Piliakalniai (tęsinys)

Piliakalniai (tęsinys)

Piliakalniuose rastų radinių nėra daug, pavyzdžiui, Balandiškių (Beižionių sen.) piliakalnyje rasta akmenų grindinio likučių, Beižionių piliakalnyje (Beižionių sen.) – aptikta lipdytos keramikos šukių, anglių. O Latvių (Kazokiškių sen.) piliakalnyje – brūkšniuotosios keramikos, o Pipiriškių (Pastrėvio sen.) piliakalnyje – grublėtosios, brūkšniuotosios bei gludintos keramikos, Djakovo tipo svorelis ir net kelerios trinamosios girnos. Žuvyčių (Semeliškių sen.) piliakalnyje – lygios ir žiestos keramikos. Kalninių–Mijaugonių (Gilučių sen.) ir Paalkių (Kazokiškių sen.) piliakalniuose jokių apčiuopiamų radinių neaptikta[1].

Mažas radinių kiekis arba jų nebuvimas yra dėl to, kad piliakalniai mūsų aptariamame regione nėra išsamiai tirti, o tik žvalgyti. Išsamesni tyrimai, žinoma, reikalautų didelių žemės judinimo darbų, kas, savo ruožtu, ženkliai keistų piliakalnio išorinį vaizdą. Tad imtis tokių veiksmų patartina tik tuo atveju, jei paminklui yra iškilusi grėsmė būti sunaikintam arba norint atlikti išsamius mokslinius tyrimus.

Ne ką geresnė situacija radinių atžvilgiu yra ir prie piliakalnių esančiose papėdės gyvenvietėse. Taip yra dėl to, kad gyvenvietės yra tik žvalgytos, o ne išsamiau tyrinėtos.

Nepaisant to, žvalgymo metu, Balandiškių (Beižionių sen.) piliakalnio papėdės gyvenvietėje, kuri yra į rytus nuo pačio piliakalnio ir užima 0,2 ha, rasta brūkšniuotos keramikos liekanų, geležinis pentinis siauraašmenis kirvis, akmeninis kirvis su skyle kotui. Gyvenvietė, kaip ir piliakalnis, datuojama I tūkst. pr. Kr., antrąja puse – I tūkst. Pasiekiama, kaip ir pats piliakalnis, iš Aukštadvario–Semeliškių plento Krunyje pasukus į Ūbiškes, prieš jas pasukus į dešinę link Barboriškių, už Juodžių ežero – pirmu lauko keliuku į kairę, už 650 m (yra už kairėje keliuko esančios sodybos pirties)[2].

Beižionių piliakalnio (Beižionių sen.) papėdės gyvenvietėje rasta pavienių smulkių keramikos šukių. Pati gyvenvietė yra į šiaurę nuo piliakalnio. Užima 0,3 ha plotą. Pasiekiama, kaip ir piliakalnis Elektrėnų–Jonavos plentu pavažiavus 550 m, pasukus į kairę lauko keliuku, už 300 m. Datuojama I tūkst. – II tūkst., pr[3].

Kalninių–Mijaugonių (Gilučių sen.) piliakalnio papėdės gyvenvietėje rasta lygios ir grublėtos keramikos. Ji yra piliakalnio šiaurės rytinėje papėdėje, palyginti lygiame, kiek aukštėjančiame šiaurės rytų kryptimi lauke. Užima apie 3 ha plotą. Pasiekiama Beižionių–Klėriškių keliu išvažiavus iš miestelio, ties kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę, lauko keliuku pavažiavus 550 m (yra dešinėje). Datuojama I tūkst. vid. – II tūkst. pr [4] Pipiriškių (Pastrėvio sen.) piliakalnio papėdės gyvenvietėje rasta brūkšniuotos, gludintos ir lygios keramikos. Kultūrinis sluoksnis yra iki 30 cm storio, sudarytas iš tamsios žemės, ariant apardytas. Gyvenvietė užima apie 0,2 ha plotą ir yra į vakarus nuo piliakalnio. Pasiekiama iš Vievio–Semeliškių plento Karkučiuose pasukus link Strėvininkų, iš šio kelio ties Gilušio ežeru pasukus į kairę lauko keliuku, pavažiavus 880 m link Jarmališkių, laikantis kairės nuo kelio, pervažiavus kalvą[5].

