Smarkiai atjaunėjusioje Elektrėnų savivaldybės taryboje jau ketvirtą kadenciją dirba šeši tarybos nariai. Vienas šių senbuvių – vyriausias tarybos narys, socialdemokratas, Seimo nario Broniaus Bradausko padėjėjas Stasys Lančinskas, taryboje dirbantis nuo pat jos Elektrėnų savivaldybės įkūrimo. Apie tai, kas per šį laiką pasikeitė, ką taryboje veikia opozicija ir kokios problemos kamuoja savivaldybės gyventojus, skaitykite interviu su tarybos nariu S. Lančinsku.
Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ
Nuo pat Elektrėnų savivaldybės įkūrimo, jau ketvirtą kadenciją dirbate savivaldybės taryboje, buvote ir pozicijoje, ir opozicijoje. Ką per šiuos metus pavyko pasiekti?
Labai sunkus klausimas. Nuo ko čia pradėti? Eidama į rinkimus socialdemokratų partija surašo savo programą, kurią po rinkimų mes stengiamės įgyvendinti. Visi elektrėniečiai aiškiai mato, kas per pastaruosius ketverius metus padaryta: pradėta daugybė projektų – visi darželiai, mokyklos… Tai ir yra pats pagrindinis mūsų darbas. O kaip tarybos nario darbas – vienas nieko nepasieksi. Buvo toks, kuris visko siekė vienas. Dabar jis neišrinktas, kadangi, matyt, per daug aktyviai siekė kažką padaryti vienas, o ne su bendražygiais.
O lyginant nuo pat pradžių, kai kūrėsi savivaldybė, kaip keitėsi tarybos darbas?
Tai nepalyginami dalykai. 2000 m., kai prezidentas Valdas Adamkus mums įteikė pirmuosius savivaldybės tarybos narių pažymėjimus, sprendėme tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, likviduoti skolas, laiku išmokėti atlyginimus mokyklose, o dabar tokių klausimų jau niekas nekelia. Dabar rūpinamės, kaip padaryti, kad mokykla gražiai atrodytų, kad gatvės būtų gražesnės, platesnės, kaip pradėti Elektrėnams svarbiausių objektų, tokių kaip Ledo rūmai, vystymą. Be abejo, žmonės prie gero greitai pripranta ir tada mano, kad viskas taip ir turi būti.
Elektrėnų savivaldybė minima kaip viena iš lyderių įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Daugelis politikų vardija įgyvendintus projektus, tačiau ar yra kas nors, kas keltų rūpesčių?
Rūpesčių visą laiką buvo ir bus, be jų niekaip neapsieisi. Aš matyčiau vienu iš rūpesčių tai, kad konkursus laimi rangovai, sumažinę kainas iki minimumo, o tai lemia darbų kokybę. Sakysime, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos direktorius skundžiasi, kad darbai atlikti nekokybiškai, nors gimnazija iš išorės ir atrodo gražiai. Taigi rangovai, sumažinę kainas, darbus atlieka kokybės sąskaita. Kaip tai spręsti? Juk nepaskelbsi nugalėtoju to, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Turi rinktis mažiausią kainą. Be abejo, yra kokybės reikalavimai, bet galbūt rangovai jau išmoko juos apeiti.
Labai apmaudu, kad savivaldybei nepavyko koncesijos sutartis su UAB „Irlanda“. Tai tikrai būtų labai gražus projektas, kuris atnaujintų Elektrėnų veidą, bet krizė smogė visiems.
Šią kadenciją socialdemokratai dirba opozicijoje tiek Seime, tiek Elektrėnų savivaldybės taryboje. Papasakokite, koks opozicijos indėlis į Elektrėnų savivaldybės gerovę. Juk nemažai kas įsivaizduoja, jog opozicija tik prieštarauja valdantiesiems.
Opozicija tam ir yra, kad valdantiesiems neleistų atsipalaiduoti, kad jie nepasijustų visagaliai. Opozicija yra tam, kad kontroliuotų valdančiuosius. Be abejo, lengviau yra opozicijoje. Bent mano galva, kritikuoti yra visų lengviausia, o padaryti kažką yra labai sunku. Galėčiau pateikti ne vieną pavyzdį, kada opozicija, kai mes buvome valdančiojoje daugumoje, kalbėjo tik tam, kad kalbėtų. Jokio konstruktyvaus darbo tokiomis aplinkybėmis negali būti. Ne kartą ir jūsų laikraštis yra pabrėžęs, kad kalba tie, kurie paskui minimi kaip patys aktyviausi, o kalba jie tam, kad tik išgirstų žiniasklaida, žmonės, sėdintys salėje, ir parodytų, kad dirba. O iš tiesų, jie pilsto iš tuščio į kiaurą. Esu pastabų davęs kolegoms: juk viską jau būname aptarę komitetuose. Kam viską kartoti? Kadangi dažniausiai komitetų posėdžiuose žiniasklaidos nėra, tai kaip posėdyje nepasirodysi korespondentui.
