Kartu su šildymo kainomis kyla žmonių nepasitenkinimas, kad kiekvienais metais išlaidoms už šildymo paslaugas tenka skirti vis didesnę šeimos biudžeto dalį.Tų rajonų gyventojai, kurie šildosi biokuru, gali džiaugtis pastebimai mažesnėmis kainomis nei tekdavo apmokėti iki biokuro katilinių atsiradimo. Elektrėnų savivaldybėje šilumos kainos irgi auga tarsi ant mielių, todėl elektrėniečiai atidžiai seka žinias apie „Lietuvos energijos gamybos“ planus elektrinės teritorijoje pastatyti biokuro katilinę. Ši katilinė naudinga bus ne tik pačiai „Lietuvos energijos gamybai“, bet ir bendrovei „Kietaviškių gausa“, aplinkai ir elektrėniečių piniginėms. Europos Sąjungos 2007-2013 m. Sanglaudos fondas projektui „Šilumos energijos gamybos pajėgumų statyba Lietuvos elektrinėje“ skyrė 6 mln. litų.
Darbai jau vyksta
Iš karto skubame nuraminti skeptikus, bambančius, kad geresnių laikų sulauks dar negreit, – „Lietuvos energijos gamyba“ projektą žada įvykdyti iki šių metų pabaigos. Tad mažiau nei dabar už šildymą elektrėniečiai turėtų mokėti jau kitą sezoną.
Elektrėnuose iškilsianti 40 megavatų galios biokuro katilinė tieks šilumą Elektrėnams, Vieviui ir įmonei „Kietaviškių gausa“. Ateityje planuojama šilumos iš biokuro pagaminti net iki 90 proc. „Viso šio projekto suma yra 86,49 mln. litų be PVM. Biokuro katilinės eksploataciją vykdys kvalifikuoti „Lietuvos energijos gamybos“ darbuotojai (esant poreikiui jiems bus suteikiamos papildomos žinios ir kvalifikacija). Vis dėlto tikėtina, kad pradėjus veikti katilinei, daugiau darbuotojų reikės biokuro ruoša užsiimančiose įmonėse“,- sakė „Lietuvos energijos gamybos“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovas Valentas Neviera.
Pasak Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovo, šiuo metu yra parengtas biokuro katilinės techninis projektas, kuriam pritarė „Lietuvos energijos gamyba“, gauta teigiama projekto ekspertizės išvada, planuojama gauti statybą leidžiantį dokumentą. Užsakyti įrenginiai gaminami, nuo rangovo nustatyto grafiko nėra atsiliekama. Lapkričio mėnesį bus pradėta biokuro katilų bandomoji eksploatacija, o jau gruodį visus įrenginius eksploatuoti planuojama perduoti „Lietuvos energijos gamybos“ darbuotojams.
Dėl paramos kilovatvalandė atpigs dar labiau
Biokuru kūrenama katilinė – geras būdas sumažinti sąskaitas už šildymą, tačiau projektas reikalauja nemažų investicijų. 6 milijonai, skirti iš ES 2007-2013 m. Sanglaudos fondo, – didelė parama projektui „Šilumos energijos gamybos pajėgumų statyba Lietuvos elektrinėje“, kurio naudą pajus gamta, šalia veikiančios įmonės ir, svarbiausia, patys elektrėniečiai. Apskaičiuota, kad 6 mln. litų parama leis papildomai apie 0,5 ct/kWh sumažinti šilumos energijos gamybos kainą.
Biokuro katilinė turės daug privalumų: elektrėniškiai ir savivaldybės įmonės gaus mažesnes sąskaitas už šildymą, didės energetinė nepriklausomybė nuo įprastinio kuro importuotojų, bus atsisakoma energijos gamybos tik dėl šilumos poreikio patenkinimo, mažinama oro tarša, plėtojama atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pritaikymo sistema, įgyvendinama ES direktyva, pagal kurią Lietuva turi padidinti AEI dalį galutinės suvartotos energijos balanse nuo 15 proc. (2005 metais) iki 23 proc. (2020 metais).
„Biokuro katilinėje bus naudojamas kuras iš atsinaujinančių išteklių: medienos skiedrų, miško kirtimo atliekų ir pjuvenų. Pastačius biokuro katilinę bei garo katilinę ir senaisiais blokais pagal poreikį gaminant tik elektrą, metinis išmetamų teršalų kiekis galėtų sumažėti 20–25 proc.“,- teigė „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas.
Kalbėdamas apie būsimas šilumos kainas V. Neviera sakė: „Šilumos kaina stipriai priklausys nuo to, kokia bus kuro kaina. Dabar tai prognozuoti sudėtinga. 2013 m. gegužės mėnesį, kai buvo išrinktas projekto rangovas, buvo skelbiama, kad šilumos gamybos kainos dedamoji Elektrėnų savivaldybėje pabaigus projektą sieks apie 13,0 ct/kWh. Kol kas šios prognozės nesikeitė. Palyginus su dabartine situacija, tai būtų viena žemiausių kainų visoje Lietuvoje.
Gamta padėkos
Elektrėniškiai gali išsigąsti, kad didėja rizika prarasti darbo vietas pagrindinėje Elektrėnų miesto įmonėje – elektrinėje. V. Neviera teigė, jog dalį elektros gamins kombinuoto ciklo blokas, o šilumą gamins naujieji biokuro katilai, tačiau senieji elektrinės blokai kaip ir dabar atliks rezervo funkciją. Pasak „Lietuvos energijos gamybos“ atstovo, senieji blokai svarbūs sistemai ir dėl to, kad gali naudoti alternatyvų kurą – mazutą, jie taip pat gali dirbti minimalia galia, tad rezervinei elektrinei uždarymas tikrai negresia.
