Sausio sniegas paslėpė opias Kazokiškių kaimo problemas: asbesto stogus, laukiančius vyriausybės paramos, vidury asfalto drybsančius šulinių dangčius, purvo balas, išdraskytus tvenkinius, primenančius apie nebaigtą tiesti vandentiekį ir kanalizaciją. Žiema savo baltu rūbu netgi pridengė sąvartyno gėdą. Bet šį kartą ne apie tai. Po šiuo metu sustingusių darbų Kazokiškės bus gražesnės, patogesnės, modernesnės, bet kada tie pokyčiai įvyks ir ar naudingi bus žmonėms?
Ineta BRICAITĖ
Asbestinių stogų karalystė
Kaime, kaip ir visoje Lietuvoje, pučiamas asbestinių stogų burbulas – rodos visi stogai atsikratys dešimtmečius juos slėgusių pilkų lakštų. Tačiau taip toli gražu nėra – tikrai nedaugelis kaimo gyventojų gali leisti tūkstančius stogo pakeitimui. Nors naštą valstybė sumažins pusiau – t.y. apmokės pusę išlaidų, kurios buvo išleistos medžiagoms, tačiau padarys tai tik po pilno stogo įrengimo. Tad žmonės vis tiek turės išleisti visą sumą pinigų, o tik vėliau gaus kompensaciją. O kas stogą keis? Valstybei neįdomu, kad liaudies dainose apdainuoti berneliai jau paseno, o naujai užaugę jei ne į Lietuvos, tai į Anglijos ar Norvegijos miestus išsikraustė, ir stogui keisti reikės samdyti žmones. Už darbą jokių kompensacijų niekas neduos.
Taip pat pinigai, skirti projektui, ne iš gausybės rago pasipils. Suma ribota – 60 mln. litų ir ne daugiau kaip 10 tūkst. litų vienam stogui. Suskaičiuoti nesunku – jei kiekvienai trobai būtų skirta maksimali kompensacija, naujai pasipuoštų šeši tūkstančiai stogų visoje Lietuvoje. Todėl kiekvienas paramos prašymas bus svarstomas ir pirmenybę gaus Europos Sąjungos paramos negavusios, daugiavaikės ir mažamečių ar mokyklinio amžiaus vaikų turinčios, ekonominę ar profesinę veiklą vykdančios ir iš emigracijos grįžusios šeimos.
Kazokiškių seniūnė Vladislava Valantavičienė pasakoja, kad į seniūniją kreipėsi jau daugiau nei keturiasdešimt namų valdytojų. Kol kas pildoma vieno lapo anketa „Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaita“. Joje gyventojai įrašo pastato paskirtį, adresą, valdytoją, taip pat visą informaciją, susijusią su asbesto gaminiais – svorį, plotą, vienetus, būklę, santykį su žmonėmis. Anketoje balais vertinama būklė: nepatenkinama būklė – 80 balų ir daugiau, patenkinama – 60 – 75 balų, gera būklė vertinama iki 55 balų.
„Šią anketą reiktų pildyti namuose, bet gyventojai ją pildo seniūnijoje, nes čia jiems padeda darbuotojai“, – pasakoja Kazokiškių seniūnė. Todėl jau galima įsivaizduoti, kad kita, dešimties puslapių anketa, kurią reikės pildyti jau paramą garantuotai gausiantiems žmonėms, bus kietas riešutėlis. Tačiau ir čia seniūnė prižadėjo, kad gyventojams padės.
Žmonių, pildžiusių paraiškas, skaičius dar neparodo tikrosios situacijos – net ir užpildžiusieji nežino, iš kur gautų reikiamą sumą pinigų. Kazokiškių gyventoja Valentina Burbienė sako, kad jau kreipėsi į seniūniją dėl paramos, tačiau nebuvo apskaičiavusi asbestinio stogo ploto, todėl eis ten dar kartą. Tačiau ji pati pripažįsta, kad dar nežino, iš kur gautų pinigų.
Pensininkė Veronika Gumbienė taip pat sako, kad yra užpildžiusi prašymą, tačiau jei jis bus patenkintas, ji nežino, iš kur gaus pinigų. Taip pat kaimo gyventoja net nenumano, kiek galėtų kainuoti jos namo stogo pakeitimas, todėl prieš sutikdama jį keisti, visų pirma kreips dėmesį į pinigus.
Bedarbis Antanas Žilinskas sako dėl paramos net nesikreipęs. „Tiesiog nėra pinigų. Ir ne aš vienas toks – kas turėjo pinigų, tie jau pasikeitė stogus“,- nurodo svarbiausią priežastį, kodėl taip pasielgė. Taip pat A. Žilinskas lygina dvi stogo dangas: mažos pirtelės, prieš penkis metus keistu stogu, ir namo, kurio stogas prisimena dar praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį: „ant naujo stogo jau pradėjo augti samanos, o senas kaip atrodė prieš penkiasdešimt metų, taip ir dabar atrodo, tik jau vaikščioti per jį negalima, nes sutrūkinės“.
Teks gadinti kelius
Dar vienas Kazokiškių gyventojų galvos skausmas, pareikalausiantis perskaičiuoti santaupas – vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas. Nors darbai turėjo būti baigti jau beveik prieš metus, tačiau šiuo metu jie atidėti iki pavasario. Nežinia, kodėl žmonės labiau laukia darbų pabaigos: ar nori kuo greičiau prisijungti prie bendro vandentiekio ir kanalizacijos, ar tiesiog nebenori kariauti su darbų vykdytojais dėl braidžiojimo per purvą ir automobilių gadinimo suniokotuose keliuose.
Bet kokiu atveju po darbų pabaigos problemos nesibaigs – prie bendro vamzdyno kiekvienam reikės jungtis atskirai ir mokėti iš savo kišenės. Gal tai būtų dar ir suprantama, tačiau niekas nė nenumanė, kad paprastiems kaimo žmonėms reikės patiems laužyti naujai sulopytą asfaltą.
Tiesa, platesnėse kaimo gatvėse – Bažnyčios ir Lakštingalų – to daryti nereikės, nes vamzdžiai jau išvesti iš po asfalto. O štai siaurose kaimo gatvėse žmonėms teks niokoti kelią, kuriuo patys važinėja. Dar nepalankesnė situacija susidarė kelioms sodyboms, kai kelią iki bendro vamzdyno užkirto ne tik asfaltas, bet ir rudenį nutiesti trinkelėmis grįsti šaligatviai. Valentina Burbienė, gyvenanti būtent tokioje sodyboje, tikisi, kad ji nebus palikta tvarkytis su tuo pati.
„Jei neturi pinigų stogui keisti, tai ir vandentiekiui neatsiras“,- kalbą vandentiekio temos link pakreipė Antanas Žilinskas, gyvenantis Lakštingalų gatvėje. Taip pat kazokiškietis aiškina, kad jo namas neatlaikytų, jei po pamatais reikėtų vamzdžius kišti.
Tačiau ne visus gąsdina tokia situacija. Kazokiškietis Aleksandras Jastremskas pripažino besidžiaugiąs šiuo projektu ir jis būtinai pasinaudos galimybe. Kaimo gyventojas pasiryžęs ir asfaltą laužti, ir vamzdžius, kurių vienas metras kainuoja du šimtus litų, tiesti. Tiesa, jo sodybos stogas jau pakeistas, tad šiam žmogui nereikės dukart plačiai atverti savo piniginės.