„Metų atradimas“: mokslininkė iš Elektrėnų padeda kovoti su inkstų vėžiu

„Metų atradimas“: mokslininkė iš Elektrėnų padeda kovoti su inkstų vėžiu

Dr. Rasa Sabaliauskaitė (dešinėje) ir jos kolegė, profesorė dr. Sonata Jarmalaitė LRT apdovanojimuose. Foto: Domantas Umbrasas/Justinas Stacevičius

 

Virginija Jacinavičiūtė

Nacionalinė televizija LRT kas­met organizuoja metų apdovano­jimus, kuriais siekiama pastebėti ir įvertinti tuos, kurie savo darbais prisideda prie Lietuvos augimo ir tobulėjimo. 2025 metų apdovanojimuose „Metų atradimo“ kategorijoje nominuota iš Elek­trėnų kilusi biomokslininkė dr. Rasa Sabaliauskaitė ir jos kolegė, profesorė dr. Sonata Jarmalaitė. Mokslininkės įvertintos už inkstų vėžio tyrimus, padėsiančius mažinti sergamumą.
Kaip pristatė LRT, praėjusių metų gegužę prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kolektyvo 7 metus vykdyto inkstų vėžio mutografijos tyrimo rezultatai. Tarp straipsnio autorių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Nacionalinio vėžio instituto mokslininkės prof. dr. Sonata Jarmalaitė ir dr. Rasa Sabaliauskaitė.
Skirtinguose geografiniuose pasaulio regionuose genų mutacijos,­ aptinkamos inkstų vėžio genomo­ sekose, skiriasi ir daugelis tokių skir­tumų nėra paaiškinami vien žinomais vėžio rizikos veiksniais. Iš 11 pasaulio šalių susibūrę mokslininkai išanalizavo beveik 1 000 inkstų vėžio genomo sekų ir nustatė specifinius mutacijų profilius, nurodančius ligos priežastis. Lietuva, turėdama aukščiausius inkstų vėžio sergamumo rodiklius Europoje ir pasaulyje, tapo viena iš pagrindinių tyrimo objektų.

Apie mokslinę veiklą, pa­siekimus ir nacionalinės televizijos įvertinimą plačiau su­žinojome pokalbyje su dr. R. Sabaliauskaite.

Kas įkvėpė Jus pasirinkti biomedicinos sritį?
Šią sritį pasirinkau todėl, kad mokykloje be galo patiko chemija, biologija ir matematika; mėgstu iššūkius bei visuomet norėjau padėti Lietuvos gyventojams. Ruošiausi būti gydytoja, bet pačią paskutinę minutę pasirinkau molekulinės biologijos studi­jas Vilniaus universitete. Tad esu biomedicinos mokslų daktarė, kurios specializacija yra molekulinė biologija / genetika.

2012 m. R. Sabaliauskaitė su mobiliąja bioklase lankėsi „Versmės“ gimnazijoje. R. Sabaliauskaitė viršuje, pirma iš dešinės. R. Sabaliauskaitės nuotr.

Kokią konkrečią biomedicinos sritį Jūs tyrinėjate?
Dirbu onkologijos (onkogenetikos) srityje. Didžioji mokslinių tyrimų dalis yra skirta onkourologijos genų mutacijų ir raiškos pokyčių tyrimams.

Metų atradimo nominaciją gavote už inkstų vėžio tyrimus. Gal galite plačiau pasidalinti, kokią reikšmę šis tyrimas turi visuomenei?
Šis tyrimas apie priežastis. Apie tai, kodėl lietuviai dažniau serga inkstų vėžiu nei kiti, deja, bet Lietuva šioje srityje pirmauja. Projekto metu buvo analizuojami šviesių ląstelių inkstų vėžio mutacijų profiliai. Tyrime dalyvavo 11 pasaulio šalių, pasižyminčių dideliu sergamumu šia onkologine liga. Nustatyta 15 mutacijų profilių, susietų su dažniausiais inkstų vėžio rizikos veiksniais. Mėginiuose iš Lietuvos (taip pat kaip ir Čekijos) daugiausiai nustatyta SBS40b mutacijų profilio atvejų. Nėra žinoma, kokios medžiagos sukelia šias mutacijas, tačiau šis profilis yra siejamas su inkstų funk­cijos pažeidimais.

Kovą prieš vėžį laimime, kai vėžys nustatomas anksti, o pati efektyviausia kova su vėžiu – šalinti priežastis. Tad su tyrėjų komanda manome, kad šis tyrimas paskatins greičiau išsiaiškinti šias priežastis.

