Pernai, besibaigiant metams, tarybos narys Algimantas Adomaitis Elektrėnų komunalinio ūkio gen. direktoriui Ričardui Leckui ir visiems tarybos nariams išsiuntė viešą pasiūlymą pakeisti teisės aktus, reglamentuojančius Elektrėnų savivaldybėje laiptinių valymo ir atliekų tvarkymo kainas skaičiuoti nuo gyventojų skaičiaus, kaip tai daroma Kaišiadorių rajone.
Raštas
Elektrėnų komunalinio ūkio direktoriui Ričardui Leckui
PASIŪLYMAS PAKEISTI TEISĖS AKTUS
Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato privalomą gyvenamosios vietos deklaravimą visiems gyventojams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintose „Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse“ 33 punktu įtvirtinta nuostata, kad atliekų turėtojai už atliekų surinkimą ir šalinimą gali apmokėti ir priklausomai nuo gyvenančių konkrečioje gyvenamoje patalpoje skaičiaus.
Toks apmokėjimo principas būtų socialiai teisingesnis, ypač Elektrėnų mieste bei Vievyje, kuriuose daug gyventojų vienas ar dviese gyvena didelio ploto daugiabučių namų butuose. Juk pati gyvenamojo ploto kvadratūra (nuo kurios šiuo metu skaičiuojamas mokestis už komunalines atliekas) komunalinių atliekų negamina – jas generuoja žmonės. Nemanau, kad teisinga, kai vienas ar du pensininkai už savo komunalines atliekas, priklausomai nuo būsto kvadratūros, moka nuo 5 iki 8 Eurų, o atitinkamai kiti du asmenys, gyvenantys mažesnio ploto būste moka tik iki 3 Eurų.
Tokia pati problema ir su bendrojo naudojimo patalpų valymu, kai mokama pagal būsto plotą, o ne nuo žmonių skaičiaus, kurie naudojasi bendromis namo patalpomis.
Įvertindamas aukščiau minėtus teisės aktus, siūlau parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti atitinkamus teisės aktus, įgalinančius gyventojus už komunalines paslaugas (atliekų surinkimą ir tvarkymą, bei bendrojo naudojimo patalpų valymą) mokėti pagal gyventojų, besinaudojančių būstu, skaičių, o ne pagal būsto, kuris tikrai tomis paslaugomis nesinaudoja, plotą.
Tikiuosi geranoriško supratimo ir greitos reakcijos.
Pagarbiai,
Algimantas Adomaitis
Šiais metais sausio mėnesį A. Adomaitis gavo atsakymą, kurį skelbia viešai, kad žmonės susipažintų:
Dėl pasiūlymo pakeisti teisės aktus
Gerb. Elektrėnų savivaldybės tarybos nariui Algimantui Adomaičiui
Atsakydami į Jūsų raštą informuojame, kaip Jūs teisingai pastebėjote, kad LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato privalomą gyvenamosios vietos deklaravimą visiems gyventojams, tačiau nenumato teisinių poveikio priemonių, kurios užtikrintų šios pareigos vykdymą, todėl vis dar turime nemažai asmenų, nedeklaruojančių gyvenamosios vietos arba ją deklaruojančių prie savivaldybės, t. y. nenurodant konkretaus adreso. Taip pat nemaža dalis butų Elektrėnų savivaldybėje nuomojama, nedeklaruojant nuomininkų gyvenamosios vietos. Taigi realiai gyvenančių asmenų skaičius gali gerokai skirtis nuo deklaruojančių gyvenamąją vietą. Socialiai neteisinga būtų, jei vieni gyventojai deklaravę savo gyvenamąją vietą, matytų, kad jų laiptinėje yra butai, kurie nuomojami, kuriuose gyvena keli suaugę ir vaikai, bet nemoka už paslaugas, kadangi tame bute nėra deklaruoti.
Nemažiau problemų sukeltų ir įmokos už atliekų tvarkymą administravimas. Gyventojų skaičius, priešingai butų kvadratūrai, yra dinamiškas, nuolatos kintantis. Gyventojams neteikiant duomenų bendrovei, kaip parodė ankstesnė praktika, apie padidėjusį gyventojų skaičių pranešti neskuba, juos reikėtų nuolatos atnaujinti naudojantis VĮ Registrų centro duomenis, už kuriuos reikia mokėti. Neišvengiamai didėtų atliekų tvarkymo sąnaudos, dėl ko kiltų paslaugų kaina vartotojams. Norint to išvengti, LR Vyriausybė 2002-05-23 nutarimu Nr. 752 suteikė galimybę teikiamų paslaugų tarifus skaičiuoti paskirstant proporcingai naudingam plotui. Atsižvelgiant į teisingesnį ir nekintantį dydį, kaip buto plotas, Elektrėnų savivaldybės taryba 2002-11-27 sprendimu Nr. 02.TS-246 patvirtino bendrovės teikiamų paslaugų tarifus daugiabučių namų gyventojams, skaičiuojant ne nuo priregistruotų gyventojų skaičiaus, bet proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (buto naudingam plotui).
