ES lėšos buvo skirtos ne užkasti į žemę, o kad gyventojai naudotųsi vandentvarkos ir nuotekų tinklais, bet žmonėms dabar svarbiau apsirūpinti maistu, nei investuoti į vandentiekį. Kai davė – ėmė, kai ruošiasi mušti – tenka bėgti

ES lėšos buvo skirtos ne užkasti į žemę, o kad gyventojai naudotųsi vandentvarkos ir nuotekų tinklais, bet žmonėms dabar svarbiau apsirūpinti maistu, nei investuoti į vandentiekį.  Kai davė – ėmė, kai ruošiasi mušti – tenka bėgti

Nors per  Elektrėnų savivaldybę teka Neris, o ne Nemunas, bet savivaldybė (kartu su dar 13 savivaldybių) aktyviai dalyvavo Europos Sąjungos finansuojamame Nemuno aukštupio baseino vandentvarkos projekte. Projektas, pradėtas 2005  metais, buvo vienas iš pirmųjų projektų, vykdomų savivaldybėje, ir pagal planą I etapas užbaigtas turi būti šiais metais. Deja, darbai dar nėra užbaigti ir reikės daug pastangų juos užbaigti.  Darbai užtruko ne tik dėl pinigų stygiaus, patirties trūkumo, užsakovų ir rangovų kaitos, bet ir dėl atmestinai atliktų darbų. Kaimiškų vietovių žmonės, prieš penketą metų norėję gyventi miestietiškai, pamatę prisijungimo prie tinklų sunkumus, kainas ir nekokybišką tų tinklų veikimą, nebenori jungtis prie naujųjų tinklų. O Europos Komisija (EK) už įsipareigojimų nevykdymą savivaldybėms grasina metinio biudžeto dydžio baudomis.  Elektrėnų savivaldybė buvo įsipareigojusi prie naujų tinklų prijungti 1570 gyventojų.   I paketo I etapo projektui įgyvendinti skirta 42 762 685,00 litų (Sanglaudos fondo paramos dalis – 80 % (34 210 148,00 Lt), LR biudžeto dalis – 20 % (8 552 537,00 Lt).

Julija Kirkilienė

 

Stengiasi

Kaip sakė administracijos direktorius Henrikas Petrauskas, Elektrėnų savivaldybės vadovai sutelkė visas jėgas, kad per likusį mėnesį įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus. Meras Kęstutis Vaitukaitis sudarė komisiją, kuri skaičiuoja, kiek yra prisijungusiųjų, analizuoja, kodėl nėra įvykdytas planas, vaikšto pas gyventojus, ragindama kuo skubiau jungtis prie tinklų ir siūlydama tam palankiausias sąlygas. Už projektų įgyvendinimą atsakingi savivaldybės komunalinių įmonių – UAB „Gelvita“ ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ) – vadovai Timofejus Rusakovas ir Ričardas Leckas sako, kad didžiausias trukdis gyventojams prisijungti prie jau nutiestų tinklų yra pinigų stygius. Mažiausia suma, kurią privalo turėti kiekvienas, privalantis jungtis, – ne mažiau tūkstančio litų. Žmonės ieško pigiausių variantų. Vieni kasa tranšėjas patys, kiti – samdo firmas, treti – nieko nedaro ir mano, kad  niekas jų neprivers to daryti. Na ir kas, kad žadėjo? Dabar nebenori.  Nebent savivaldybė, užuot grąžinus Briuseliui pinigus, suras galimybių savo lėšomis įvesti vandentiekį ir kanalizaciją tiems, kurie patys to nedaro. EKŪ direktorius R. Leckas sakė, kad jų bendrovė vienu iš būdų, kaip suaktyvinti prisijungimą prie tinklų, siūlo tai padaryti įmonės lėšomis, kurias gyventojai padengtų per susitartą laikotarpį. Deja, kol kas tokiu siūlymu dar niekas nesusigundė.

