Virginija Jacinavičiūtė
Šaltukas į savivaldybę atnešė ne tik sniego, bet ir naujovių. Aktyvus elektrėniškis Danas Dambrauskas ir aktyvūs savivaldybės tėvai oganizavo akciją „Vilties žiburiai“, kurių tikslas, pagal įrašus „Facebook“ paskyrose, buvo žiburiais pašviesti į savivaldybės pastato langus, tikint atkreipti valdžios dėmesį, kad Elektrėnų ligoninėje būtinai reikalingas Vaikų ligų skyrius.
Aiškinosi, ko susirinkę
Ši suplanuota akcija įvyko kitaip, nei planuota. Lapkričio 21 d. 18 val. į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio aikštę prie savivaldybės pastato atskubėjo ne tik pora dešimčių protestuotojų, bet atvyko ir LRT televizija, ir meras su patarėjais bei padėjėjais ir keletas tarybos narių. Žiniasklaidai viena protestuojanti mama skundėsi, kad jos vaikas serga astma, ir vaikui pradėjus dusti, jai su nežinia kokiu transportu tektų skubėti į Trakus ar Vilnių. Kita protestuojanti mama kalbėjo, kad jos šeima, sugrįžusi iš emigracijos, planavo apsigyventi Elektrėnuose, bet pamatę, kad Elektrėnuose nebėra nei banko, nei ligoninėje Vaikų ligų skyriaus, dabar jau mąsto keisti gyvenamąją vietą. LRT žurnalistai mero prašė atsakymo į turimą informaciją, kad Elektrėnų ligoninės Priėmimo skyriuje sergančiam vaikui nebuvo suteikta net pirmoji pagalba. Į protestą atėjęs aktyvus elektrėniškis Artūras Žvejys replikavo, kad mero vaikai jau užaugę, todėl dabar jam rūpi tik pakrantes išparduoti.
Žvarbiame ore trumpai pasikalbėjus apie problemą, meras Gediminas Ratkevičius visus protestuotojus ir svečius pakvietė į posėdžių salę, kur išklausytos buvo visos pusės, ir, atrodo, visiems buvo atsakyta į iškilusius klausimus.

Mažai informacijos?
Posėdžių salėje vienoje stalo pusėje susėdo protesto iniciatorius D. Dambrauskas ir savivaldybės vadovai, o kitoje pusėje – protestuojantys. Protesto reikalavimus dėstęs Danas, tarsi didžiausią problemą išdėstė informacijos trūkumą, esą dėl ko gyventojai nežinantys, kaip vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų reforma. Meras, pasinaudojęs proga, dar kartą ilgai kalbėjo, kodėl ir kaip ta reforma vykdoma, priminė, kad šiuo klausimu ilgai buvo diskutuojama tiek su medikais, tiek su pacientais, tiek su savivaldybės politikais, tarybos nariais. Pacientams buvo išplatintos specialistų paruoštos anketos. Visas nuomones apibendrinus, tarybos narių balsavimu buvo pasirinkta tokia reformos forma: į vieną įstaigą sujungti Elektrėnų, Vievio pirminės sveikatos priežiūros centrai ir Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centras, o visos kitos savivaldybėje veikiančios gydymo įstaigos dirbs sutarčių pagrindu. D. Dambrauskas, apsižiūrėjęs, kad meras atsakinėja į jo užduotus klausimus, o ne į protesto reikalavimą – Vaikų ligų skyriaus atkūrimą ligoninėje – prašė mero nekartoti, ką protestuotojai esą žino, o kalbėti apie vaikų gydymą Elektrėnuose.
Ligoninėje trūksta pacientų
Meras, užbaigęs vieną informaciją, perėjo prie kitos. Jis priminė Vyriausybės reikalavimą, kad II lygio gydymo įstaigose – rajono ligoninėse – per metus būtų suteikta ne mažiau kaip 1100 paslaugų, o Elektrėnų ligoninėje Vaikų ligų skyriuje per pusmetį buvę gydomi tik 8 pacientai. Tai yra, ligoninėje dirbantiems gydytojams atlyginimus tekdavo mokėti ne už darbą, o už darbe praleistą laiką. Meras priminė, kad Elektrėnų ligoninė yra tik II lygio, joje ne visos gydymo paslaugos yra teikiamos, todėl sunkūs susirgimai gydomi Vilniaus ar Kauno klinikose, tarp kurių vienodu atstumu yra Elektrėnų ligoninė. Į mero kalbą sureagavo protestuotojų pusėje sėdėjęs tarybos narys Edvardas Baleišis. Jis klausė, kodėl Trakų ligoninė, esanti arčiau Vilniaus nei Elektrėnai, ne tik išlaikė Vaikų skyrių, bet ir Elektrėnų gydytoją, pediatrą Romą Sugintą su visais pacientais paviliojo. Jis mano, kad Vaikų ligų skyrius gal nebuvo išlaikytas dėl atsainaus medikų požiūrio į darbą, todėl tėveliai dažnai renkasi kitas gydymo įstaigas.
Budės šeimos gydytojai
Visus taškus ant reikalingų raidžių sudėliojo savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė. Ji suprantama kalba protestuotojams ir žiniasklaidai išaiškino, kad sveikatos įstaigų finansavimas priklauso ne nuo įstaigų steigėjo – savivaldybės, o nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Ji priminė, kad įstaigų reformas Ministerija pradėjo nuo planų visas regionines ligonines prijungti prie arčiausiai esančių didžiųjų miestų ligoninių. Bet reforma, perimant Skandinavijos ir kitų Europos šalių patirtį, pakeista buvo į reformą, sustiprinant šeimos gydytojų kompetencijas ir komandas. Todėl ir Elektrėnų ligoninėje tiek vaikų, tiek kitų susirgimams visas 24 valandas per paramą, nesant specialisto, pirmąją pagalbą suteiks šeimos gydytojai. Šeimos gydytojai bus įdarbinti ir Elektrėnų ligoninėje. Pasak V. Šimkūnienės, šeimos gydytojų paslaugos ypač populiarios tapo COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Elektrėnų ligoninėje Vaikų ligų skyriaus patalpose įkūrus COVID-19 skyrių, o vaikus perkėlus į Chirurginį skyrių, vaikų ligoninėje gerokai sumažėjo. Vaikai, po šeimos gydytojų konsultacijų, sėkmingai buvo gydomi namuose.
Posėdžių salėje vienoje stalo pusėje susėdo protesto iniciatorius D. Dambrauskas (šeštas iš kairės) ir savivaldybės vadovai, o kitoje pusėje – protestuojantys
Viskas už pinigus
Pasibaigus posėdžiui su protestuotojais, pakalbinome tarybos narį E. Baleišį. Jis redakcijai sakė, kad tarybos opozicija merui yra pateikusi reikalavimą, kad ligoninėje skubi pagalba vaikams būtų teikiama bet kuriuo metu, ir sakė matantis, kad meras į jų prašymą įsiklausė. Ligoninėje planuojama įsteigti du naujus etatus – šeimos gydytojo ir pediatro. Žinoma, jei taryba tam pritars. Apie ydingą medicinos reformą E. Baleišis kalba, kaip apie SAM savivaldybių viliojimą pinigais: kuo daugiau atsisakai lovų ligoninėje, tuo daugiau gauni pinigų. Panaikinusi chirurgijos stacionarą (6 lovos) ir Vaikų ligų skyrių (6 lovos) Elektrėnų ligoninė iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) gaus daugiau kaip 1 milijoną eurų. Iš tikrųjų finansinė injekcija gali būti gerokai didesnė, nes ligoninė planuoja atsisakyti ne 12, o 22 lovų.
