Vaikai nėra tėvų nuosavybė

Socialinių paslaugų skyriaus darbuotojos renginyje „Pasimatuok sparnus“. Renginys skirtas naujų globėjų paieškai

Julija Kirkilienė

Praėjo tie laikai, kai kaimuo­se augindavo po 12 vaikų tam, kad būtų kam žemę dirbti… Dabar, kaip toje dainuškoje, vaikų šeimose vienas, o gal pora, „todėl, kad mes mokyti“. Ir tuos vaikus, kartais būna, kad augina ir saugo ne tėvai, o valstybė. Tam iš valstybės biudžeto skiriama lėšų globėjų atlyginimams, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir kiekvienoje savivaldybėje įkurtų Vaiko teisių apsaugos skyrių išlaikymui. Elektrėnų savivaldybėje yra 30 globėjų šeimų, kur gyvena 37 vaikai. Dar 16 vaikų gyvena ­šeimos namuose. O straipsnį ra­šome to­dėl, kad į redakciją kreipėsi du skaitytojai su skundais, neva Vaikų teisių apsaugos tarnyba iš šeimų vaikus atiminėja be ­priežasties.

Močiutės širdgėla
Skaitytoja V. S. iš Elektrėnų pa­rašė visą šeimos istoriją, kaip iš jos sūnaus šeimos, gyvenančios Vilniaus rajone, atimtus vaikus apgyvendino SOS vaikų kaime. Moteris neteisina savo sūnaus šeimos, bet deda visas pastangas, kad galėtų prižiūrėti arba nors aplankyti valdiškuose namuose augančias anūkes. Pensinio amžiaus močiutė gyvena Elektrėnų savivaldybėje, kaime, bet dar dirba ir kitokiais legaliais būdais stengiasi užsidirbti pinigų buto nuomai Vilniuje. Nors moteris butą sostinėje ir išsinuomojusi, bet globoti anūkių jai neduoda. Be to, moteris nerimauja, kad mergaitės ruošiamos įvaikinimui ir tada ji jų nebegalės net aplankyti. „Mano anūkai nė vienas manęs nevengia, o juos lankyti man draudžiama todėl, kad bendrauju su sūnaus šeima“, – laiške redakcijai rašo S.V. Moteris pyksta, kad valdiškoms tarnyboms užkliūva jos gyvenimas ir kad jai, kaip kokiai mokinukei, „tarnybos užduoda namų darbus“. Namų darbai užduodami ir tėvams, bet tarnybos tėvų pastangų tobulėti nevertinančios. Tarnyboms esą nepatinka jos balsas, priekaištauja, kad neturinti išsilavinimo, o anūkėles esą išgąsdina ne ji ar tėvai, o tarnybos, iš tėvų rankų vaikus išplėšiančios. Anūkės iš tėvų paimtos prieš metus, gyvena pas globėjus, o į pasimatymus su tėvais vaikai atvedami verkiantys. Be to, vienai anūkei tarnybos nustatė neįgalumą, o tėvams apie tai nepranešė. Moteris apgailestauja, kad teismams ir advokatams mokėti neturi pinigų, todėl anūkės būsiančios įvaikintos ir močiutė jų nebegalės matyti.
Šį atvejį redakcijai pakomentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vainorai­tė-Rauktienė:
Vaiko teisių gynėjai visuomet siekia, jog vaikai augtų šeimoje, o jei tokių sąlygų nėra – šeimai artimoje saugioje ir vaiko raidai palankioje aplinkoje. Viena iš tokių galimybių – vaiko globa, kuria stengiamasi suteikti vaikui saugumą, sukurti emociškai saugų ryšį su jį mylinčiais žmonėmis, leisti vaikui harmoningai augti ir ­vystytis bei visapusiškai atliepti jo poreikius. Vaiko globa yra atsakingas žingsnis globoti vaiką pasiryžusiam žmogui. Svarbiausias globos­ tikslas – noras ir galimybė padėti vaikui, suteikiant jam ne tik namus, bet ir mylinčią, rūpestingą šeimą, kuri, tėvų globos netekusiam vaikui, leistų sustiprėti, pasitikėti šalia esančiais žmonėmis ir apsaugotų vaiką nuo pakartotinės trau­minės patirties dar kartą likti be artimųjų.
