociklų entuziastus iš įvairių Lietuvos vietų. Tai buvo ne tik kelionė po Dzūkijos kraštą, bet ir pažintis su regiono istorija, kultūros paveldu bei Kaišiadorių vyskupijos šimtmečio sukaktį menančiomis vietomis.
Šeštadienio rytą žygio dalyviai rinkosi Kaišiadorių palaimintojo Teofiliaus Matulionio aikštėje. Renginio koordinatorius Gintaras Jančiauskas užregistravo 62 motociklus (su keleiviais dalyvių buvo apie 80). Kiekvienam buvo įteiktas atminimo ženklelis ir lipdukas su vyskupijos šimtmečio jubiliejaus simbolika. Tarp gausaus dalyvių būrio buvo dviejų Elektrėnuose registruotų motociklų mėgėjų klubų „Laukiniai šernai“ bei „Strangers MC“ atstovai.
Pirmoji kelionės stotelė buvo neseniai atnaujinta Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra. Generalvikaras Rolandas Bičkauskas pakvietė motociklininkus į katedrą ir papasakojo apie pirmojo piligriminio motožygio idėją bei Kaišiadorių vyskupijos istoriją. Dalyviai apžiūrėjo šventovės architektūrą, aplankė palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčią, kurioje palaidotas vyskupas.
Motociklininkus išlydėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna. Prieš startą suskambo katedros varpais atliktas Lietuvos himnas. Motociklų koloną išvedė generalvikaras R. Bičkauskas, kuris taip pat yra motociklininkas. Žygyje dalyvavo ir Punsko parapijos vikaras Adam Adukowski.
Kaip ir buvo žadėta organizatorių, kelionė buvo ypatinga ne tik dėl gražios Dzūkijos gamtos, bet ir šio krašto istorijos. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Vasario 16-osios Akto signatarams, kurių gyvenimas ir veikla susiję su aplankytomis vietovėmis.
Pirmasis sustojimas laukė Punioje. Čia žygeiviai užkopė ant piliakalnio ir pasigrožėjo Punios šilo bei Nemuno panorama.
Vėliau kolona pasiekė Merkinę. Merkinės krašto muziejaus gidas Žygimantas supažindino su turtinga miestelio istorija. Kadaise čia kryžiavosi svarbūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės keliai, lankėsi valdovai, o 1648 metais Merkinėje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza. Iki šiol išlikęs vadinamasis Vazos namas laikomas vienu seniausių miestelio pastatų.
Istorinė Merkinė buvo svarbus religinis ir administracinis centras – čia veikė keturios katalikų bažnyčios, sinagoga, už miesto stovėjo unitų cerkvė, o XVI amžiuje miestelio aikštėje buvo pastatyta- renesansinė rotušė. Prie Nemuno veikė karališkasis dvaras ir upinis uostas. Sovietinės okupacijos metais miestelio veidas smarkiai pasikeitė, tačiau viena svarbiausių Merkinės asmenybių iki šiol išlieka partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Žygio dalyviai aplankė jo garbei 2022 metais atidengtą skulptūrą bei vietą, kur archeologinių tyrimų metu buvo rasti penkių partizanų palaikai.
Kita stotelė buvo Perloja – miestelis, kurio istorijoje svarbią vietą užima tarpukario Perlojos Respublika, bažnyčia ir Vytauto Didžiojo atminimas. Čia stovi garsusis Vytauto Didžiojo paminklas, išlikęs nepaisant įvairių bandymų jį sunaikinti. Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje gidė Marija Lūžytė papasakojo apie šventovės statybą. Pasak jos, statant bažnyčią aktyviai prisidėjo vietos gyventojai – jie gamino plytas, o karo metais net dažus, naudodami pieną, kiaušinius ir įvairius dažančius augalus. Iki šiol bažnyčia garsėja itin ryškiomis lubų freskomis, kuriose apstu ne tik religinės, bet ir tautinės tematikos. Sovietmetis nesunaikino nei Vyčio, nei trispalvių. Todėl jos laikomomis vienomis įspūdingiausių Lietuvoje. Perlojoje 1991–1995 m. tarnavo Kazokiškių ir Vievio kunigas Alfonsas Kelmelis.