Šiuo metu visoje Lietuvoje vyksta sveikatos sistemos reforma. SAM teigia, kad reformos tikslas yra optimizuoti stacionarines aktyvaus gydymo paslaugas (antrinė ir tretinė sveikatos priežiūra), siekiant sumažinti jų vartojimą ir transformuojant jas į kokybiškas ir saugias ambulatorines ir dienos sveikatos priežiūros paslaugas. Išvertus į žmonių kalbą – regionuose siūloma atsisakyti stacionarių gydymo paslaugų (kur ligonis 24/7 guldomas ir gydomas ligoninėje) ir palikti tik darbo dienomis veikiančius stacionarus. Šis scenarijus kone pilna apimtimi realizuotas Elektrėnų ligoninėje – nuo lapkričio 1 dienos panaikinus chirurgijos stacionarą ir Vaikų ligų skyrių stacionarios gydymo paslaugos čia nebeteikiamos, pacientai važiuoja į Vilnių arba į Trakus.
Įvykdžius šias reformas, o taip pat Vievio slaugos lovas perkėlus į Elektrėnus, į ligoninės sąskaitą turėtų įkristi nei daug, nei mažai: bazinė lėšų dalis – 277 tūkst. Eur ir papildoma lėšų dalis – 777 tūkst. Eur. Viso – 1,05 mln. Eur. Taip, tai labai didelė suma, kuri turėtų būti panaudota pastatų remontui, medicininės įrangos įsigijimui. Įstaigos vertinimu, šios investicijos padėtų gerinti gydymo paslaugų kokybę ir prieinamumą. Tikėkimės, kad taip ir nutiks, žinoma, jeigu pinigai bus naudojami protingai.
Lengva sugriauti
Bet esmės tai nekeičia. Pasak Baleišio, Vaikų ligų skyrius, dėl kurio dar galima buvo kovoti, kuris nors ir dotuojamas, bet galėjo dirbti, dabar jau yra uždarytas. Ir pinigai už šitą veiksmą jau sukalkuliuoti, o keturi iš penkių pediatrų išėjo iš darbo. Tad atkurti 24/7 veikiantį Vaikų ligų skyrių būtų be galo sudėtinga, gal net neįmanoma. Duokdie, kad ligoninės vadovybei pavyktų rasti bent kelis pediatrus ir dienos stacionaro paslaugas vaikams būtų galima teikti 12/7 režimu, t. y. po 12 valandų 7 dienas per savaitę, taip pat ir šventinėmis dienomis. Viską sugriauti galima greitai, o va, atstatyti – ne taip paprasta.
Štai tokios nelabai linksmos mintys, kuriomis pasitikome piketą „Vilties žiburys“ prie savivaldybės.
Meras sieks dialogo
Tik pasibaigus piketui, meras savo „Facebook“ paskyroje pasidalino žinute:
Šiandien su gyventojais bandėme aptarti priežastis dėl ko nerimauja žmonės. Ne kartą esu rašęs apie tai, kad ligoninės priimamasis skyrius dirbs kaip dirbo iki šiol. Nepaisant pacientų amžiaus, visi jie bus priimti pirminei apžiūrai ir skubiai pagalbai gauti. Manau, kad susirinkusiems žmonėms pavyko tinkamai pristatyti priežastis, dėl ko įvyko pokytis vaikų ligoninės ir chirurginiame skyriuose ir koks tas pokytis yra. Pagrindinė pokyčio priežastis – auganti šeimos gydytojų kompetencija ir mažėjantis sergančiųjų skaičius, kuriems reikėtų gultis į ligoninę. Esant poreikiui gydytis ligoninėje vaikai po apžiūros Elektrėnuose, nukreipiami į Trakų arba kitą pasirinktą ligoninę. Visos kitos paslaugos ir toliau yra teikiamos Elektrėnuose. Ligoninė šiuo metu jau turi dirbantį šeimos gydytoją, kuris teiks konsultacijas visų amžiaus grupių pacientams. Sutarėme, kad ir ateityje turėsime dialogą su besidominčiais gyventojais.