Julija Kirkilienė
Pusantrų metų besitęsęs karantinas atitolino žmones, sumažino kelionių, bendravimą pakeitė nuotolinės erdvės. Šią vasarą gyvenimas pamažu grįžta į įprastas vėžes. Po metų pertraukos atnaujinti ir tiesioginiai Europos Parlamento posėdžiai gražiame Prancūzijos mieste Strasbūre. „Elektrėnų kronika“ liepos 5–7 dienomis EP posėdį taip pat stebėjo iš arti, gyvai bendravo su sesijoje dalyvavusiais Lietuvos europarlamentarais ir prie lietuviškojo ąžuoliuko Orengerie parke su Strasbūro lietuviais giedojo tautišką giesmę.
Diktatorius – įpykęs raganosis
Į sesiją Strasbūre rinkosi ne visi parlamentarai. Dalis jų vis dar dalyvavo nuotoliniu būdu. Su Petru Auštrevičiumi, Europos Parlamente dirbančiu nuo 2014 metų, susitikome antradienio ryte. Tą pačią dieną jis diskusijoje apie Magnickio aktą kalbėjo su ES Vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepu Borrelliu, interviu davė Latvijos žurnalistui, o vakare, Strasbūro laiku 20 val., prisidėdamas prie akcijos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ organizavo Lietuvos himno giedojimą.
Diskusijoje parlamentaras kalbėjo apie žmogaus teises, tad ir mūsų pokalbis sukosi apie tai. Pirmiausia, žinoma, klausėme apie pabėgėlių per Baltarusiją problemą Lietuvoje ir Europos Sąjungos pagalbą problemai sušvelninti. Politikas sako, kad Lietuva garsiai kalbėdama apie režimą kaimyninėje šalyje elgiasi garbingai. Jeigu Lietuva tylėtų, padarytų nusikaltimą istorijai. Garbė Lietuvai už tai, kad nebijo kalbėti. „Žinoma, kerštaujantis diktatorius elgiasi kaip įpykęs raganosis, jis daro bet ką. Jis grasina ne tik pabėgėliais, bet grasina ir ginklais, ir narkotikais,ir branduolinėmis atliekomis, kurios Baltarusijoje greitu laiku atsiras. Bet jis ne pats sprendžia, turi, kas jam pataria, matyt, Kremliuje. Jis daro blogiau sau, bet ir mus priverčia apmąstyti daromus žingsnius ir taisyti klaidas“,- susidariusią įtampą tarp Lietuvos ir Baltarusijos vertina parlamentaras. Pasak politiko, reikia pripažinti, kad susidariusi padėtis pasienyje kurį laiką tęsis, nes tai Baltarusijos valstybinė politika. Jų vykdomą migracijos politiką reikia įvardinti kaip neteisėtą prekybą žmonėmis, o tai yra tarptautinis nusikaltimas. Ateis diena, mano P. Auštrevičius, kad A. Lukašenka už šį nusikaltimą bus teisiamas. Imigrantai iš Turkijos ar Irako skraidinami į Baltarusiją, todėl Lietuvai reikia spausti ir tas šalis. Pavyzdžiui, reikėtų mažinti populiarius skrydžius iš Turkijos į Vilnių. Šiuo metu reikia ne tik politinio, bet ir ekonominio spaudimo. Gerai, kad į Lietuvą atvyko Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis, kuris iš pirmų lūpų sužinos apie problemą, kuri Europoje nėra suprantama. Nes jei Vokietijoje ar Prancūzijoje per parą sieną kerta 100 pabėgėlių, toms šalims nėra problema, o mažai Lietuvai – didelė bėda. Parlamentaras sako, kad Europos Parlamente ta problema irgi bus svarstoma. Sesijos metu bus svarstomi du nauji fondai, iš kurių galima tikėtis paramos. Šitai vyriausybei teko ne tik ekonominė krizė ir koronavirusas, bet ir pabėgėliai. Lietuvos savivaldai irgi reikėtų suprasti, kad mus užklupo bėda, kuria reikia pasidalinti. Mes esame valstybė, o ne kolūkis. Kai pinigų savivaldybėms reikia – iš biudžeto gauna, o bėda dalintis nenori. Apie tai reikėtų kalbėti daugiau.
O diskusijoje apie Magnickio aktą su ES Vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepu Borrelliu pakartojo savo poziciją – būtina sankcionuoti korupciją, mat ji sudaro esminę nusikaltimų susijusių su žmogaus teisių pažeidimais, dalį.
Tęsinys kitame Nr.