Biokuras yra ne tik pigesnis, bet ir saugo bei tausoja gamtą. Kūrenamas biokuras nuo 20 iki 80 procentų mažiau teršia aplinką negu importuotas iškastinis kuras – gamtinės dujos ir mazutas. Kaip kurą naudojant biomasę, mažinamas anglies dioksido kiekis atmosferoje. Nesvarbu, ar ta masė pus miškuose, ar degs katilinėje – išsiskiriančio anglies dioksido kiekis liks toks pat. Tai reiškia, kad jei degintume ne gamtines dujas ar mazutą, o, pavyzdžiui, miško atliekas, prisidėtume prie oro taršos mažinimo. Skaičiuojama, kad Lietuvai visiškai atsisakius įprastinio kuro, į atmosferą patektų tris kartus mažiau anglies dioksido.
Biokuro kainanešokinės
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) renka ir skelbia duomenis apie įvairių kuro rūšių faktines kainas Lietuvos rinkoje. Šie skaičiai rodo, jog per pastaruosius dešimt metų tonos naftos ekvivalento, kuris yra biokuro šiluminis vienetas, kaina buvo apie du ar tris kartus žemesnė negu gamtinių dujų. Tiesa, per keletą pastarųjų metų, galutinės energijos pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekis padidėjo 7 procentais, 2013 metais šis skaičius padidėjo dar labiau. Skandinavijos šalyse, kur dominuoja biokuras, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra mažesnė, palyginus su kainomis Lietuvoje.
Šalyje vis dar bijoma, jog biokuro kaina gali labai smarkiai išaugti ir investicijos neatsipirks, todėl gyventojams sąskaitos už šildymą nemažės. Tačiau biokuro rinka iš esmės yra svarbi tik šiaurės kraštams, kuriuose išplėtotos centrinio šildymo trasų sistemos, ir labiau priklauso nuo oro sąlygų negu naftos kainų svyravimų biržose. Naftos kainos, kurios lemia ir gamtinių dujų kainų didėjimą, yra linkusios augti, ypač, kol esame neišsprendę ginčų su „Gazprom“, neturime dujų terminalo Klaipėdoje. Dar vienas veiksnys, kuris neturėtų lemti didelio biokuro kainų išaugimo, yra tas, jog jis naudojamas šalyse, turinčiose centrinio šildymo trasų sistemas ir biokogeneracines jėgaines, tad konkurencija ir biokuro produktų poreikis nėra toks didelis, koks yra gamtinių dujų. Tai turėtų užtikrinti daugiau ar mažiau stabilias kainas.
Lietuvai turėtų užtekti turimų biokuro produktų: nustatyta, jog biomasės surinkimo ir auginimo galimybės Lietuvoje, taip pat atsinaujinantis potencialas yra daugiau kaip 1000 kilotonų naftos ekvivalento. Elektrėnų savivaldybės stambiausias miškų savininkas Kazimieras Šaulys šalies viziją – pereiti prie atsinaujinančių šaltinių ir šilumos energiją gaminti iš biomasės – vertina labai teigiamai ir sako, jog gamtai tai nesukels jokio pavojaus. Dabar surenkama tik 30 procentų miško atliekų, o 70 procentų paliekama pūti miške.
Biokurą elektrėniečiai jau augina
Lietuva gerai vykdo savo įsipareigojimus Europos Sąjungai. LR Energetikos ministerijos duomenimis, 2013 metų pradžioje buvo instaliuota apie 730 megavatų biokuro šiluminės galios pajėgumų, kur visa pagaminta šiluma buvo parduodama į centralizuotai tiekiamos šilumos tinklą, kogeneracinėse šiluminėse elektrinėse buvo instaliuota apie 139 megavatų arba 19 procentų nuo visos instaliuotos biokuro šiluminės galios. Dėl minėtų suminių pajėgumų per 2012 metus buvo pagaminta apie 2,6 teravatvalandžių šilumos, iš jos kogeneracinėse šiluminėse elektrinėse žalios šilumos buvo pagaminta apie 0,75 teravatvalandžių, t.y. 30 procentų.
Yra nuomonių, jog biokuro rinka nėra skaidri, nes neretai biokurą parduoda šilumos gamintojų dukterinės įmonės, nėra sukurtos biokuro gamybos sistemos, kuri leistų panaudoti visas kirtimo atliekas, jos paliekamos pūti miške, todėl mes importuojame pigesnę medieną iš kaimyninės Baltarusijos. Taip pat nesiseka plėsti augalų plantacijų, nes tam tikslui skirta per mažai ES paramos lėšų. Elektrėnų savivaldybės ūkininkė Aurelija Kasperavičienė, ko gero, prieštarautų šiam teiginiui. Ji pasinaudojo ES remiama priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir augina gluosnius biokurui. Šiuo metu A. Kasperavičienė gluosniais yra apsodinusi 10,7 hektarų žemės ploto ir dar ketina savo naująją veiklą plėsti. Auginti gluosnius moteris pasirinko todėl, kad auginti kitas kultūras jos žemė nėra tinkama. Moteris neabejojo, jog didėjant biokuro poreikiui, atsiras ir ūkininkų, kurie pagamins reikalingą biomasės kiekį.