Kaip suspėti su besikeičiančiu pasauliu

Kaip suspėti su besikeičiančiu pasauliu

Julija KIRKILIENĖ

Net kiekvieną kurčią ar aklą šiuo metu pasiekia XXI amžiui neįprasta informacija apie naujo pobūdžio – informacinius, psichologinius, hibridinius – karus. Propaganda visada buvo ir yra pirmoji fazė, kuria žmonių protai parengiami būsimiems praktiniams veiksmams.

Informacijos gausa norom nenorom veikia kiekvieno žmogaus mąstymą. Kaip išgyventi konfliktą, šių dienų iššūkiu tapo valstybės vadovams ir kiekvienam Lietuvos ir pasaulio gyventojui. Apie šių dienų valstybės ir pasaulio problemas, apie tai, ką žinoti reikėtų kiekvienam skaitytojui spalio 16-17 dienomis Užsienio reikalų ministerijos (URM) specialistai ir pakviesti lektoriai diskutavo su regioninės žiniasklaidos atstovais.

Protų nuodijimas

Ką tik grįžęs iš vizito JAV užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su rajonine žiniasklaida diskusijai, kaip atremti propagandą. Trumpai apžvelgęs Lietuvos užsienio politiką, daug dėmesio jis skyrė valdžios ir žiniasklaidos santykiams bei informacinei propagandai. Protų nuodijimas, pasak ministro, yra labai pavojingas karas, leidęs be pasipriešinimo Rusijai užimti Krymą. Girdėdami tik vieną informacijos šaltinį, Krymo žmonės patikėjo, kad Rusija juos gelbsti nuo Kijevo fašistų, kurie būtų išžudę pusiasalio gyventojus. Ministras atkreipė dėmesį į vis aktyvėjančią Rusijos propagandą Lietuvoje, į kurią įtraukiami ne tik apmokomi ir atlygį gaunantys propagandistai, bet kartais ir žiniasklaidos priemonės, nespėjančios susiorientuoti besikeičiančiame pasaulyje arba susigundančios pinigais už antivalstybines reklamas. Kaip atsvarą Rusijos propagandai Lietuvos televizija kiekvieną darbo dieną transliuoja informacinę analitinę laidą rusų kalba iš Prahos.

„Dabar pasaulyje“ – laisvą žodį pasirengęs ginti naujas žiniasklaidos projektas – bendra „Laisvės radijo“, „Amerikos balso“ ir Rytų Europos regioninių televizijų bei radijo stočių programa.

Apie informacines grėsmes ir visuomenės atsparumą joms pranešimą skaitė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius doc. dr. Mantas Martišius.  

Lietuva ant žemėlapio

Pasak URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktorės Gitanos Grigaitytės, energetika ir transportas yra ne tik ekonomikos, bet ir šalies saugumo stuburas. Lietuva tą stuburą išlaiko sveiką. Suskystintų dujų terminalo projektas buvo įgyvendintas greitai, sklandžiai, laiku ir pavadintas „Nepriklausomybė“(„Independence“). Lietuva yra sukūrusi net 30 tūkst. vilkikų parką. Lietuvos pervežėjai žinomi visame pasaulyje, o užsivėrus durims į Rusiją, vis daugiau pasaulio šalių Lietuvai atveria langus. URM daug dėmesio skiria verslo misijoms ir parodoms į „kitas šalis“. Tam sudaryta Ekonominės diplomatijos taryba, kurią sudaro Žemės ūkio, Ūkio, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos bei 5 didžiausios verslo organizacijos. Nuo Rusijos embargo įvedimo, kaip sakė Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas, Lietuva tiesiog padėta ant žemėlapio. Lietuvai savo rinkas atvėrė 27 naujos pasaulio šalys, tarp kurių Kanada, JAV, Japonija, Izraelis, Gruzija, Moldova ir kt. Pavyzdžiui, Japonija perka lietuviškus saldainius ir alų, Kinija – mineralinį vandenį, Korėja – vištieną, Saudo Arabija – žuvį ir kt. URM atstovai prašė kiekviename rajone paskelbti informaciją, kurios gal nežino ne tik smulkieji, bet ir stambesni verslininkai: URM internetinėje svetainėje publikuojama duomenų bazė Market Access Database, kurioje susisteminta informacija apie daugiau nei 100 trečiųjų šalių importo tarifus, procedūras, vidinius mokesčius, barjerus.Todėl kviečiame ir mūsų savivaldybės verslininkus pasinaudoti suteikta informacija internete adresu http://madb.europa.eu/madb/video.htm?lang=lt.

Kur ieškoti pagalbos

URM žiniomis, nuo 2000 m. iš Lietuvos išvyko 388 tūkst. lietuvių. Emigracijos augimo mastai pastaraisiais metais mažėja. Tačiau vis daugiau lietuvių vaikų gimsta užsienyje: 2005 m. jų buvo 4,5 proc., o 2011 m. – jau 15,9 proc.

Daugiausiai lietuvių pagal tų šalių oficialią informaciją yra emigravę į Jungtinę Karalystę (100 tūkst.), Airiją (75 tūkst.), Norvegiją (28 tūkst). Latvijoje gyvena 13 tūkst. lietuvių, Lenkijoje – 8 tūkst., Baltarusijoje – 6 tūkst.

Lietuvių diasporą užsienyje sudaro 1,3 mln. žmonių, kurie nebūtinai kalba lietuviškai, bet vienaip ar kitaip save sieja su Lietuva. Lietuvos pilietybę turinčių ir užsienyje gyvenančių lietuvių yra apie 300 tūkst. Užsienio lietuvių departamento patarėjas Giedrius Kazakevičius ragina savivaldybių vadovus kurti programas ir į jas įtraukti savo krašto emigrantus.

Konsulinio departamento direktorius Andrius Pulokas ragino regioninę žiniasklaidą, artimai bendraujančią su savo skaitytojais, juos paraginti išvykstant iš Lietuvos URM apie save palikti žinutę internetiniame puslapyje www.keliauk.urm.lt, o atsitikus bėdai užsienyje į klausimus visą parą atsakymus galima gauti telefonu Lietuvoje 8-706-5 24 44 arba rašyti el.p.: kod@urm.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų