Elektrėniečiams pasisekė: užterštas marių dugnas baigiamas išvalyti

Elektrėniečiams pasisekė: užterštas marių dugnas baigiamas išvalyti

Elektrėnuose, kaip ir miesto kūrimo pradžioje, prie ežero ūžia statybos, dirba statybininkai iš visos Lietuvos. Kaip sako  UAB „Biržų ranga“, atliekančios marių šiaurinės dalies valymo darbus, meistras Bronius Armonavičius, statybos įmonės aktyviai seka skelbiamus konkursus, kad žmonėms surastų darbo. Nors darbuotojų atlyginimai siekia vos pusantro tūkstančio litų, o dirbti tenka komandiruotėse, bet vyrai džiaugiasi turintys darbo, o norėdami jį išsaugoti dirbti stengiasi gerai. Biržiečiai iki rugpjūčio vidurio turi užbaigti ežero valymo darbus,  išlyginti dumblo džiovinimui  supiltus pylimus, sutvarkyti aplinką.

Julija KIRKILIENĖ

Likviduoja praeities taršos padarinius

Elektrėnų savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus darbuotojos dirba aktyviai, seka informaciją, ruošia paraiškas ir savivaldybė,  įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinę paramą 2007-2013 metams, yra pripažinta viena iš pirmaujančių savivaldybių buvusioje Vilniaus apskrityje. Savivaldybė nepraleido ir galimybės išvalyti dalį Elektrėnų marių. Projektui „Elektrėnų marių dalies, esančios šiaurinėje miesto dalyje, išvalymas“ (Elektrėnų marių dalies išvalymas)  pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtros, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimo bei pritaikymo turizmo plėtrai“ prioritetus, vandens telkinių būklės gerinimui buvo prašoma ir gauta 866 tūkst. litų.

Už tuos pinigus, dar pridėjus 150 tūkst. litų  savivaldybės lėšų, siekiama likviduoti praeities taršos padarinius šiaurės Elektrėnų marių dalyje bei jų pakrantės zonoje, pagerinti aplinkosauginę ir ekologinę situaciją. Kaip buvo rašoma paraiškoje, Elektrėnų marios yra dirbtinas 1387 ha ploto tvenkinys. Jis buvo įrengtas 1961 m. užtvenkus Strėvos upę. Iki 1972 m. netoli kranto veikė fekalinė siurblinė, iš kurios avariniu būdu patekdavo fekalinės nuotekos į tvenkinį ir užteršė teritorijos dalį nuo Rungos tilto iki pusiasalio, apie 1,3 km ilgio. Vėliau buvo pastatyta fekalinė siurblinė Elektrinės gatvėje, ir nuotekos pradėtos pumpuoti į Kazokiškių valymo įrengimus. Teršalai į marias nepatenka, tačiau praeityje padaryta žala sukūrė esamas pasekmes: susikaupęs užterštas dumblas, perteklinė augalija bei degradavusios vertingos vandens ekosistemos ir panašios problemos verčia imtis neatidėliotinų priemonių padėčiai taisyti.

Įgyvendinant projektą, 0,93 km atkarpoje iš marių (4,6874 ha) bei pakrančių pašalintas susikaupęs dumblas, pakrantės išvalytos nuo perteklinės (dėl eutrofikacijos atsiradusios) augmenijos. Tikimasi, kad išvalius numatytą marių dalį, bus pagerinta marių ekosistemos būklė ir vandens kokybė atitiks nustatytas normas. Iškirtus menkaverčius krūmus pakrantėse  sumažintas marių teršimas lapais ir sumedėjusiomis liekanomis. Pagrindinius marių valymo darbus numatyta atlikti žemsiurbe.

Elektrėniečiai vis dar teršia

Elektrėniečiai, prieš pusę amžiaus čia suradę savo namus, vis dar įpratę gyventi kaip bendrabutyje: iš savo kambarėlio išsivalo, o šiukšles išmeta už durų. Biržiečiai stebisi, kad elektrėniečiai iš metalinių savo dėžučių prie senosios valties prieplaukos nereikalingus daiktus sumeta statybininkams. Iš  Biržų, Lietuvos perlu vadinamo miesto, rašytiniuose šaltiniuose paminėto daugiau kaip prieš 500 metų,  į Elektrėnus dirbti atvykę vyrai nesupranta, kaip galima savo kieme teršti. Bet biržiečiai, nusistebėję elektrėniečių nevalymu, sako ir toliau dirbantys savo darbą.