Bėgs, bet pinigų negrąžins

UAB „Gelvita“ direktorius Timofejus Rusakovas mano planą iki numatyto laiko įvykdyti. Vieviečiai noriai jungiasi prie naujų tinklų, bet yra kitų kliūčių. Iš tų žmonių, kurie prieš penkmetį planavo jungtis prie naujųjų vandentiekio tinklų, trečdalis išvyko pinigų užsidirbti kitose pasaulio šalyse. Pinigų prisijungimui jie gal ir užsidirbo, bet šiuo metu jų nėra Vievyje, tad niekas prisijungimo darbų nevykdo. Kita bėda – neužbaigti statyti namai. Sunkmetis sustabdė statybas. Paskolas pasiėmę statomų namų savininkai dabar priversti ieškoti pinigų atsiskaitymui su bankais, prasimaitinti, o pažadų  dėl vandentvarkos jie nebenori nė prisiminti.  T. Rusakovas sako, kad jų įmonė taip pat ieško įvairiausių lengvatų gyventojams: nereikalauja projektų, nemokamai teikia techninę  informaciją ar pataiso rangovų nekokybiškai atliktus darbus.

Vievyje prie vandentiekio tinklų prisijungti planavo apie 1100 gyventojų, prie nuotekų tinklų – apie pusantro tūkstančio. Optimistiškai nusiteikęs „Gelvitos“ vadovas sako Europai pinigų iš tranšėjų „neatkasinės“, bet padarys viską, kad planas būtų  įvykdytas. Kaip sakoma, mušamas bėgs ir padarys viską, kad pinigų nereikėtų grąžinti. Šiuo metu Vievyje techninės sąlygos prisijungimui esą išduotos daugiau kaip  50 procentų  gyventojų: vieni jau susitvarkė, kiti dar kasinėja, o per tą likusį mėnesį skubėti teks tik įforminti dokumentus.

Gal suspės

Įgyvendinus Nemuno aukštupio baseino vandentvarkos projektą Elektrėnų savivaldybėje, prie naujų tinklų buvo planuota prijungti apie 450 namų ūkių arba apie 1570 gyventojų. Jie gaus galimybę pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Vandentvarkos darbai vykstaVievyje, Kazokiškėse, Pylimuose, Alesninkuose, Abromiškėse, Semeliškėse, Elektrėnų individualių namų kvartale.  Abromiškėse planuota nutiesti 3,028 km vandentiekio ir 3,457 km nuotekų tinklų bei pastatyti 1 vakuuminę nuotekų siurblinę, Semeliškėse – 3,6 km nuotekų tinklų bei pastatyti 5 nuotekų siurblines. Elektrėnų individualių namų kvartale planuota  nutiesti 3,537 km vandentiekio ir 4,219 km nuotekų tinklų bei pastatyti 1 vakuuminio tipo nuotekų siurblinę. Planai buvo tikslinami, todėl įvykdytų rezultatų  savivaldybės specialistai dar nesuspėjo suskaičiuoti.

ES finansuojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros projektų įgyvendinimas Lietuvoje prasidėjo dar prieš 10 metų. Septyniuose šalies regionuose vykdomiems vandentvarkos projektams iš ES finansavimą gavo 45 Lietuvos savivaldybės. Bet  39 iš 45 savivaldybių, tarp jų ir Elektrėnų, nepavyko pasiekti šių įsipareigojimų. Daugelyje savivaldybių susidarė paradoksali padėtis: gyvenimo kokybę gerinti turintys projektai jau įgyvendinti – tinklai nutiesti, bet gyventojai prie jų jungtis nenori. Surasti kelių tūkstančių litų prisijungimui prie tinklų sunkmečio prispausti žmonės niekaip negali.

Jeigu EK formaliai laikysis teisės aktų reikalavimų, sausį paramos gavėjai turėtų Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) pateikti projektų įgyvendinimo ataskaitas, kuriose nurodytų gyventojų prijungimo prie tinklų rezultatus. Nustačius projektų įgyvendinimo neatitikimų, gali būti organizuoti pažeidimų tyrimai ir pagal jų išvadas taikomos sankcijos – greičiausiai reikalavimas grąžinti ES paramos pinigus. Bet APVA vandenų projektų skyriaus vedėjas Edmundas Bogavičius žiniasklaidai sako, kad įgyvendinti projektus savivaldybės dar gali iki kitų metų birželio, kai EK bus teikiamos galutinės ataskaitos. Tad gal ir mūsų savivaldybė suspės įtikinti žmones jungtis prie vandentvarkos tinklų, gerinti savo gyvenimo kokybę, o užkastų į žemę pinigų atkasinėti neteks.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų