Mielieji laikraščio „Elektrėnų kronika“ skaitytojai: patarėjai, rėmėjai, kritikai, globėjai, visi, kas per šiuos metus nors trumpam prisilietėte prie laikraščio puslapių, nors viena akele peržvelgėte, ką mes Jums norėjome pasakyti, kokią žinią atnešti. Sveikiname visus su artėjančiais Naujaisiais metais, linkime pačių geriausių ateinančių dienų ir nuoširdžiausiai dėkojame, kad esate kartu. Mūsų nedidelis redakcijos kolektyvas kiekvieną savaitę laikraštį „Elektrėnų kronika“ kuria kaip brangiausią savo kūrinį tikėdami, kad spausdintas žodis, naujienos ar aprašyti žmonių likimai vis dar yra reikalingi dabar gyvenantiems žmonėms ir liks naudingi istorijai.
Šiais metais, kaip ir visus prabėgusius 18 metų, kiekvieną ketvirtadienį išsiųsdami laikraštį į spaustuvę išgyvename, ar nepalikome klaidų, ar teisingai pateikėme vieną ar kitą faktą, ar tas nuotraukas įdėjome. Baigiantis metams norime nuoširdžiai atsiprašyti už padarytas klaidas, padėkoti tiems, kas jas pastebėjo ir mums pasakė… savo klaidas galime pateisinti tik tuo, kad neklysta tas, kas nedirba, ir pasiteisinti, kad niekada nebijome savo klaidas ištaisyti laikraštyje.
Ateinančių metų išvakarėse vėl peržvelgiau visus 52 numerius… Iš tiesų, laikraštyje „Elektrėnų kronika“ surašyta visa savivaldybės metų kronika. Vartydama laiko šiek tiek pakeistus puslapius, pati prisiminiau, su kuo šiais metais atsisveikinome Amžinai, kas šventė jubiliejus, kokius sprendimus priėmė savivaldybės vadovai, kokie vyko renginiai, ką pardavė, ką pirko, kokių darbuotojų įstaigos ieškojo ir kokie darbai vienijo ar kiršino žmones, kas ką žadėjo ir kas savo pažadus išpildė arba ne…
Pavyzdžiui, metų pradžioje Lietuvos paštas žadėjo vykdyti projektą „Paštas į namus“, bet jiems tai nepasisekė. Kol kas paštai dirba sena tvarka, ir žmones ta tvarka tenkina. O mes, manydami, kad žadėtos pertvarkos įvyks, parašėme klaidingą informaciją, kad paštininkai liks be darbo, o žmonės – be susibūrimo vietos kaime. Galime pasiteisinti tik tuo, kad parašėme, ką girdėjome.
Metų pradžioje savivaldybė nemaloniai nustebino nuosavų namų savininkus: įpareigojo valstybei grąžinti savavališkai užimtą žemę arba ją išsipirkti. Daugelis gyventojų savo tvoras nugriovė ar arčiau namų persikėlė, daugelis žemę išsipirko. Administracijos direktorius Virgilijus Pruskas sako, kad žemės grąžinimo procesas vis dar vyksta. Kas nenorėjo nusipirkti užimtos žemės, ją atlaisvino, o kas planuoja pirkti, vis dar tvarkosi dokumentus.
Daug šiais metais rašėme apie šviesią Vievio ateitį, prie kurios prisidėti planavo ir VĮ „Automagistralė“, bet įvykiai pasukti buvo keista linkme. Vasario 16 dieną buvęs VĮ „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis buvo apdovanotas „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“, o metų pabaigoje „Automagistralė“ buvo likviduota, o iš direktoriaus atimti valstybės apdovanojimai.
Elektrėniškiams, besinaudojantiems elektrinėmis viryklėmis, šiais metais naujasis Seimas atėmė lengvatą už elektros energijos sunaudojimą. Bendruomenė „Elektrėnų kraštas“ dar bandė ieškoti teisybės, bet veltui. Kadangi daugiabučiuose gyvenantys elektrėniškiai neturi kitos alternatyvos maisto ruošimui, į Seimo narės Laimutės Matkevičienės pastangas atšaukti priimtą sprendimą, atsakyta buvo, kad lengviau būtų į daugiabučius įvesti dujas. Tam užtektų žmonių parašų.