Gegužės mėnesį pradėję darbus – sukasę pylimus, ten žemsiurbe sutraukę dumblą, jį išdžiovinę – iki rugpjūčio mėnesio turi ir išvežti. Jiems elektrėniečių skundai, kad esą dumblą atgal pila, atrodo tik kalbos žmonių, nieko neišmanančių apie darbus žemsiurbe. „Aš neišmanau apie vandens sportą, taip sportininkai neišmano apie  mums pavestus darbus“, – kalbėjo B. Armonavičius, rodydamas ežero valymo technologijas. Iš į  pylimus sutraukto dumblo atgal  į ežerą vamdžiais pro filtrus  teka  vanduo, o dumblas džiūva. Dabar  dumblas išvežamas į Pastrėvio seniūnijoje privačiam asmeniui priklausantį buvusį karjerą.

Investicijos atsipirks

UAB „Biržų ranga“ generalinis direktorius Vytautas Stasys Čiuplinskas sako, kad jo vadovaujama įmonė savo klientams siekia įrodyti, kad su ja bendradarbiaujant investicijos atsiperka su kaupu.  Ir Elektrėnuose vyrai tvarko ežero pakrantę taip, kaip  dirbti jų įmonė turi patirties: tvirtina medinius polius, ridena akmenis, kad ežero bangos pakrantės neišardytų, kad po metų, kitų  remontuoti netektų.

Išsiurbė jie virš 9 tūkst. kubų dumblo, pagilino marias prie senojo jachtklubo, „Poseidono“ ir „Vaikų pasaulio“, kad žmonės į planuojamą prieplauką motorines valtis ar vandens motociklus nuleisti galėtų, kad vandens sporto mėgėjams nebereikėtų blaškytis tarp besimaudančių poilsiautojų. Dabar biržiečiai lygina pakrantę, sodina žolę, kad suspėtų išdygti, kol projektą baigs.

O kol žolelė daigelius kelia, biržiečiams vis tenka elektrėniečių pakrantėse išmėtytus butelius, maisto pakuotes  rinkti. Renka statybininkai šiukšles, nors jiems už tai nemoka, nors tokie darbai neįtraukti į projektą. Tegul jų darbas liks elektrėniečiams kaip sugrįžtančios investicijos, nes kol dirba biržiečiai, seniūnijai nereikia ten siųsti valytojų. O kai sutvarkytose ežero pakrantėse užvirs sporto ir turizmo verslas, gal ir elektrėniečiai susipras, kad nors ir pusvelčiui gautą turtą, vis tiek reikia branginti. Nežinia gi, kiek dar praeis metų, kol Elektrėnuose vėl atsiras galimybė gauti ar užsidirbti lėšų, kad ežerą būtų galima valyti, pakrantes tvarkyti. Už projektą atsakingas savivaldybės vyriausiasis specialistas ekologas Audrius Balnys sako, kad rangovams priekaištų neturi, svarbu tik, kad darbus suspėtų laiku atlikti.

Vandens telkinių būklės gerinimas Lietuvoje

Vandens telkinių būklę gerinti nori ne tik elektrėniečiai, tačiau ne visiems norai su galimybėmis sutampa. Europos Sąjungos kišenės nėra tokios plačios, kad pinigų užtektų visiems, bet elektrėniečiams pasisekė gauti lėšų marių dugnui ir pakrantėms sutvarkyti. Kaip matyti iš svetainėje www.esparama.lt  paskelbto grafiko, vandens telkinių būklės gerinimui poreikis Lietuvoje yra didesnis nei galimybė skirti lėšų. Be to, įrodyti, kad tokie darbai yra būtini ir investicijos yra reikalingos, nėra paprasta. Iš Lietuvai numatyto finansavimo 2007-2013 metams, skirta vos daugiau nei pusė lėšų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų