Kai nemokama – nevertinama

Kai nemokama – nevertinama

Nejaugi  mes jau tiek turtingi duonos, kad galim ją barstyti į šalis? – norisi mūsų visų paklausti  poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio žodžiais. Vėl žodžiai. Jie dažnai  skiriasi nuo mūsų minčių ir veiksmų. Juk kai per literatūros pamokas skaitome apie duoną, bandome aptart ir analizuot tekstus, kalbame labai gražiai. Sužinome, kaip mūsų protėviai ją kepė, aptariame, kaip duona įprasminta mūsų tradicijose ir papročiuose, visi puikiausiai suprantame, kad būtent juoda ruginė duona dažnai padėjo žmonėms atgauti jėgas ir išgyventi. Pabandykime  mėnesį kitą išgyvent be duonos, pakeiskim ją riebiu, rožinėmis gėlytėmis išpuoštu tortu per  pusryčius, pietus, vakarienę. Ar ilgai jo norėsis? O pabandykim sumuštinius be duonos.  Ar gardu?

Greta KAMANDULYTĖ, Daiva BALČĖNIENĖ

Ne kartą teko matyti mokyklos koridoriuose, kaip vaikai bandelę spardo. Paprašai pakelti: vienas susigėsta, pakelia, o kitas atrėždamas – čia ne mano – apsisuka ir demonstratyviai nueina. Norisi tada paklaust, ar namuose irgi bandeles spardom po stalu? Ne viena mama dabar  namuose kepa savo duonelę. Ar neįskaudintumėm mamos, jei imtumėm  mėtyti jos keptą duoną? O mokykloje galima.  Kai kam taip atrodo.

Žiema. Laukus padengė sniegas. Kviečiu jus, vaikai, ir tuos, kurie valgo mamos ar močiutės keptą duoną, ir tuos, kuriems tėveliai parneša duonos iš parduotuvės, ir tuos, kurie duonos riekelę ar bandelę gauna valgykloje už nemokamo maitinimo taloną, tausokite DUONĄ, gerbkite ją. Joje ne tik gyvybinės jėgos, sveikata, joje – jūsų tėvelių triūsas. Jeigu jau labai esate sotūs, geriau tiesiog neimkite duonos, bandelių, o jeigu liko gabalėlis, geriau sutrupinkite jį į lesyklas paukščiams, bet nespardykite, nemindykite…

Daugelyje Lietuvos mokyklų socialiai remtinų šeimų vaikams yra padedama, skiriant jiems nemokamą maitinimą. Kiekvieną pertrauką matant po mokyklą besimėtančias bandeles, ištaškytus jogurtus, sumaitotus sūrelius, į šiukšlių dėžes išmestus sveikut sveikutėlius vaisius, sausainius, kyla klausimas – ar tikrai tie mokiniai, valgantys pietus už talonus, yra tokie ,,biedni“?

Elektrėnų ,,Ąžuolyno“ mokykla taip pat ne išskirtinė, joje moksleiviai  irgi turi galimybę gauti nemokamą maitinimą. Iš visų šiuo metu mokykloje besimokančių mokinių net 180 kiekvieną dieną mokykloje valgo nemokamai. Kasdien mokykloje galima stebėti, kaip dalis mokinių tiesiog tyčiojasi iš maisto. Kaip sako valgyklos vedėja Violeta Ambrazevičienė, maistas ne tik išmetamas, paliekamas, bet prieš tai dar ir gerokai sumaitojamas, kad tik kitas nesuvalgytų. ,,Mokiniai vadovaujasi principu ,,nei pats valgau, nei kitam duodu“, – kalbėjo vedėja. Anot pašnekovės, mokykloje valgyti už talonėlius turėtų tik mažiau negu pusė dabar valgančiųjų. Iš elgesio matyti, jog vaikai šeimose yra pavalgę, jiems nieko netrūksta. O žinant, kad kiekvieną dieną yra talonų, parduodamų už kelis skatikus ar kelias cigaretes – daugumai jų, matyt, visai nereikia. ,,Keista yra tai, kad tas ,,vandalizmas“ pasireiškia tokiais pliūpsniais, jei visi, tai jau visi“, – teigė V. Ambrazevičienė. Vasarą mokykla nusipirko naujus servetėlių dėklus, deja, tik prasidėjus mokslo metams, jie visi buvo sulaužyti, išlaužti jų stovai. Valgyklos vedėja pasakojo, kad į vazeles, stovinčias ant kiekvieno stalo, yra pripilama įvairiausių gėrimų, primetama maisto gabalėlių. ,,Vazelės yra skirtos visiškai ne tam: jos pastatytos, gėlės jose keičiamos tam, kad mokiniams būtų jaukiau, maloniau valgyti“, – sakė Violeta Ambrazevičienė. Mokykla negali kiekvieną savaitę skirti tiek daug pinigų valgyklos inventoriaus atnaujinimui. Pasak pašnekovės, mokiniai įsigudrino ir apgaudinėti. Bando ,,prakišti“ jau negaliojančius maisto talonėlius, savavališkai nutrindami jų datas ir teigdami, kad kišenėje nusitrynė. Kartais mokiniai elgiasi labai įžūliai: kiekvieną dieną valgantys turi kelis patiekalų variantus, jei vienas nepatinka, gali jį keisti kitu. Tačiau kai kuriems „valgytojams“ vis dažniau nepatinka viskas, užuot valgę normalius, skanius pietus, moksleiviai reikalauja už talonus duoti saldumynų, sulčių. ,,Tokiais atvejais situacija tampa komplikuota. Maistas yra gaminamas tam skaičiui vaikų, kurie gauna nemokamą maitinimą. Kai mokiniai ima reikalauti gardumynų ar sulčių už tos dienos taloną, mes negalime to daryti, o moksleivis atsistojęs ginčijasi toliau, bandydamas pasiekti savo. Eilė už jo juk nemažėja“,  – kalbėjo valgyklos vedėja. Iš savivaldybės valgykla gavo paklausimą, ar tokioms problemoms kaip talonų pardavinėjimas nebūtų puiki išeitis mokykloje įrengti kasas, kuriose mokiniai, gaunantys nemokamą maitinimą, atsiskaitytų specialia kortele. Paklausta valgyklos vedėja Violeta Ambrazevičienė samprotavo, kad galbūt tai būtų puiki išeitis.

Vedėja kalbėjo, kad auklėtojos, tėvai turėtų daugiau domėtis, kodėl jų auklėtiniai, atžalos taip negerbia maisto, jį tiesiog išmeta į šiukšliadėžę ar palieka ant padėklo. ,,Jeigu kyla kokių neaiškumų, tėvai gali ateiti į mokyklą, pasižiūrėti, kokį maistą gauna jų vaikas, ir netgi paragauti. Jie patys patikrintų, ar maistas gaminamas taip neskaniai, kad net valgyti negalima“ – teigė V. Ambrazevičienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų