Rytojaus dienos niekas nematė, o pragyventa diena jau tampa istorija. (daugiau…)
Strėvos vidurupio teritorijoje, esančioje tarp Dzūkų aukštumos rytinės dalies kalvų ir Nėries upės slėnių nuo seniausių laikų buvo gyventa, gamta čia visais laikais teikė žmogui...
Strėvos vidurupio teritorijoje galime priskaičiuoti apie 22 esamus ir buvusius pilkapynus bei 5 pavienius pilkapius. Labai tikėtina, kad tai ne visi pilkapynai ar pilkapiai, esantys...
Strėvos vidurupio teritorijoje šiuo metu yra 7 plokštiniai kapinynai. Tiek kapinynais, tiek senkapiais yra vadinamos laidojimo vietos be kapų žymių žemės paviršiuje. (daugiau…)
Gausiausią Strėvos vidurupio (kaip pastebime, ir visos Lietuvos) ištirtų archeologinių paminklų dalį sudaro laidojimo paminklai. Manytume, kad taip yra dėl to, jog atliekant įvairius žemės...
Nagrinėjamuose piliakalniuose, prie jų esančiose papėdės gyvenvietėse, stovyklavietėse ir senovės gyvenvietėse archeologinių radinių rasta gana nemažai, todėl visus radinius turėtume suskirstyti į tam tikras kategorijas,...
Žvelgiant į praeitį galime pastebėti, kad valstybės, tautos ar atskiri individai po savęs palieka tam tikrą savo gyvavimo pėdsaką. (daugiau…)
Piliakalniuose rastų radinių nėra daug, pavyzdžiui, Balandiškių (Beižionių sen.) piliakalnyje rasta akmenų grindinio likučių, Beižionių piliakalnyje (Beižionių sen.) – aptikta lipdytos keramikos šukių, anglių. O...
Piliakalniai stebina savo formų įvairumu. Gamtinės kliūtys teapsaugo kalną tik iš dalies – iš vienos, dviejų ir tik retesniais atvejais iš trijų pusių. Likusios kalno...
Antrą ir pagrindinę gyvenviečių grupę sudaro įtvirtintos gyvenvietės, kurios paprastai vadinamos piliakalniais. Tai patys gražiausi ir įspūdingiausi Lietuvos archeologiniai paminklai. Jie išsisklaidę ir po visą...
Pagrindiniai šaltiniai, suteikiantys tiesioginių duomenų apie seniausius Strėvos vidurupio teritorijoje gyvenusius žmones – senosios gyvenvietės, kurios archeologų dažnai vadinamos įvairiais pavadinimais (stovyklomis, senosiomis gyvenvietėmis ir...
Dabartinėje Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra žinomi apie 3 tūkstančiai archeologijos paminklų, tai senovės objektai, kurie yra įtraukti į Valstybės nekilnojamų kultūros paminklų registrą ir...
Strėvos vidurupio teritorija, esanti pietryčių Lietuvoje, patenka į dvi Lietuvos geografines sritis: šiaurės rytinė dalis įeina į Pabaltijo žemumą, o centrinė ir pietinė – į...
Kviečiame skaitytojus įsijungti į Kultūros tarybos prie Kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Skaitau, mąstau, kalbu, rašau“, kurį vykdyti pradeda laikraštis „Elektrėnų kronika“. Projekto tikslas – ugdyti...