Daug rašėme apie investicijas, turėsiančias pakeisti Elektrėnų ir Vievio įvaizdį. Deja, projektų vykdymo darbai vėluoja, sukeldami žmonių nepasitenkinimą dėl išardytų gatvių, stadiono rekonstrukcija vyksta kitaip, nei buvo planuota, belieka tikėtis, kad užbaigus Europos Sąjungos, Valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis vykdomus projektus, savivaldybė tikrai taps jauku investuotojams, kaip buvo žadėta. Bet kol kas tarp dviejų apleistų tariamų investuotojų pastatų miesto paplūdimio galuose, pastatytas pontoninis tiltas, kurio elektrėniškiai, atrodo, dar neatrado.
Šiais metais redakcija surado ir skaitytojams pateikė žinią apie Veneciją Elektrėnuose. Venecijos gatvė nuo Elektrinės per kolektyvinius sodus iki Žvejų gatvės pavadinta ne šiaip sau. Už sodų palei Elektrėnų marias vienas verslininkas, iš savininkų supirkęs žemes ir padalinęs ją sklypais, tą būsimą nuosavų namų kvartalą pavadino „Pamario Venecija“.
Vasarą redakcijoje praktiką atliko vieviškis, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto studentas Tomas Loiba. Jis sukėlė savivaldybės vadovų ir vieviškių reakciją į Vievio problemas. Praktikantas surado tikrąjį Vievio pirties savininką Aleksejų Poduškiną, kuris žurnalistui papasakojo apie planuojamas Vievio pirties perspektyvas ir parodė kitokius projektus, nei turi savivaldybė. Praktikantas taip pat išaiškino neteisėtas statybas Semeliškių gatvėje, kurios buvo sustabdytos.
Savo straipsniais šiais metais ne tik skaitytojus informavome apie įvairius įstatymus, bet ir padėjome kaimynams susitaikyti. Po straipsnio apie nuosavo namo bendraturčio pradėtą remontą be kaimyno sutikimo, kaimynai susitaikė ir vienas kitam nebereiškia pretenzijų nei dėl remonto, nei dėl kačių laikymo.
Rašėme apie daugybę problemų, kurias dažniausiai parodė skaitytojai, apie prasmingus darbus, kuriuos daro savivaldybės žmonės, vykdėme du Spaudos, radijo ir televizijos fondo dalinai remiamus projektus – „Prasmingi darbai vienija žmones“ ir „Meno mokyklos – kultūriniai regionų židiniai“, lankėme renginius, o kurių nesuspėjome aplankyti – spausdinome savo bendradarbių aprašytą informaciją. Bendradarbiams labiausiai norėtume padėkoti, nes redakcija, surinkdama menką biudžetą, neturi galimybės pasamdyti daugiau žurnalistų. Kaip bebūtų liūdna, bet skaitytojams turime pasiskųsti, kad šiuo visokeriopo prekių ir paslaugų branginimo ir atlyginimo kėlimo laikotarpiu, mes dirbame tyliai, nieko nebrangindami. Todėl vis dažniau tenka susimąstyti, ar ateityje išliks rajoniniai nepriklausomi laikraščiai, ar jie reikalingi, o, jei reikalingi, ką reikėtų daryti, kad jie galėtų išgyventi. Tuo klausimu norėtume pasitarti ir su skaitytojais.
Tokiomis mintimis baigiame šiuos metus… Dėkodami už buvimą kartu, linkime gražiai ir prasmingai sutikti Naujuosius, kuriuose, tikime, mes vėl būsime kartu…varge ir džiaugsme. Iki Ateinančių!
Nuoširdžiai,
Julija Kirkilienė, redaktorė