Vaiko teisių gynėjams gavus žmogaus, norinčio tapti globėju dokumentus, visų pirma, yra atliekamas išsamus vertinimas, kuris leidžia išsiaiškinti, ar globėju norintis tapti žmogus atitinka keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, aiškinamasi, ar žmogus yra pilnametis ir pakankamai brandus laukiančiai atsakomybei, ar jo sveikatos būklė leistų jam tinkamai pasirūpinti globojamo vaiko gerove, taip pat, domimasi, ar žmogus nėra teistas.
Jeigu nepastebima formalių kliūčių, toliau laukia antrasis žingsnis – būsimiems globėjams yra organizuojami specialūs mokymai. Jų ­dalyviai klausosi, diskutuoja ir gilinasi į temas, be kurių neįsivaizduoja­ma sėkminga vaiko globa: atvirumas ir bendradarbiavimas, vaiko raidos sunkumų kompensavimas, vaiko elgesio problemos, globojamų vaikų traumos ir krizės, pasirengimas pokyčiams ir kt.
Baigus minėtus mokymus yra vertinamas žmogaus pasirengimas globoti ir parengiama išvada dėl žmogaus ar šeimos pasirengimo globoti tėvų globos netekusį vaiką. Vaiko globėją pagal vaiko poreikius ir geriausius interesus parenka globos centro sudaryta Globėjų parinkimo komisija, kuri vertina individualią situaciją ir priima sprendimą, kuris tuo metu yra geriausias vaikui, ne­galinčiam augti su tėvais.

Šiuo metu Lietuvoje veikia vieningas šeimų parengimo globai procesas. Šalies savivaldybėse įsteigti 66 globos centrai vykdo ir koordinuoja veiklą, susijusią su vaiko globa ir įvaikinimu – pagal Globėjų ir įtėvių rengimo programą rengia mokymus, atlieka pavienių žmonių ir šeimų pasirengimo vertinimą, užtikrina palydėjimą bei tęstinę pagalbą globėjams. Centrai teikia ir organizuo­ja reikiamą pagalbą (socialines pa­slaugas, psichosocialinę, konsultacinę, teisinę ir kitą pagalbą) budintiems globotojams, globėjams, įtėviams bei jų šeimose augantiems vaikams.
Globos srityje dirbantiems specialistams svarbu įvertinti norinčiųjų priimti į savo šeimą gyvenimo sąlygas, įsitikinti, kad vaikui, ypač vyresniam, bus suteikta galimybė turėti asmeninę erdvę, privatumą, taip pat, įsitikinti, kad dėl naujo šeimos nario nenukentės šeimoje jau augančių vaikų gerovė. Todėl tokiais atvejais yra visuomet reikalingas kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų amžiaus vaikų sutikimas.
Dažnai į globėjų šeimą ateina įvairias netektis ir kitus stiprius išgyvenimus patyrę vaikai, kuriems reikalinga itin didelė globojančių žmonių atsakomybė ir kantrybė, noras pažinti naują šeimos narį ir palaipsniui kurti su juo ryšį, pasirengimas priimti ir kartu įveikti galimus bendravimo, raidos ar amžiaus tarpsnio iššūkius, pasiryžimas būti šalia ir besąlygiškai palaikyti vaiką tiek laimėjimuose, tiek sunkumuose.
