Savivaldybės tarybos posėdyje, Beveidžiai politikai

Savivaldybės tarybos posėdyje, Beveidžiai politikai

Balandžio 25 dieną vykęs tarybos posėdis pradėtas dėmesiu žmogui. Pasveikinę  gimtadienius šventusius tarybos narius visi ėmėsi svarstyti klausimą dėl savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo. Antrus darbo metus pradėjusi valdančioji dauguma ėmėsi administracijos ir įstaigų pertvarkų, sudarydama įtampą tiek tarp administracijos, tiek tarp medicinos įstaigų, kurių vienos prijungiamos prie kitų, tiek tarp pedagogų, nes nutarta panaikinti dvi mokyklas.(video)

Nereikalingieji
Savivaldybės taryba nusprendė administracijoje panaikinti du skyrius, kuriuos praėjusioje kadencijoje, vadovaujant merui Arvydui Vyšniauskui, buvo įsteigusi. Tuos skyrius praėjusioje kadencijoje įsteigti, o dabar panaikinti pritarė tas pats administracijos direktorius Henrikas Petrauskas ir tada, ir dabar valdančiojoje daugumoje dirbęs dabartinis mero pavaduotojas Viktoras Valiušis. Ekonominės tos pertvarkos  naudos valdantieji sakė nepaskaičiavę, o skriauda darbuotojams akivaizdi: po motinystės atostogų į darbą sugrįžusi Dokumentų valdymo skyriaus vedėja Alina Kulbokienė neberas savo darbo vietos, o paskutiniuosius metus prieš pensiją skaičiuojančiai Verslo ir turto valdymo skyriaus vedėjai Olgai Temliancevai bus pasiūlyta kita pareigybė, žinoma, su mažesniu atlyginimu. Kodėl vieną kadenciją tie patys žmonės skyrius kuria, o kitą – naikina, V. Valiušis  ir H. Petrauskas pakomentavo lakoniškai. Pirmasis skėsčiojo rankomis: „O ką daryti?“, antrasis  filosofavo: „Niekas nestovi vietoje, viskas keičiasi“. Nedaug kas pasikeitė naujojoje daugumoje. Pagrindinis pokytis – nebėra valdančiojoje daugumoje Socialdemokratų partijos ir mero Arvydo Vyšniausko, kuriuos pakeitė Liberalų ir centro sąjunga ir meras Kęstutis Vaitukaitis.

Administracijos pertvarką  paprašiau pakomentuoti A. Vyšniausko: „Opozicija nepritarė sprendimo projektui „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo”, nes manome, kad šio sprendimo motyvai yra politiniai. Neatsižvelgta nei į ekonominį sprendimo naudingumą, nei į žmogiškąjį faktorių“. Apie žmogiškąjį faktorių – vėliau.
EKŪ dirbo nuostolingai, Gelvita – pelningai
Šiame  tarybos posėdyje  buvo svarstomos savivaldybės įstaigų ir bendrovių veiklos ataskaitos. Posėdžio pradžioje buvo apsvarstyta Elektrėnų komunalinio ūkio (toliau – EKŪ), o posėdžio pabaigoje –  „Gelvitos“ veiklos ir finansinės ataskaitos. EKŪ metus užbaigė nuostolingai. Nuostolius, pasak direktoriaus Ričardo Lecko, bendrovė patyrė dėl nuostolingai dirbančio transporto sektoriaus ir dėl mažų vandens kainų. Opozicijoje dirbantiems tarybos nariams rūpėjo bendrovėje išmokamos premijos ir paskatinimai. Kadangi bendrovė dirba nuostolingai, Algimantas Adomaitis siūlė pakeisti valdybos pirmininką, kuriuo jau penktus metus renkamas Henrikas Petrauskas. Taryba nepritarė A. Adomaičio pasiūlymui valdybos pirmininku skirti H. Petrausko pavaduotoją Vaidą Bernotą. Pats administracijos direktorius sakė, kad valdyba neleidžia komunalininkams išlaidauti, stengiasi dirbti ūkiškai.
Deja, dėl lėšų trūkumo biudžete savivaldybės administracijos darbuotojai eina nemokamų atostogų, bet taryba kažkodėl neperžiūri EKŪ vadovų atlyginimų. R. Leckas atlyginimo gauna maždaug  dviem tūkstančiais daugiau nei  administracijos direktorius ir EKŪ valdybos pirmininkas bei meras.
Taryba šiame posėdyje taip pat pritarė, kad „teletabiais“ vadinamus bendrovės „Švarus miestas“ konteinerius perimtų EKŪ. Nuo šiol pamačius pilnus popieriui, stiklui ar plastmasei skirtus konteinerius, skambinkite į Elektrėnų komunalinį ūkį, reikalaukite tas atliekas, vadinamas antrinėmis žaliavomis, išvežti. UAB „Gelvita“ 2011 metus baigė, kaip sakė direktorius Timofejus Rusakovas, su mažučiu pelnu. Tai esą todėl, kad nebebuvo išlaidų  šiluminių trasų priežiūrai, nes jos yra pakeistos naujomis.
Likvidavo mokyklas
Tarybos nariai nedaug smulkinosi ir dėl mokyklų naikinimo. Valdančiosios daugumos balsais nuo rugsėjo 1-osios likviduojamos Elektrėnų pagrindinė ir Vievio sanatorinė mokyklos. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Deimantas Tarulis sakė, kad ten dirbusiems pedagogams naujų darbo vietų pasiūlyta nebus. Tarybos narė Laimutė Ablingienė, surinkusi informaciją apie krentančius savivaldybės gimnazijų reitingus tarp kitų Lietuvos mokyklų, domėjosi, kodėl be darbo likusiems talentingiems mokytojams nepasiūlomas darbas gimnazijose ar Semeliškių vidurinėje mokykloje.
Šiek tiek pakeistos ir mokinių priėmimo į bendrojo lavinimo  mokyklas tvarka. Į Elektrėnų sanatorinę mokyklą gydytis ir mokytis, o  į mokyklą-darželį „Žiogelis“ mokytis pagal specialią pradinio ugdymo programą (neįgalūs) bus priimami vaikai iš visos Lietuvos.   D. Tarulis tarybos nariams atsakė, kodėl savivaldybėje mokyklų nelanko 123 sąrašuose esantys vaikai. Iš jų 15 yra išvykę, o apie 108  vaikų buvimo vietą nėra žinoma. Viso Lietuvoje nežinia kur esančių vaikų yra priskaičiuota apie 3 tūkstančius. Vaikų paiešką skelbti galima tik turint teismo sprendimą, todėl tų, 108 nežinia kur esančių vaikų, ieškoti nėra pagrindo.
10 milijonų Vievio infrastruktūrai
Vievyje per du metus UAB „Projestos projektai“ pažadėjo investuoti 10 milijonų litų. Pagal  koncesijos sutartį bendrovė Vievio turgavietėje pažadėjo pastatyti turgaviečių ir prekybos centro kompleksą. UAB „Projestos projektai“ planuoja sudaryti jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią   prekybos centrą eksploatuoti įsipareigotų investuotojas, o turgavietę – „Gelvita“. Projektą tarybos nariams pristatęs „Projestos projektai“  direktoriaus pavaduotojas Darius Baliukevičius sakė, kad įmonė turi tokių statybų patirties, nes panašius projektus vykdė Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Skuode, projektą įmonė esanti pasiruošusi įvykdyti kuo greičiau, kad kuo greičiau grįžtų investuotos lėšos. Nors opozicija išsakė baimę, kad su Vievio koncesijos sutartimi neatsitiktų taip, kaip su Elektrėnų (sutartis nebuvo vykdoma), bet sprendimo projektui pritarė vienbalsiai.
Jachtklubą valdys „Poseidonas“
Senąjį jachtklubą panaudai dešimčiai metų taryba perdavė buriuotojų klubui „Poseidonas“. Ilgai ginčijosi opozicija su valdančiaisiais apie neįvertintą turtą, apie galimybę elektrėniečiams prieiti prie vandens, o elektrėniečių vaikams – treniruotis, apie Sporto mokyklą, blogai prižiūrėjusią pastatą, ir panašiai. Tiesa, Sporto mokyklos direktorius Valdas Škadauskas nepripažino blogai prižiūrėjęs jachtklubą. Atvirkščiai, jį Sporto mokykla pagal galimybę ir gautas lėšas prižiūrėjusi, direktorius  net buvo suradęs investuotoją, elektrėnietį, gyvenantį Maskvoje, kuris buvo pasiruošęs investuoti virš dešimties milijonų, ir jau buvo projektą padarę, bet praėjusioje kadencijoje valdantieji tam nepritarė. Dabar jau investuotojo nebėra, o „Poseidonas“ įpareigotas dešimt metų turto neapleisti. Sąvokos „neapleisti“ opozicija nesuprato, todėl už sprendimo projektą nebalsavo.
Nenori? Priversime!
Antrą dienos pusę posėdžių salę užpildė savivaldybės gydymo įstaigų vadovai, nes buvo svarstomi jų veiklos ir finansiniai rezultatai.  Nors iš aštuonių asmens sveikatos priežiūros įstaigų nuostolingai dirbo tik Vievio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė ir Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centras, bet veiklos ataskaitos nebuvo patvirtintos ir Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro bei Vievio ambulatorijos. Pasak įstaigų vadovų Zenono Belicko ir Virginijos Šumskienės, priekabės prie jų ataskaitų esančios nepagrįstos. Valdančiajai daugumai nepatiko ne ataskaitos, bet įstaigų vadovai. Z. Belickas esąs apskųstas net Vyriausiajai etikos komisijai, ir kol taryba nesulauks iš ten atsakymo, ataskaitos patvirtinti negali.
Kitų įstaigų vadovams tarybos nariai klausimų turėjo tik apie atlyginimus ir atlyginimų skirtumus tarp vadovų ir personalo. Savo ir darbuotojų atlyginimą paviešinti išdrįso tik savivaldybės vaistinės vedėja Nijolė Kleinienė. Redakcijos žiniomis, didžiausias atlyginimo skirtumas tarp vadovų ir personalo yra Abromiškių reabilitacinėje ligoninėje ir vietoj Greitosios medicinos pagalbos įkurtos naujosios viešosios įstaigos Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centro. Dėl to naujojo centro, kuriam kažkodėl be konkurso vadovauti liko buvęs GMP direktorius Kristijonas Kameneckas, sukiršinti savivaldybės medikai. Pagal valdančiųjų planą, prie tos įstaigos turi būti prijungtos visos asmens priežiūros įstaigos, išskyrus Abromiškių ir Elektrėnų ligoninės. Z. Belicko vadovaujamas PSPC bandė nesutikti prisijungti, todėl greičiausiai teks palikti savo postą, o V. Šumskienė, vadovaujanti Vievio ambulatorijai, nors sakė, kad  niekas nesiūlė įstaigos prijungti, bet valdantieji, nepatvirtindami veiklos ataskaitos, davė suprasti, kad jei priešinsis, bus kaip Z. Belickui. Valdantieji dirba pagal rusišką priežodį: „Nemoki? Išmokysime! Nenori? Priversime!”
Apie žmogiškąjį faktorių