Atkreiptinas dėmesys, kad įmokų už atliekų tvarkymą skaičiavimas ne nuo gyvenamųjų patalpų ploto, o nuo gyventojų skaičiaus ne tik nesumažintų įmokos dydžio daliai gyventojų, bet padidintų visiems paslaugos gavėjams, kadangi mato vnt. kaip daugiabučių namų naudingas plotas, kuris sudaro apie 350 tūkst. kv. m., o gyventojų skaičius gyvenančių daugiabučiuose apytiksliai sudarytų apie 15 tūkst. Be to reiktų įvertinti, kad didesnio ploto butas skirtas didesniam gyventojų skaičiui. Esant sunkesnei materialinei padėčiai vieniši žmonės gali pasikeisti į mažesnio ploto butą.
Kaip pavyzdį pateikiame dabar galiojančius tarifus:
Laiptinės valymo nuo 2022 01 01 (butui bendro naudingo ploto 50 kv. m.):
valant 2 k/sav. – 5,93 Eur/mėn.;
valant 1 k/sav. – 3,26 Eur/mėn.
Atliekų išvežimas (butui bendro naudingo ploto 50 kv. m.) – 5,50 Eur/mėn.
Administratorė – referentė Evelina Laimutytė
UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“
A. Adomaičio komentaras
Dėl pasiūlymo EKŪ direktoriui keisti mokesčių surinkimo už komunalinių atliekų surinkimą ir bendrojo naudojimo patalpų valymą apskaičiavimo gyventojams tvarką
Nors pasiūlymą adresavau direktoriui Ričardui Leckui, atsakymą gavau pasirašytą EKŪ administratorės-referentės Evelinos Laimutytės. Šiame atsakyme gerbiama referentė bando mane įtikinti, kad jeigu įstatyme nenumatytos teisinės poveikio priemonės už įstatymo nevykdymą, tai tokio įstatymo lyg ir nereikėtų vykdyti. Lietuvos Respublika vadovaujasi daugeliu įstatymų, kurių tekstuose nėra numatytos teisinės priemonės už įstatymo nuostatų nevykdymą. Tai numato kiti teisės aktai, kaip antai – Administracinių nusižengimų, Baudžiamasis kodeksai ir dar kai kurie specialūs teisės aktai.
Pačiame atsakyme ryški tik viena linija – kaip palikti esamą apmokėjimo tvarką, kuri yra patogi ir nekelianti jokių rūpesčių EKŪ vadovybei, tačiau neradau jokių pamąstymų, kaip padaryti logišką apmokėjimo principą už atliekų tvarkymą ir plotų valymą, atsižvelgiant į tai, kad atliekas gamina ir plotus teršia ne gyvenamasis plotas, o konkretus gyventojas. Juk Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu galiojančios tvarkos už minimas paslaugas keisti nedraudžia. Čia kaip lietuviškoje patarlėje –„…norėdamas ką nors primušti, lazdą surasi ir ežero viduryje…“. Nenorėdama ką nors savo veikloje keisti, kas būtų teisingiau gyventojams, tačiau reikėtų padirbėti pačiai EKŪ administracijai, pastaroji argumentų visada ras apsčiai.
Tarp kitko, tame LRV įsakymo Nr. 711 yra nuostata, kad už šias paslaugas galima mokėti dar vienu būdu – kiekvienas gyvenamas vienetas (butas) moka vienodai, nepriklausomai nei nuo būsto ploto, nei nuo jame gyvenančių asmenų skaičiaus. Tai įtvirtinta minimo LRV nutarimo 25.2 ir 33.2 punktuose.
Tikėjausi diskusijos, gavau paprasčiausią klerkinį-biurokratinį atsakymą.
O gal vieną kartą įvyks stebuklas. Valdančioji dauguma, eidama į rinkimus, žadėjo rūpintis savo gyventojų gerove ir t.t.?
Sveiki. Komunalinis visai suizulejo seis metais. Zino kad meras nebebus eile metu is eiles isrinktas. Tai nori. I prieki paimt dar. Renovacija vyksta musu name. Sutarem keist nuoteku vamzdyna. Viskas gerai, reikia. Bet parasyt atsiskaitymo lapelyje “ uz nuoteku vamzdyno keitima 40 kazkiek euru“ nors niekas nieko nekeite yra pikta. Pradejau aiskintis. Daug skambuciu dariau. Pasirodo rinks puse petu kas menesi po 40 kazkiek euru. Tu kuriu butas 1 kambario – maziau, 3 – daugiau. Nors kriaukli, tuoletu, voniu skaicius vienodas. Ir bl butina rinkt pinigus uz tai ko ne pa da rei! Ziemos metu? Kai uz komunalinius 107, o uz pakeista vamzdyna(kurio nera) 40 su kazkiek? Viskas pabrango, bet melst ziema reikia