Po trumpo poilsio ir užkandžių liepos pavėsyje motociklininkai išvyko į Daugus. Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčioje klebonas Jurgis Kazlauskas pasakojo apie Vasario 16-osios Akto signatarą Vladą Mironą, kuris 1914–1926 metais buvo šios parapijos klebonas. 1938 metais jis ėjo Lietuvos Ministro Pirmininko pareigas, vadovavo Žemės ūkio ministerijai. Sovietų valdžios buvo suimtas tris kartus, o paskutinį kartą išvežtas į griežtojo režimo Vladimiro kalėjimą Rusijoje, kur mirė ir buvo palaidotas bendrose kalėjimo kapinėse. V. Mironas taip pat ilgus metus vadovavo Merkinės dekanatui, aktyviai platino lietuvišką spaudą ir rūpinosi kultūriniu gyvenimu.
Iš Daugų žygeiviai vyko į Pivašiūnus. Čia aplankė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, garsėjančią stebuklinguoju Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu. XVII amžiuje nutapytas paveikslas garsėja malonėmis ir stebuklais, o 1988 metais buvo vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II pašventintomis karūnomis. R. Bičkauskas kalbėjo apie tikėjimo svarbą ir pabrėžė, kad stebuklas pirmiausia gimsta žmogaus tikėjime.
Pivašiūnai svarbūs ir dėl dar vieno Vasario 16-osios Akto signataro – kunigo Alfonso Petrulio. Jis įvairiose parapijose tarnavo kelis dešimtmečius, tačiau ilgiausiai, net 16 metų, dirbo būtent Pivašiūnuose. Kunigaudamas rūpinosi ne tik pastoracine veikla, bet ir lietuviškų draugijų kūrimu, spaudos leidyba bei tikinčiųjų teise melstis gimtąja kalba.
Toliau maršrutas vedė į Onuškį. Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia garsėja vėlyvojo klasicizmo architektūra ir kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino veikla. Jis čia klebonavo 1939–1953 metais. Bažnyčios šventoriuje palaidotas dar vienas Vasario 16-osios Akto signataras Donatas Malinauskas, todėl ši vieta taip pat užima svarbią vietą Lietuvos valstybingumo istorijoje.
Po įspūdžių kupinos dienos motociklininkai pasuko Elektrėnų link. Elektrėnų bažnyčios aikštelėje jų laukė Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius ir parapijos klebonas monsinjoras Jonas Sabaliauskas.
Pasveikinęs žygio dalyvius meras G. Ratkevičius padėkojo visiems prisidėjusiems prie renginio organizavimo. Generalvikaras R. Bičkauskas linkėjo, kad palaiminimas lydėtų kiekvieną, kuris ryžosi dalyvauti žygyje, prisidėjo prie jo organizavimo ar palaikė iniciatyvą. Monsinjoras J. Sabaliauskas priminė, kad Kaišiadorių vyskupija gali didžiuotis trimis Vasario 16-osios Akto signatarais, kurių gyvenimas susijęs su jos teritorija.
Palaiminus maistą, dalyviai vaišinosi šefo Donato paruoštu plovu, dalijosi dienos įspūdžiais ir aptarė kelionės metu aplankytas vietas. Jaukią vakaro atmosferą kūrė Elektrėnų meno mokyklos mokytojų trio atliekama muzika.
Minint Kaišiadorių vyskupijos šimtmetį, organizuojama įvairių netradicinių renginių, o motožygis „Būk palaimintas“ tapo vienu iš jų. Pasak R. Bičkausko, toks renginys surengtas pirmą kartą, tačiau sulaukė didelio susidomėjimo ir pasiteisino, viskas pavyko geriau, nei tikėtasi.
Organizacinius darbus atliko kun. R. Bičkauskas, talkino Elektrėnų mero patarėjas Gintaras Jančiauskas bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Andriejauskas.
Pasibaigus renginiui, organizatoriai sulaukė daug teigiamų atsiliepimų. Vienas žygio dalyvių rašė: „Ačiū Jums už nuostabią dieną. Renginys puikus, organizavimas – 100 balų. Turininga, gražu, daug įspūdžių, o svarbiausia – daugelis žmonių pakeitė požiūrį į Bažnyčią.“
Motožygį iniciavo Elektrėnų parapija, bendradarbiaudama su Kaišiadorių vyskupijos kurija, Elektrėnų savivaldybe ir Kaišiadorių rajono savivaldybe.