Nors pirmenybė vaiko globai­ visuomet yra teikiama giminaičiams bei kitiems artimiesiems, visgi pa­stebima, jog globoti vis dažniau ryžtasi ir tie žmonės, kurių su vaiku nesieja giminystės ar emociniai ryšiai. Dažniausiai tokie žmonės siekia suteikti vaikui šeimai artimą aplinką bei pripildyti namus gyvybės, pasidalinti savo rūpesčiu, dėmesiu, mei­le. Kalbant apie įvaikinimo procesą, svarbu pabrėžti, kad ne visi vaikai, kurie neturi galimybės augti su savo tėvais ir yra globojami, gali ar turi būti įvaikinti. Tik tais atvejais, kai vaiko tėvams yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, arba vaiko tėvai mirę, jie yra nežinomi, jis gali būti įvaikinamas. Tačiau svarbu pastebėti, jog šiam procesui didžiausią reikšmę turi paties vaiko balsas ir nuomonė, kurią jis išreiškia tiek žodžiu, tiek raštu, duodamas savo sutikimą. Pasitaiko atvejų, kai įvaikinimas neatitinka vaiko interesų, pavyzdžiui, vaikas turi glaudžius ir stiprius ryšius su savo giminaičiais ar kitais artimaisiais, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jo įvaikinti, arba konkrečiu metu vaikas nėra pasiruošęs įvaikinimui ir pan. Tad ruošiantis tiek globos, tiek įvaikinimo procesui, visuomet yra stengiamasi visapusiškai įvertinti konkrečią vaiko situaciją ir priimti tokius sprendimus, kurie atlieptų geriausius vaiko interesus bei suteiktų vaikui galimybę augti saugioje aplinkoje, su tokią aplinką gebančiais ir galinčiais sukurti žmonėmis.
Minimu atveju, vaikams yra nu­statyta laikinoji globa, o įvaikinimo procesas šiuo metu nėra įmanomas. Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikotei­ses.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko tei­sių pažei­dimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Teismo išlaidų neatlygina
Kitą skundą parašė elektrėniš­kių šeima. Iš šeimos, neturinčios­ žalingų įpročių, paimti du nepilnamečiai vaikai, kurie ilgiau nei 2 mėnesius gyveno pas globėjus. Teismo sprendimu vaikai į šeimą sugrąžinti, bet vis dar vyksta tyrimas, ar nebuvo prieš vaikus panaudota smurto. Vaikų mamos nuomone, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Elektrėnuose vyriausioji specialistė Dalia Glebkienė dirba nekompetentingai ir paimant vaikus laikinai globai buvo pažeisti įstatymai. Šei­mai dėl vaikų grąžinimo teko naudotis teismo paslaugomis, mokėti pinigus advokatams ir, nors byla išspręsta tėvų naudai, teis­mo išlaidos jiems grąžintos nebuvo. O kol vyko teismai, šeima sąžiningai lankė tėvystės kursus, vykdė užduotis pagal Socialinių paslaugų planą. Tėvams su vaikais matytis­ bu­vo leista pradžio­je atskirame kam­barėlyje, vėliau leis­ta kartu pasivaikščioti. Su globėjais šeima nesusitikusi, nes globėjai to nenorėję. D. Glebkienė redakcijai sakė, kad tarnyba vaikų iš šeimų be pagrindo tikrai neatiminėja ir dėkojo Elektrėnų socialinių paslaugų centrui už pagalbą dirbant tiek su tėvais, tiek su globėjais ir vaikais.
Kokiu atveju atsakovams grąžinamos teismo išlaidos, redakcijai atsakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Sigita Mockienė:
Vaiko teisių gynėjai teisminiuo­se procesuose yra tik vienas iš bylos dalyvių, kurio pagrindinis tikslas – ginti ir saugoti atstovaujamo vaiko geriausius interesus.  
Svarbu pabrėžti, jog kiekvienas­ šeimos atvejis, pasiekęs teismą, yra individualus ir reikalaujantis įsi­gilinimo į situaciją bei visapusiško aplinkybių įvertinimo. Tad kiekvienu atveju tik teismas vertina individualias bylos aplinkybes ir sprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp bylos dalyvių. Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais.

Žada daugiau profesionalumo
Ruošiant straipsnį spaudai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko teisių gynėjai išplatino informaciją apie tai, kad vaikai ir tėvai gaus daugiau profesionalios informacijos.
Kaip kurti saugų ryšį su vaikais,­ kokiais metodais spręsti iškilusius sunkumus, kas padeda šeimoje sklan­džiau sutarti ir susikalbėti? Tokie ir panašūs klausimai vaikų auginimo, auklėjimo bei kitomis tėvystės temomis visuomenėje tampa vis aktualesni, tad vaiko teisių gynėjai, pradėdami bendradarbiauti su Lietuvos psichologų sąjunga, susitarė teikti viešojoje erdvėje kuo daugiau profesionalios ir patikrintos informacijos bei patarimų, kurie ugdytų vaikų ir tėvų sąmoningumą, o kartu stiprintų ir su šeimomis dirbančių specialistų psichologinį pasirengimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog vaiko teisių gynėjams kasdien bendraujant su vaikais, vertinant jų situacijas, aiškinantis šeimose iškilusius sunkumus, neabejotinai prireikia ir psichologinių žinių.
„Mes nuolat primename tėvams, kaip svarbu vaikus auklėti pozityviai, akcentuojame, jog skyrybų sūkuryje poroms reikėtų išlikti sąmoningoms ir ieškoti kompromisų, o išklausydami vaikų nuomones stengiamės išgirsti ne tik tai, ką vaikas sako, bet ir tinkamai suprasti, ką atskleidžia jo nuotaika, reakcija, veiksmai. Dažnai situacijose, kuriose atsiduriame susitikdami su vaikais ir šeimomis, būna daug pasimetimo ir klausimų, tad noras empatiškai atliepti žmones ir jų gyvenimo įvykius, siekis atrasti tinkamus žodžius, patarimus ir reikalingiausią pagalbos formą, skatina mus be jau turimų teisinių žinių nuolat auginti ir savo psichologinių įgūdžių bagažą“, – sako. I Skuodienė.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė pritaria, jog siekiant edukuoti visuo­menę sąmoningumo temomis, gerinti bendravimo kultūrą šeimose bei ugdyti žmonių emocinį intelektą, svarbu ekspertams viešojoje erdvėje teikti kuo daugiau profesionalios informacijos, o kartu su­sitelkti ir į arčiausiai šeimų esančių specialistų kompetencijų stiprini­mą ir plėtojimą.
„Psichologinės žinios yra svarbios kiekvieno mūsų kasdienybėje, tačiau dažnas psichologas pa­stebi, jog žmonės išgyvena pačias įvairiausias situacijas, kuriose ne visuomet žino, kaip geriau sureaguo­ti ar kaip teisingiau pasielgti. Ypač daug tokių klausimų iškyla tėvystėje, kai tėvai, augdami kartu su vaikais, mokosi juos suprasti, stengiasi atliepti jų poreikius bei bando nepamesti ir tarpusavio santykio. Tad labai svarbu, jog dirbantieji vaiko ir šeimos gerovės srityje pasižymėtų stipria kompetencija ir gebėjimu iššūkius patiriančius žmones geriau suprasti ir pritaikyti jiems reikiamą pagalbą, o tuo metu viešojoje erdvėje atsirastų vis daugiau naudingos ir visuomenei lengvai prieinamos informacijos, kuri padėtų spręsti ne tik pasekmes, bet ir veiktų prevenciškai“, – sako A. Adomaitytė.
Vaiko teisių gynėjai kartu su didžiausia šalyje psichologus vienijančia organizacija artimiausiu metu pla­nuoja kurti bendrus turinio projektus, rengti ir skleisti socialinėse medijose įvairias psichologinio po­bū­džio rekomendacijas ir informa­cines žinutes, kurios kviestų visuo­menę atkreipti dėmesį į vaikų psi­chikos sveikatos svarbą bei sąmoningumo ir pozityvios tėvystės ugdymą.
Elektrėnų socialinių paslaugų centro Globos centro vedėjos socialiniams reikalams Daivos Bar­tosevičiūtės komentaras apie vaikų paėmimą iš nesaugios aplinkos:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, gavę pranešimą, kad vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje, įvertina situaciją šei­moje. Nustačius, kad vaikui yra nesaugu likti biologinėje šeimoje, jis laikinai prioriteto tvarka apgyvendinamas pas asmenį, susijusį giminystės arba emociniais ryšiais, arba globos centre budinčio globotojo šeimoje, arba šeiminiuose vaikų namuose.
Apgyvendinus vaiką Elektrėnų socialinių paslaugų centro Globos centre pas budintį globotoją, paskiriamas globos koordinatorius, kuris įvertina pagalbos poreikius bei sudaro pagalbos planą vaikui ir budinčiam globotojui. Globos centre teikiamos vaikui ir budinčiam globotojui psichologo, globos koordinatoriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuoto asmens konsultacijos. Bendradarbiaujama­ su ugdymo, sveikatos priežiūros įstai­gomis, socialiniu darbuotoju, dirbančiu su vaiko šeima, atvejo vadybininku, vaikų dienos centru ir kt. susijusiomis įstaigomis, specialistais. Šiuo laiku, jeigu nėra nustatyta apribojimų, yra užtikrinamas vaiko ryšys su biologine šeima, organizuojami susitikimai su tėvais ir ­kitais artimaisiais.
Elektrėnų socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai padalinio specialistai, gavę informaciją iš Vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos apie nustatytą vaiko ap­saugos poreikį ir vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje, imasi tokių priemonių: atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas susitinka su vaiko šeima, aptaria esamą situaciją ir dirba su tėvais siekdami užtikrinti, kad šeima gautų reikiamą pagalbą ir galėtų atkurti tinkamas sąlygas ­vaikams saugiai sugrįžti namo.
Atvejo vadybininkas su socialiniu darbuotoju ir tėvais aptaria, kaip situacija turi pasikeisti, kokius įgūdžius tėvams pastiprinti ar įgyti.
Perkėlus vaikus į saugią aplinką, į pagalbos teikimą tėvams įsitraukia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Mobilios komandos specialistai. Šeimai sutikus priimti intensyvią mobilios komandos pagalbą, specialistai su šeimos nariais dirba mėnesį laiko. Po intensyvaus darbo su šeima Mobilios komandos specialistai persiunčia darbo su šeima rekomendacijas atvejo vadybininkui, dirbančiam su šeima. Gavus rekomendacijas, organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kurio metu numatomos pagalbos šeimai priemonės. Toliau su šeima intensyviai dirba socialinis darbuotojas, informuoja apie įvairių specialistų kontaktus, konsultuoja aktualiomis temomis, padeda pasiruošti tėvų ir vaikų, gyvenančių skyrium, susitikimams. Specialistai motyvuoja tėvus keisti situaciją šeimoje, vykdyti numatytas priemones, esant poreikiui, palydi, padeda užsiregistruoti į specialistų konsultacijas. Tėvams pagal poreikį teikiama pagalba įsidarbinant, sprendžiant būsto, finansinius ar priklausomybių klausimus, nukreipia į tėvystės įgū­džių stiprinimo, savitarpio pagalbos ir kitas grupes ar mokymus.
Sklandus šeimos ir specialistų bendradarbiavimas bei numatytų pagalbos priemonių įgyvendinimas padeda greičiau pasiekti pokyčius šeimoje, kuomet tėvai sukuria saugias ir tinkamas sąlygas vaikams ir galimybę susigrąžinti vaikus.

P.S.
Kai straipsnis buvo parengtas spaudai, savo istoriją redakcijai išsakė dar viena skaitytoja. Ji pasakojo, kad kaimynai Vaikų teisių tarnybą iškvietę buvo todėl, kad vaikai, atsivedę draugų, bute išdykavo. Kol tarnybos atvyko, vaikai jau buvo išsiskirstę. Moteris šmaikštavo: jei tar­nybos vaikus paimtų, tegul juos ir augina… Dėl vaikų grąžinimo į teismus ji nesikreiptų.