Koks jausmas būti pa­stebėtai LRT Metų apdovanojimuose?
Visų pirmiausia norėčiau pa­dė­koti LRT ir asmenims, kurie nominavo mūsų komandą. Jau vien būti nominuotiems buvo didžiulė garbė. Tikrai labai smagu būti įvertintoms ir pastebėtoms, nes mokslininko kelias Lietuvoje nėra tiesus ir lengvas… O tai, kad Lietuvos žmonės įvertino ir balsavo bei paskyrė šį apdovanojimą mūsų komandai – mums tikrai labai didžiulė garbė. Šis apdovanojimas skatina mus toliau dirbti šioje srityje, vadinasi, darome kažką gerai ir teisingai.

Ką manote apie biomedicinos mokslo ateitį Lietuvoje?
Viena perspektyviausių sričių ir greičiausiai besivystančių Lietuvoje. Mūsų biotechnologai ir fizikai yra žinomi ir matomi pasaulyje, apmaudu, kad prof. V. Šikšniui už CRISPR-Cas9 atradimus nepavyko gauti Nobelio premijos, bet… lietuviai yra teisingame kelyje.

Esate ne tik mokslininkė, bet ir dėstytoja. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kur dirbate ir kokias žinias perduodate ­studentams?
Dirbu Viniaus universiteto­ Gyvybės mokslų centre, esu docen­tė. Dėstau vieną iš sudėtingiausių GMC dalykų – molekulinę biologiją, tai srautinė paskaita, skirta ­bioinformatikos, medicinos biologijos, mikrobiologijos studentams, neurobiozifikams ir molekuliniams biotechnologams. O Medicinos ­fakultete medicinos genetikams skaitau onkogenetikos paskaitas ir vedu pratybas.

Mokslų kryptį žmonės renkasi dar mokykloje. Gal turite įžvalgų, kaip galima moksleivius paskatinti domėtis gamtos mokslais?
Manau, kad domėjimąsi gamtos mokslais įskiepija mokykla. Dar viena sritis, kur darbuojuosi – LitBo (nuo 1967 m. rengiamos Lietuvos biologijos olimpiados), esu Lietuvos respublikinės biologijos olimpiados komisijos narė, jau ten susiduriu su gabiais vaikais, kuriuos paruošia mokytojos. Ko gero, pats didžiausias akstinas, tai mobiliosios bioklasės (prie kurios kūrimo ir veiklos vystymo teko prisidėti dirbant „Thermo Fischer scientific“) atvykimas į mokyklą ir įdomus bei nekasdieniškas pamokos pravedimas.

O Elektrėnuose ši komanda jau lankėsi?
Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje su mobiliąja bioklase lankėmės 2012 metais.

Ar Elektrėnuose buvo mo­kytojų, kurie Jus įkvėptų, su­domintų, kuriuos ir šiandien atsimenate su dėkingumu ir geromis mintimis?
Na, visų pirma reikia paminėti, kad 2001 metais Elektrėnų „Vers­mės“ gimnazija pateko į geriausių Lietuvos mokyklų dvidešimtuką. O aš kaip tik tais metais ir baigiau mokyklą, mokiausi realinėje klasėje, kurios auklėtoja buvo Birutė Morkūnienė (pas auklėtoją ir atvažiavau su mobiliąja bioklase).
Iš tikrųjų prisimenu visus mo­kytojus, kurie mane mokė nuo 1 iki 12 klasės. Turėjau ­nuostabias auklėtojas, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojas. Tad norėtųsi geru žodžiu jiems visiems padėkoti, kad paruošė tolimesniam gyvenimui. Bet, ko gero, atmintin labiausiai įstrigo matematikos mokytojos Domicelės Ja­nuš­kaitienės pamokos. Duo­davo tikrai gerų galvosūkių, tą storą uždavinių knygą iki šiol prisimenu. Chemijos moky­toja Neli Kuprusevičienė leis­davo eksperimentuoti paruošiamojoje klasėje. Su pa­va­duotoja Vilija Dobrovolskiene visuomet per pamokas rasdavome apie ką padiskutuo­ti, ji išmokė matematikus nebijoti literatūros. Puikūs prisiminimai apie vokiečių kalbos mokytoją Violetą Žigutienę.

Kalbinant iš Elektrėnų kilusius žmones visada norisi paklausti apie gimtąjį miestą. Ar dažnai čia sugrįžtate? Ar pastebite teigiamų pokyčių miesto aplinkoje ir socialinėje erdvėje?
Taip, gimtajame mieste lankausi dažnai, bent vieną kartą per dvi savaites. Kasmet su draugais turime tokią tradiciją: „tikriname“ kalėdinius miesto papuošimus. Elektrėnai visuomet mielai nustebina. Tikrai labai džiugu matyti pasikeitusį miestą ir infrastruktūros išvystymą apie Elektrėnų marias.

Ačiū už pokalbį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos Pulsas

Keliai aukštumų link