Visgi, apibendrinant galima pasakyti, kad daugelio piliakalnių bei jų papėdžių gyvenviečių istorija yra labai sudėtinga, pavyzdžiui, visi savivaldybės teritorijoje esantys piliakalniai, pradžioje buvo tiesiog paprastos įtvirtintos gyvenvietės, kuriose nedidelei žmonių grupei užteko vietos gyventi bei klestėti. Kai kurie iš piliakalnių, manytume, laikui bėgant tokie ir liko, kaip, pavyzdžiui, Latvių (Kazokiškių sen.), Paalkių (Kazokiškių sen.) bei Žuvyčių (Semeliškių sen.) piliakalniai. Tačiau Balandiškių (Beižionių sen.), Beižionių (Beižionių sen.), Kalninių–Mijaugonių (Gilučių sen.) bei Pipiriškių (Pastrėvio sen.) piliakalniai ilgainiui augo ir plėtėsi. Tikėtina, kad tai lėmė staigus gyventojų pagausėjimas, o tai patvirtina ir prie jų buvusios papėdės gyvenvietės. Žmonėms apsigyvenus jose, piliakalnių paskirtis tampa daugiau gynybinio pobūdžio nei gyvenamojo.

Sunku pasakyti ar vėliau, t. y. vėlyvajame geležies amžiuje, iš tokių piliakalnių neišsivystė žemių centrai, tvirtovės arba dar kitaip vadinamosios „kunigaikštukų buveinės“. Nedrįstume to tvirtinti su mūsų teritorijoje esančiais piliakalniais, tačiau paneigti to, taip pat negalime, nes trūksta detalesnių archeologinių tyrinėjimų[6].

Giedrius Kazlauskas

Naudota literatūra:

1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vilnius: „Mintis“, 1975, t. 2. 35, 138 p; Pupaleigis, S. Beižonių Milžinkapiai. Rytas, 1927 rugpjūčio 13(piliakalnis laikomas didžiausiu pilkapiu); Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva II. Vilnius, 1996, 95 p. 17-18; Lietuvos piliakalniai. Latviai. Prieiga internete: http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=67. [žiūrėta 2013-02-28]; Baubonis, Z., Zabiela, G. Lietuvos piliakalniai. Atlasas, Vilnius: „Mintis“, 2005, t. 1. p. 138-145; Daugudis, V. Iš tolimos praeities. Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 43-44.

2. Baubonis, Z., Zabiela, G. Lietuvos piliakalniai. Atlasas, Vilnius: „Mintis“, 2005, t. 1. p. 134-135, 138-139; Lietuvos piliakalniai. Balandiškės. Prieiga per internetą: http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=63. [žiūrėta 2012-04.10].

3. Tarasenka, P. Lietuvos piliakalniai. Vilnius, 1956, p. 46-47; Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva II. Vilnius, 1996, p. 17-18.

4. Lietuvos piliakalniai. Kalniniai Mijaugonys. Prieiga per internetą: http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=66.[žiūrėta 2012-04.10].

5. Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva II. Vilnius, 1996,   p. 40-41, 95; Lietuvos piliakalniai. Pipiriškės. Prieiga per internetą: http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=69. [žiūrėta 2012-04.10]

6. Vaškevičiūtė, I. Gyvenvietės ir pilys. Pirmieji būstai ir statiniai. Lietuva iki Mindaugo, red. sud. E. Jovaiša, A. Butrimas. Vilnius: Elektroninės leidinybos namai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003, p. 1-16.
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų