Virginija Jacinavičiūtė
Kelios alesninkiečių kartos savo reikmėms ir gyvuliams girdyti naudojo tik šulinių vandenį. Tačiau dabar situacija visiškai pasikeitusi – beveik visas kaimo sodybas vanduo pasiekia naujais vandentiekio tinklais, kurie nutiesti pasinaudojant 2007-2013 m. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, įgyvendinant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Elektrėnuose“. Alesninkų gyventojai prie naujųjų tinklų jungiasi aktyviai, nes visi tinklų tiesimo darbai jiems nieko nekainuoja. Vamzdžių privedimą iki sanitarinių mazgų alesninkiečiams kompensavo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras.
Kompensavo prisijungimą
Alesninkai – vienas iš trijų savivaldybės kaimų, kuriuos stipriai paveikė šalia įkurtas, daug neigiamų diskusijų sulaukęs ir Jungtinių Tautų Orhuso konvenciją pažeidęs objektas – Kazokiškių sąvartynas. Būtent per Alesninkus keletą metų, kol buvo statomas sąvartynas, dardėjo sunkiasvorė technika, vėliau keletą metų per siaurą keliuką, kuriame net nėra šaligatvių, nuolat reisavo Vilniaus apskrities šiukšliavežės. Tik kaimo bendruomenės pastangos, kantrybė ir susitelkimas lėmė tai, kad buvo nutiestas aplinkkelis, kuriuo dabar šiukšliavežės rieda į sąvartyną. Tačiau Alesninkų gyventojai jautėsi nuskriausti, nes sunkiasvorės technikos sukelta vibracija pakenkė jų namų būklei. Alesninkų kaimo tarybos narė Vanda Gliaudelytė sako, kad net paveikslai krisdavo nuo sienų, pravažiavus sunkiasvorei. Po ilgų diskusijų ir derybų sąvartyną administruojanti įmonė UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ sutiko kasmet, kol veiks sąvartynas, šalia sąvartyno įsikūrusių kaimelių gyventojams skirti beveik 116 000 Eur (400 000 Lt) kompensaciją.
Iš šių lėšų alesninkiečių namai ir buvo prijungti prie bendrų vandentiekio tinklų. Ir nors nemažai alesninkiečių teigia, kad tokia kompensacija per maža, lyginant su tuo, kiek vargo buvo patirta, tačiau supranta, kad geriau žvirblis rankoj, nei briedis lankoj.
Vargo su šuliniais
Kituose savivaldybės kaimuose, kuriuose buvo įvesti nauji vandentiekio tinklai, prisijungimas vyksta vangokai. Žmonės sako, kad jiems stinga lėšų, ar neturi kur įsirengti sanitarinio mazgo. O Alesninkuose jau beveik visus namus vanduo pasiekia vamzdžiais. Alesninkiečius nedelsti skatino ne tik nemokamas vandentiekio privedimas iki namų, bet ir noras gyventi patogiau. Nemaža dalis alesninkiečių iki vandentiekio įvedimo vargo su savo šuliniais, nes juose nuolat pasibaigdavo vanduo, itin sunku būdavo tiems, kurie laikė gyvulius, nes juos girdant vanduo greitai išsekdavo.
V. Gliaudelytė prisiminė, kad greitai išsenkantį savo šulinį užpildydavo iš kaimynų parsivežtu vandeniu, kurio pusė iškart susigerdavo žemėn. Per tą laiką moteris taip priprato vandenį taupyti, kad ir dabar, turėdama vandens į valias, jam be reikalo tekėti neleidžia. V. Gliaudelytė visą gyvenimą pragyveno be vandentiekio, tačiau vos atsiradus galimybei, jį įsivedė. Susiaurinusi virtuvę, paruošė patalpėlę, kurioje įsirengė tualetą, dušą, kriauklę. Dabar gali maudytis kiek nori, o žiemą nereikia šalti lakstant į lauko tualetą. Kaip ir visi kaimo žmonės, Vanda anksčiau maudydavosi dubenyje ar kaimynų pirtyje, o dabar ji nėra priklausoma nuo kitų. Kaimo bendruomenės tarybos narė V. Gliaudelytė sako, kad kaime dar liko keletas gyventojų, kurie neprisijungia prie vandentiekio, nes yra įpratę taip gyventi arba stinga pinigų. „Geriau jau pabūčiau nevalgius, bet vis tiek prisijungčiau prie vandentiekio, kad nors senatvėje patogiai pagyvenčiau“, – mąsto alesninkietė V. Gliaudelytė.