O kalbant apie konstruktyvų darbą, galima priminti, jog ne vienas klausimas buvo atidėtas, buvo įrodyta, jog projektas buvo neteisingas. Tarkime, paskutiniame tarybos posėdyje svarstytas sprendimo projektas „Dėl statytojų atleidimo nuo neparduotų daugiabučių namų gyvenamųjų patalpų eksploatacijos mokesčių“. Bendrovė nėra pardavusi butų, o jai mokestį už šiukšlių išvežimą reikia mokėti. Tačiau tarybos posėdyje išsiaiškinome, jog vieniems tai bus teisinga, o kitiems – ne. Pavyzdžiui, aš išvažiuoju mėnesiui, bet vis tiek turiu mokėti už šiukšlių išvežimą. Labai daug elektrėniečių vasarą gyvena kolektyviniuose soduose, taigi dar ir ten moka už šiukšlių išvežimą. Taigi sprendimas buvo atidėtas, kad būtų paruoštas visa apimantis, ne tik bendrovei, bet ir gyventojams teisingas projektas. Niekas neturi mokėti už paslaugą, kurios nėra gavę.
Savivaldybės taryba smarkiai atjaunėjo. Ar į Jus, kaip vieną labiausiai patyrusių politikų, naujieji tarybos nariai kreipiasi patarimo?
Jie neateina vieni, o su partijos bendraminčiais. Jie prieš kiekvieną posėdį, kaip ir mes, susirenka, tariasi, aptaria savo poziciją. Jaučiu, kad šios kadencijos taryba – labai rimta, jauni žmonės – rimti, nuoširdžiai nori įsilieti į tarybos darbą, jie tobulėja ir tobulės. O tokių kaip aš taryboje turėtų būti kuo mažiau.
Ką socialdemokratai planuoja nuveikti šią kadenciją, kurioje dirba opozicijoje?
Mes turime savo programines nuostatas ir kiekvieną kartą bet kokią poziciją išreikšdami remiamės būtent jomis. Dabar pagrindinis darbas – deramai būti opozicijoje ir leisti suprasti valdantiesiems, kad mes juos kontroliuosime.
Jūs ir kaip Seimo nario Broniaus Bradausko padėjėjas, ir kaip Elektrėnų savivaldybės tarybos narys daug bendraujate su gyventojais. Su kokiais lūkesčiais jie ateina?
Daugelis tų, kurie kreipiasi į Seimo narį, nekelia didelių politinių klausimų. Be abejo, visiems skauda, kad sumažintos pensijos, kad dujų kaina yra didžiausia Europoje. Krizės sprendimas užkrautas labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, todėl jie ir ateina. Labai daug ateina ir dėl netobulų įstatymų. Tarkime, viena moteris nori išregistruoti automobilį. Jos vyras, turėjęs seną „moskvičiuką“, numirė, o patį automobilį prieš daugelį metų išardė ir dalimis išdalino. Teisėtu būdu išregistruoti automobilio neišeina, nes reikia arba atvaryti patį automobilį, arba parodyti dokumentus, kokiai įmonei priduotos jo dalys.
Skundžiasi ir dėl komunalinių mokesčių. Mes beveik kiekviename tarybos posėdyje šnekame, kad neteisinga rinkti mokesčius nuo buto ploto. Visi kaltina komunalinį ūkį, bet nei jis, nei taryba čia nieko negali padaryti, tokie yra Lietuvos įstatymai. Kuo kalta ta mokytoja, jei ji viena gyvena dviejų kambarių bute ir turi mokėti nuo ploto? Be abejo, lengviausia yra pasakyti, kad kraustytųsi į vieno kambario butą. Bet juk tai vienintelis butas, kurį ji per gyvenimą yra užsidirbusi, be to, vaikai, anūkai atvažiuoja, jiems reikia vietos. O šalia, vieno kambario bute, gali gyventi keturi asmenys, o mokės jie mažiau… Tai nėra teisinga.
Kokios, Jūsų nuomone, yra didžiausios bėdos, kamuojančios savivaldybės gyventojus?
Nepasakyčiau, kad bėdos… Bėda buvo pernai, kai buvo blogas vanduo (dėl nugeležinimo rekonstrukcijos, red. past.). O šiandien bėdų nematau. Be abejo, problemėlių yra: ankšti kiemai, apirę pėsčiųjų takai… Labai didelė problema yra daugiabučių renovavimas, sutvarkymas taip, kad nešildytumėme oro, o tai labai skaudžiai muša per gyventojų kišenes. Kol kas mes nematome nė vieno namo, kuris būtų visiškai renovuotas ar ruoštųsi tam.
Mano galva, šitas reikalas pasistūmėtų, jeigu žmonės būtų sąmojingesni, burtųsi į bendrijas. Susikūrus namo bendrijai išsprendžiama daug klausimų, apie kuriuos mes anksčiau kalbėjome. Juk kaimynai žino, kiek kokiame bute gyvena žmonių. Kita vertus, suprantu, kad ne pensininkams užsikrauti tokius rūpesčius.
Dabartinė Lietuvos vyriausybė kuria ir puoselėja mūsų šalies ateities viziją „Lietuva 2030“. O kaip Elektrėnų ateitį po 20 metų įsivaizduojate Jūs?
Kadangi Elektrėnų savivaldybė įsisavinant ES lėšas buvo minima pirmajame dešimtuke, tikiu, kad tokia tendencija liks, ir Elektrėnai, kaip jauniausias miestas Lietuvoje, visą laiką turės jaunatvišką veidą. Čia yra daug žmonių, rimtai galvojančių apie elektrėniečius ir pasiryžusių atiduoti savo laisvalaikį ir geras idėjas tam, kad Elektrėnai visada būtų minimi ne blogiau, nei minimi šiandien.
Dėkui už pokalbį.