Savivalė Pusiasalio g.: nelegalus lieptas ir projekto neatitinkantis tvenkinys

Peliūnuose gausu sklypų su lieptais į marias

Virginija Jacinavičiūtė

Pastaraisiais metais Elektrė­nų ir Vievio apylinkėse itin sparčiai ėmė dygti vadinamieji poilsiniai namai. Ypač daug tokių namų iškilo aplink Vievio ežerą ir Elektrėnų marias. Liūdnai pagarsėję 40 poilsinių namukų šiandien galėjo stovėti ir Geibonių g. 3C ir 3D sklypuose, bet lig šiol vyksta teisminiai procesai dėl neteisėtai iškirsto valstybinio miško. Atrodytų, kas čia blogo, kad žmonės kuriasi ant ežero kranto. Ne vienas sakytų, jei žmogus turi pinigų, tegu ir stato. Sunku prieštarauti, bet bėda ta, kad su kiekvienomis tokiomis statybomis mąžta galimybė prieiti prie ežerų. Įstatymiškai žmogus turi turėti prieigą prie ežero kranto, bet realybėje tas neįmanoma.

Traukia pakrantės
Nuo miesto paplūdimio žvelgiant į marias horizonte pūpso daugybė statinių, kurie daugiausiai iškilo pastaraisiais metais. Kas lėmė tokias statybų tendencijas, žurnalui „Žmonės“ yra komentavusi nekilnojamojo turto ekspertė, knygos „LIBER DE DOMO. Knyga apie namus“ autorė Rasa Pavarienė.
Jos teigimu, poreikį turėti antruosius namus išryškino COVID-19 pandemija. Miestų daugiabučiuose gyvenančioms šeimoms su vaikais trūko erdvės, todėl puolė ieškoti antrų namų, kad tik ištrūktų iš psichologiškai slegiančios ribotos erdvės.
Šiuo laikotarpiu itin išpopulia­rėjo šiuolaikiniai antrieji namai, kitaip vadinami poilsio namais.
Pasak ekspertės, renkantis antruosius namus, žmonėms itin aktualus atstumas nuo gyvenamosios vietos, geriausia, jei juos galima pasiekti vos per valandą. Būtent todėl tarp kauniškių ir vilniečių itin pa­klausus nekilnojamasis turtas aplink Trakus, Elektrėnus, Vievį. Šiose vietovėse puikus susisiekimas, netoli parduotuvės, verda kultūri­nis ­gyvenimas.
R. Pavarienė sako, kad daugelio žmonių mintyse tikri poilsio namai turi būti tiesiog ant ežero kranto, kad iš tiesų jaustųsi, jog tai poilsio namai.
Praktika rodo, kad iš šio žmogaus poreikio neretai kyla ir interesų konfliktas. Ant ežero kranto gyvenantys žmonės nenori savo sklypuo­se prašalaičių, todėl kyla tvoros.
Aplinkos apsaugos departamentas skelbia, kad kasdien sulaukia pranešimų apie užtvertas vandens telkinių pakrantes. Tai dažniausias AAD nustatomas pažeidimas. Kiti pasitaikantys pažeidimai: netinkamai įrengti lieptai, galbūt neteisėtos konstrukcijos, netinkamas nuotekų tvarkymas. Tokia situacija visoje Lietuvoje, o Elektrėnai ne išimtis.
Lapkričio 4 d. rytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai atliko statybos darbų patikrinimą žemės skly­pe Pusiasalio g., Peliūnų k. Patikrinimas atliktas po to, kai reaguodama į gyventojų skundus VšĮ „Girių inspekcija“ kreipėsi į specialistus, pra­šydama patikrinti, ar pagrįsti įtari­mai dėl nelegalios veiklos.

Pažeidimai
Po patikrinimo Valstybinės teri­torijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiuntė atsakymą. Jame nurodoma, kad lieptas yra pastatytas nesuformuo­toje valstybinėje žemėje, kurios­ naudo­tojas neturi teisės valdyti. Pabrėžiama, kad nebuvo pateikti­ privalomi sutikimai, įskaitant vals­tybinio žemės patikėtinio sutikimą.
Naudotojui buvo surašytas priva­lomasis nurodymas pašalinti lieptą arba gauti reikiamus sutikimus per pusės metų laikotarpį. Kiti statiniai, įskaitant tvoras, trukdančias gy­ventojams prieiti prie ežero pakrantės, legalūs.
Pažeidimų sklype nustatė ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentas. Jie nusta­tė, kad iškasto tvenkinio plotas neatitinka miškotvarkos projekte­ numatyto ploto, todėl šiuo metu renkami papildomi duomenys tolimesniam tyrimui.
VšĮ „Girių inspekcija“ atkreipia dėmesį, kad pakrantėse turin­čių ­nuosavybę savininkų nepagarba gamtai ir žmonėms, pagal įstatymą turintiems teisę laisvai prieiti prie vandens ir naudotis valstybine ­nuosavybe – ypač aktuali problema Lietuvoje.
Bėgimo entuziastai žino, kad Elektrėnų marias galima apibėgti, bet yra prisimenančių dar tuos ­laikus, kai marias buvo galima ir apeiti. Deja, šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi, visur pasitinka tvoros, pastatytos tų, kuriems kyla egoistiškas ir godus noras gamtą pasilikti tik sau.
Už tai, kad ši problema sumažė­tų, kad pagarba gamtai ir žmogui vėl taptų vertybe, atsakingas kiekvienas pilietis, todėl įtariant pažei­dimus, matant kylančias tvoras ir lieptus, ­iškirstus miškus, reikia žvelgti pi­liečio akimis ir informuoti ati­tin­kamas institucijas.