Paskubėjo ir liko it musę kandę
Alesninkietis Česlovas Čiburas prie vandentiekio jungtis neskuba, jis šulinyje yra įsitaisęs nemažai kainavusį siurblį, kuriuo vanduo pasiekia namus. Vyras sako, kad nėra reikalo skubėti įsivesti vandenį, nes tas, kurį naudoja dabar – nieko nekainuoja.
Daugumai Alesninkų gyventojų vamzdžiai iki namų buvo nuvesti nemokamai, tačiau kai kurie, paskubėję įsivesti vandentiekį, liko it musę kandę. Alesninkietis Juozas Katulis aiškino, kad gyventojus pasiekė informacija, jog iš pradžių nemokamai vamzdžiai bus pravesti tik vienai gatvei, kuri veda iki Kazokiškių sąvartyno, tad kitų gatvių gyventojai nusprendė nelaukti ir prisijungti savo lėšomis. J. Katulis pasikvietė į pagalbą kaimynus, kurie padėjo griovį iškasti, vamzdžius pravesti. Visi prisijungimo darbai alesninkiečiui kainavo keletą tūkstančių litų, todėl nenuostabu, kad po trumpo laiko sužinojęs, kad ir kitų gatvių sodyboms vandentiekis įvedinėjamas nemokamai, nemaloniai nustebo. Kaip toje patarlėje – žmogus norėjo geriau, o išėjo kaip visada. Tokių paskubėjusių Alesninkuose buvo nemažai. Anytos namuose su šeima dabar gyvenantis Tomas Mickevičius sakė taip pat paskubėjęs įsivesti vandentiekį, tačiau supranta, kad kaltinti kažką neverta, nes neturint jokių kvitų už darbus kompensacijos tikėtis negali.
Pasiekė tikslus
Nors naujų vandentiekio tinklų įvedimas ne visiems alesninkiečiams buvo sklandus, tačiau svarbu, kad vandentiekiu besinaudojantys gyventojai liko patenkinti. Tiesa, kol kas ne visi gyventojai geria nevirintą vandenį, kai kuriems atrodo, kad vanduo yra per daug kalkėtas. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ direktorius gamybai Kęstutis Jasukaitis sako, kad vanduo yra geras, nes jo kokybė yra tikrinama periodiškai. Tačiau bendruomenės pirmininkas Romas Pečiūra, pasitaręs su gyventojais nusprendė rinkti pinigus, kad vanduo dar kartą būtų ištirtas ir informaciją apie jo kokybę bendruomenė sužinotų tiesiogiai. Nors dalis gyventojų į vandenį iš čiaupo žiūri nepatikliai, tačiau pakalbinti alesninkiečiai patvirtino, kad projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Elektrėnuose“ tikslai buvo pasiekti. Alesninkiečių buities ir gyvenimo sąlygos tikrai pagerėjo, o tarša rajone sumažėjo. Keletas gyventojų prie naujų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų neprisijungė, bet laiko tai padaryti dar yra iki 2016 m.
Naujoms vandentiekio ir nuotekų sistemoms Kazokiškėse, Pylimuose ir Alesninkuose 2007-2013 m. Sanglaudos fondas skyrė daugiau nei du milijonus eurų (beveik septynis milijonus litų), 231 884 Eur (800 tūkst. Lt) skirta iš valstybės biudžeto. Ne mažiau 115 942 Eur (400 tūkst. Lt) investavo Elektrėnų savivaldybės administracija. Per dvejus metus vykusius darbus buvo nutiesta daugiau kaip 9 km naujų vandentiekio tinklų ir daugiau kaip 10 km naujų nuotekų tinklų.
Milijardai vandentvarkai
Europos Sąjungos paramą Lietuvos vandentvarkos sektorius gauna nuo 2000 m. Per 2004-2006 m. laikotarpį vandentvarkos sektoriui buvo skirta apie 377 mln.eurų (apie 1,3 mlrd. litų), per 2007-2013 m. laikotarpį beveik 580 mln. eurų (daugiau nei 2 mlrd. litų), kurie skirti tam, kad Lietuvos gyventojams būtų užtikrinta galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, pagerinta vandens kokybė, kuri atitinka higienos reikalavimus bei užtikrintas tinkamas nuotekų išvalymas laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Šios Europos Sąjungos investicijos yra laikomos vienomis iš sėkmingiausių ir gyventojams naudingiausių.