Kietaviškių biblioteka

Kietaviškių biblioteka

Tęsiame projektą „Žinoma ir nežinoma biblioteka“, finansuojamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Šiame „Elektrėnų kronikos“ numeryje kviečiame susipažinti su Kietaviškių ir Balceriškių bibliotekų filialų istorija.

Kietaviškių krašto istorijoje gausu šviesuolių, puoselėjusių lietuvybę, kovojusių dėl kalbos ir lietuviškos spaudos išsaugojimo.

Spaudos draudimo laikais per Kietaviškes ėjo knygnešių kelias. Žymiausi šio krašto knygnešiai – Motiejus Grybauskas ir Jurgis Milančius. 1883–1884 metais Kietaviškėse klebonavo kunigas Silvestras Gimžauskas – poetas, lietuvybės žadintojas, kuris pirmasis ėmė mokyti parapijiečius lietuvišku poterių ir katekizmo. 1910 metais Kietaviškių klebonu paskiriamas kunigas Kajetonas Čepanas – knygnešių, daraktorių globėjas, slaptų lietuviškų mokyklų steigėjas, jo iniciatyva pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Apie kietaviškiečių mokymą žinoma nuo 1781 m., kai čia veikė parapinė mokykla. 1922 m. atidaryta pradžios mokykla, patalpos buvo nuomojamos. 1933 m. Kietaviškėse buvo pastatyta mokykla, kurioje dabar įsikūręs kultūros klubas ir biblioteka.

Bibliotekos įkūrimas

Seniūn.  administr. pastatasKietaviškių bibliotekos istorija prasideda 1948 metais. Pirmoji skaitykla buvo įkurta Mickevičienės namuose Naujųjų Kietaviškių kaime. Jai vadovavo Domicelė Šiškauskaitė. Bibliotekai buvo nuomojamos dvi patalpos: vienoje – literatūra suaugusiems, kitoje – vaikams. Per metus vienam skaitytojui buvo išduodamos 2–3 knygos. Bibliotekoje tuo metu buvo 310 knygų, skaitė 47 skaitytojai, čia buvo organizuojami įvairūs renginiai. 1949 metais bibliotekai pradėjo vadovauti Veronika Laimutytė, o nuo 1950 metų – Aldona Laimutienė. Biblioteka persikėlė į Adelės Lipnickaitės namus. Joje buvo jau 540 knygų. 1952 metais biblioteka perkelta į Juozo Laimučio namą, o 1955 metais – į Kietaviškių apylinkės vykdomajam komitetui priklausančias patalpas. Bibliotekininkė A. Laimutienė buvo veikli, linksma, mokanti bendrauti ir pritraukti žmones užeiti į biblioteką. Jai bedirbant labai padaugėjo skaitytojų.

1961 metais bibliotekoje pradėjo dirbti Aleksandra Kertenytė-Stankevičienė. Tuo metu bibliotekoje buvo 367 skaitytojai ir 6750 knygų. Per 44 darbo bibliotekoje metus A. Stankevičienė labai daug nuveikė ugdydama bendruomenės poreikį knygai, puoselėdama etnokultūros tradicijas, kraštotyrą.

Patalpos

BibliotekininkėKietaviškių biblioteka per savo veiklos metus daug kartų kėlėsi iš vienų patalpų į kitas, kol persikraustė į buvusios Kietaviškių pagrindinės mokyklos patalpas. 1967 metais, kai buvo pastatytas naujasis vykdomojo komiteto pastatas Kietaviškėse, patalpos buvo paskirtos ir bibliotekai. Vėliau keletą metų biblioteka glaudėsi dabartinėse Kietaviškių pagrindinės mokyklos patalpose Kareivonių kaime. 1999 metais biblioteka persikraustė į išsikėlusios Kietaviškių pagrindinės mokyklos patalpas Kietaviškėse ir jau 17 metų turi pastovią vietą.

Įspūdingi bibliotekai buvo 2004 metai, kai Kietaviškės minėjo 500 jubiliejų. Biblioteka ne tik buvo neatpažįstamai renovuota, bet ir gavo naujus baldus, vyko įvairių masinių renginių, į kuriuos buvo sukviesti darbuotojai, įžymūs kraštiečiai. 2004 metais Kietaviškių biblioteka laimėjo Švietimo kaitos fondo konkursą „Knygos kaimo bendruomenei“. Už tai buvo apdovanota padėkos raštu ir pagal dovanojimo sutartį Švietimo kaitos fondas padovanojo bibliotekai 50 egz. vertingų knygų. 2004 m. Elektrėnų savivaldybės viešajai bibliotekai laimėjus projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimo vietovėse“ Kietaviškių biblioteka įsigijo kompiuterinės ir biuro įrangos, naujų baldų. Bibliotekoje lankomumas ir skaitomumas žymiai padidėjo, vaikai ir jaunimas rašėsi į eilę, kada galės užeiti į interneto skaityklą, o laukdami ir knygas, žurnalus, laikraščius skaitė.

2005 m. bibliotekai pradėjo vadovauti Janina Černiauskienė.

Gaisras

2008 m. biblioteka iškilmingai paminėjo 60-ies metų jubiliejų, šventinėje popietėje „Kultūrinė-švietėjiška veikla Kietaviškių krašte“ dalyvavo žymūs kraštiečiai ir svečiai. Bibliotekos fonde tuo metu buvo beveik 5000 leidinių. Jų labai sumažėjo po gaisro 2009 m. Gaisras nuniokojo visą pastatą, jame esantį inventorių, knygas. Dalis bibliotekos fondų buvo suniokota, apipilta vandeniu. Tų pačių metų pabaigoje iš Europos Sąjungos lėšų bibliotekos pastatas buvo renovuotas. 2011 m. bibliotekoje buvo 310 skaitytojų, 140 interneto vartotojų, skaitytojams išduota 9410 egz. leidinių, registruoti 6036 lankytojai. Ypač bibliotekos veikla suaktyvėjo ir ji tapo bendruomenės renginių centru, keletą metų dalyvaujant projekte „Bibliotekos pažangai“. Įtraukta daugybė lankytojų dalyvauti akcijose, konkursuose, projektuose. Didelis dėmesys buvo skiriamas vartotojų informacinių, kultūrinių, komunikacinių reikmių tenkinimui. Įvairaus amžiaus vartotojai bibliotekoje mokėsi kompiuterinio raštingumo, net keletas grupių pagyvenusių žmonių 2010-2011 sėkmingai baigė kompiuterinio pradžiamokslio kursus. 2012 m. bibliotekoje įdiegta programa „Libis“, vartotojai aptarnaujami elektroniniu būdu, vyksta leidinių rekatalogavimas. 2015 metų pabaigoje bibliotekos fondo dydis – 6769 egz. Per metus gauta 721 knygų ir leidinių, apsilankė 309 vartotojai, iš jų 80 vaikų iki 14 metų amžiaus.

Kraštotyra

Kietaviškių bibliotekoje skaitytojai gali naudotis 180 egz. informacinių leidinių fondu, 625 egz. kraštotyrine kartoteka, daugiau kaip 55 egz. kraštotyrinių leidinių, per 20 kraštotyrinių aplankų. Bibliotekoje sukaupta daug vertingos kraštotyrinės medžiagos apie Kietaviškių parapijos, mokyklos, bibliotekos istoriją, tremtinius, knygnešius, įžymius kraštiečius Juozą Kralikauską, Vacį Bukauską, Almį Grybauską, Oną Rasutę Šakienę, Konstantiną Nedzvecką, Danutę Gudelienę, Zigmą Mažeiką, kaupiama medžiaga apie kaimų istorijas ir kaimo kapelą „Volungė“. Daugelį kraštotyrinių aplankų sukaupė ilgametė darbuotoja A. Stankevičienė. Vieni iš vertingesnių aplankų yra „Kietaviškių bibliotekos istorija“, „Kietaviškių krašto žmonės“, „Jie nešė lietuvišką žodį“, „Išnykusio Taduliškių kaimo istorija“. Aplankai nuolat atnaujinami, redaguojami, papildomi nauja medžiaga. Daug darbo įdėta nuo 2007 metų kuriant kraštotyrinį aplanką „Mūsų kaimų istorijos“. Tai net tik surinkta medžiaga iš laikraščių ir knygų, bet ir gyvi žmonių pasakojimai, senos nuotraukos, publikacijos vietiniame laikraštėlyje. Naujai sukurti kraštotyros aplankai „Kaimo kapela „Volungė“ ir   „Literatė O. Kulbokienė“.

Bendradarbiavimas

Biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su bendruomene, kultūros klubu, mokykla, kartu organizuoja renginius. Jau 10 metų sukaktį švęs bibliotekoje veikiantis moterų klubas „Atgaiva“. Per šiuos metus moterys bibliotekoje patyrė daug džiugių akimirkų, dalyvavo renginiuose, užsiėmimuose ir pačios juos organizavo, dalyvavo savanoriškoje veikloje, prisidėjo prie bibliotekos gerovės kūrimo.

Bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai. Jau tapo tradicija kartu su kultūros renginių organizatore pakviesti vaikus ir suaugusius į Laisvės gynėjų dieną, Vasario 16-osios minėjimą, Velykėlių šventę ir kitas kalendorines šventes. Kartu minimi svarbūs Kietaviškėms įvykiai ir datos, organizuojami susitikimai su įžymiais žmonėmis. Vaikai kviečiami į garsinius skaitymus ne tik bibliotekos patalpose, bet ir gamtoje. Biblioteka jau 10 kartų dalyvavo projekte „Šiaurės šalių savaitė“, organizuoja daugybę renginių, daugiausiai jauniesiems skaitytojams. Kietaviškių bibliotekoje nuolat veikia literatūros, fotografijų, rankdarbių parodos.

Parengė Raminta ČESNAUSKAITĖ

pagal knygą „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“.

Nuotraukos iš Kietaviškių k. bibliotekos filialo archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų