Šią vasarą turėjau nemažai kelionių, susitikimų regionuose, kur stūkso mūsų tautos dvasia senuose parkuose, piliakalniuose, dvaruose. Mačiau daug išpuoselėtų dvarų, sutikau daug puikių žmonių, kurie rūpinasi mūsų paveldu, etnokultūra. Bet teko pamatyti ir tas žaizdas, kurios dar vis prašosi pagalbos.
Etnokultūra – tai tautos savitumo išraiška, apimanti materialines ir nematerialines vertybes: architektūrą, tradicijas, papročius, meną. Lietuvoje vienas ryškiausių etnokultūros paveldo ženklų – dvarai, kurie ilgus šimtmečius buvo socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo centrai. Šiandien jie užima ypatingą vietą diskusijose apie paveldo išsaugojimą, kultūros politiką ir tvarų turizmą.
Dvarai kaip kultūrinės atminties ženklai
19 a. Lietuvos dvarai atliko ne tik ūkines funkcijas, bet ir tapo švietimo bei meno židiniais. Juose veikė bibliotekos, buvo rengiami koncertai, puoselėjama lietuvių kalba ir kultūra, ypač tuo metu, kai carinė valdžia ją slopino. Dvarų architektūra, parkai ir ūkiniai ansambliai liudija europinės kultūros sklaidą Lietuvoje, kartu išlaikant vietinę tradiciją.
Svarbu suvokti, kad dvarai nėra vien istoriniai pastatai. Tai kultūrinės atminties vietos, kuriose susilieja materialus paveldas ir nemateriali vertė: pasakojimai, legendos, papročiai, kurie formuoja vietos identitetą. Tad dvarai sudaro integralų etnokultūros lauką, jungiantį istoriją, meną ir tradicijas.
Šaltinis: Robertas Šarknickas, laikinai Elektrėnų sav. gyvenantis aktorius, visuomenininkas.
Rugsėjo 20 d. 12–17 val. Abromiškių dvaras kviečia į renginį, skirtą Europos paveldo dienai paminėti. Renginys suteiks progą praplėsti žinias apie Napoleoną I, leis sužinoti, kokius pėdsakus iškili istorinė asmenybė paliko mūsų krašte. Vyks edukacija, paskaitos ir parodos pristatymas.