Socialiai remtinų gyventojų dalį už namo atnaujinimą apmoka valstybė

Socialiai remtinų gyventojų dalį už namo atnaujinimą apmoka valstybė

Julija Kirkilienė

Daugiabučių gyventojai, nedalyvavę pirmuose daugiabučių renovacijos etapuose, dažnai teisinasi, esą jų namuose gyvena socialiai remtinų žmonių, kurie neturėtų galimybės susimokėti už namo atnaujinimą. Nedaugelis žino, kad socialiai remtiniems gyventojams, gaunantiems kompensacijas už šildymą, namo renovacijos išlaidas visiškai apmoka valstybė.

Sunkiausia įtikinti socialiai remtinus

Socialiai remtiniems gyventojams, turintiems teisę į kompensacijas už šildymą, sudarytos pačios palankiausios sąlygos dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Mat visiems gyventojams valstybė kompensuoja 40 proc. visų namo renovacijos lėšų, užtikrina palankias skolinimosi iš bankų sąlygas, o socialiai remtiniems namo atnaujinimas nieko nekainuoja. Kol šiai socialiai jautriai grupei žmonių užtikrinama kompensacija už šildymą, jų paskolos dalį 100 proc. dengia valstybė. Mainais už pritarimą renovacijai jie gyvena atnaujintame šiltame name, moka 2-3 kartus mažiau už būsto šildymą.  

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Vilniaus regiono specialistė Lina Balčiūnienė atkreipė dėmesį, kad paramą teikianti valstybė atsižvelgia į kintantį žmonių socialinį statusą.

„Įstatymas aiškiai nurodo, kad žmonėms, turintiems teisę į kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, kredito ir palūkanų įmokas 100 proc. sumoka valstybė, nežiūrint, kokio dydžio kompensaciją jis gauna. Gyventojams, netekusiems teisės į kompensacijas, įmokas teks mokėti patiems. Gali nutikti taip, kad šiandien žmonių pajamos pakankamos, bet ateityje gali prireikti kompensacijų už šildymą. Nuo tos dienos tų žmonių kreditorinius įsipareigojimus kompensacijų gavimo laikotarpiu taip pat dengs valstybė“, – sakė L.Balčiūnienė.

Visgi paradoksas – būtent socialiai remtini gyventojai, genami nepagrįstų baimių, stokodami informacijos, labiausiai priešinasi daugiabučio renovacijai. Kaip sakė Elektrėnų komunalinio ūkio direktorius Ričardas Leckas, Vievyje labiausiai namo renovacijai priešinosi senyvo amžiaus gyventoja, slauganti neįgalų vyrą.

„Prieš metus vyko gyventojų susirinkimai dėl šio namo Vievyje renovacijos. Gyventojų dauguma atnaujinimui pritarė, o ši sunkiau besiverčianti šeima namo renovuoti nesutiko. Moteris vis kartojo: vyras man sakė niekur nepasirašyti. Kaip kirviu nukirto – be jokių kitų argumentų“, – prisiminė R.Leckas.

Gali netekti valstybės paramos

Renovuojant daugiabutį namą jo socialiai remtini savininkai turi ne tik privilegijų, bet ir pareigų. Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą, valstybė turintiems teisę gauti kompensaciją asmenims padengia visas namo renovacijos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmokas, taip pat patį kreditą ir palūkanas. Tačiau parama teikiama su viena sąlyga – kad šie gyventojai ne tik dalyvauja susirinkimuose, kuriuose balsuojama dėl namo renovacijos, bet ir pritaria daugiabučio atnaujinimui. Jei buto savininkas priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo pasisakė prieš dalyvavimą programoje, jis netenka teisės į valstybės paramą. Kartu šių pareigų nesilaikantiems asmenims teisė į kompensaciją yra apribojama.

Pasak R.Lecko, renovacijai prieštaraujantys socialiai remtini gyventojai, nesuvokdami ar nežinodami savo sprendimo pasekmių, patys sau kenkia.

„Pavyzdžiui, minėta Vievio gyventoja nežinojo, kad nepritarusi namo renovacijai ji gali netekti kompensacijų už šildymą. Kadangi namo gyventojų dauguma balsavo už pastato atnaujinimą, galėjo į šių kaimynų pasakytą „prieštarauju“ nekreipti dėmesio. Bet nutiko priešingai – kaimynai dėjo visas pastangas, kad ši šeima dėl elementaraus nežinojimo nenukentėtų. Jeigu ne kaimynai, sugebėję užsispyrusius senjorus įtikinti sutikti su namo renovacija žmonės būtų ir kompensacijų nebegavę, ir už renovaciją būtų tekę sumokėti visą sumą“, – pasakojo Elektrėnų komunalinio ūkio direktorius.

Elektrėnuose renovuojamame Saulės 13 name vos prieš dešimtmetį apsigyvenęs pensininkas Pranas su žmona sakė renovacijai prieštarauti nė nebandę. Pats Pranas virš 7 tūkst. eurų paskolos, reikalingos namui renovuoti, iš banko imti galimybių neturi. O tektų ieškoti būdų jeigu namo savininkų dauguma renovacijai ir be jų būtų pritarusi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos Pulsas

Keliai aukštumų link