Žmogiškasis faktorius, apie kurį kalbėjo A. Vyšniauskas, šioje taryboje ypatingai ryškus. Paaiškinsiu, kodėl. Savivaldybėje leidžiamame laikraštyje, kurio akcininkas yra mero patarėjas Aleksandras Klumbys, o direktorė – mero dukra Vigilija Vaitukaitytė (įdomu, ką apie tai pasakytų Vyriausioji etikos komisija), asmuo psiaudonimu „plunksos brolis“, apžvelgdamas tarybos metų darbą taip rašo: „… aiškiai jaučiama tvirta mero K. Vaitukaičio ranka, nė akimirką neleidžianti suabejoti, kas yra savivaldybės šeimininkas. <…> Kokius skambius pažadus dalijo ir prieš rinkėjus savo plunksnas kedeno kitų valdantiesiems priklausančių partijų veikėjai, įsitvirtinę valdžioje, jie pamiršo visas savo ambicijas. Visų pirma, tai pasakytina apie Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovus – beveidžiu vicemeru tapusį V. Valiušį bei tik retkarčiais savo nuomonę pareiškiantį R. Kartenį. Kaip ir reikėjo tikėtis, daugeliu atvejų statistais tarybos ir jos komitetų veikloje liko politikos naujokai iš Krikščionių partijos ir nebeegzistuojančios Naujosios sąjungos (socialliberalų) – D. Švenčionytė, V. Cibulskas, D. Ašaka, N. Melnikov ir M. Jurčenko. Lygiai tokį pat vaidmenį atlieka atvirai savo norą būti bet kurios sudėties valdančiojoje daugumoje deklaruojantys Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovai V. Vėželis ir R. Nenartavičius…“.
Taip tiksliai savo kolegas apibūdinantis „plunksnos brolis“ yra tas lakmuso popierėlis, nustatantis, kodėl taip kiršinami savivaldybėje žmonės, kodėl politikai vieną kadenciją priima vienus sprendimus, o kitą – juos keičia. Taip vyksta todėl, kad savivaldybėje politikai dėl savo postų sutinka tapti beveidžiais. Beje, tai taip pat yra žmogiškasis faktorius. O kas nenori beveidžiais tapti, kaip V. Šumskienė ir Z. Belickas, jų, kitiems beveidžiams pritariant, atsikratoma.

Julija Kirkilienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų