Prisiminimai apie juodąjį birželį

Prisiminimai apie juodąjį birželį

Septyniasdešimt penkeri metai prabėgo nuo 1941 metų, birželio 14 dienos, kai buvo pradėtas masinis Lietuvos piliečių trėmimas. Pirmosios masinės Lietuvos gyventojų represijos įvyko 1939 m. rugsėjo–spalio mėn., kuomet TSRS kontroliavo karine jėga užimtą Vilniaus kraštą. Tuomet buvo suimti ir į TSRS kalėjimus išvežti šio krašto žmonės, priskirti priešiškai TSRS nusiteikusių asmenų kategorijoms. Šioms kategorijoms pirmiausia, žinoma, priklausė Lietuvos kariuomenės savanoriai, buvę šauliai.

Istorija

Archyvų duomenimis, 1940 m. birželio mėn. Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos Respublikos politinių veikėjų deportacijos ir represijos prieš įvairius visuomenės sluoksnius. 1940 m. liepos 10–17 d. įvyko pirmieji masiniai suėmimai. Nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 14 d. buvo suimti 6606 žmonės, iš jų 3565 buvo išsiųsti į TSRS lagerius ir kalėjimus.

Slaptas pasirengimas masiniam Lietuvos gyventojų trėmimui prasidėjo netrukus po krašto inkorporavimo į TSRS sudėtį. Nežiūrint to, kad TSRS valdžia dar nebuvo priėmusi politinio sprendimo dėl žmonių deportavimo, LTSR represinės žinybos rengėsi trėmimui pagal TSRS NKVD direktyvas. 1940 m. rudenį buvo pradėta ir 1941 m. pavasarį išplėsta represuotinų asmenų registracija. 1941 m. balandžio 25 ir 29 d. LTSR vidaus reikalų ir valstybės saugumo liaudies komisarai išleido įsakymus ir instrukcijas dėl tremtinų asmenų ir jų šeimų apskaitos. Tremtini asmenys buvo suskirstyti į 10 kategorijų ir joms numatytos trijų rūšių represijos: įkalinimas TSRS NKVD Vyriausiosios lagerių valdybos (GULAG’o) sistemos lageriuose, įkalinimas karo belaisvių stovyklose, apgyvendinimas specialiose gyvenvietėse prižiūrint NKVD. Gegužės 12 d. LTSR NKGB pateikė TSRS NKGB orientacinius duomenis apie pagal įvairias kategorijas apskaitytus tremtinus asmenis ir jų šeimas.

1941 m. gegužės 14 ir 16 d. Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) centro komitetas ir TSRS liaudies komisarų taryba priėmė politinius sprendimus dėl gyventojų trėmimo iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos. Vadovaujantis šiais sprendimais, TSRS NKGB gegužės–birželio mėnesiais išleido direktyvas ir instrukcijas dėl trėmimų organizavimo ir vykdymo šiuose kraštuose. Buvo nustatyta tremtinų asmenų apskaitos tvarka, išleistos instrukcijos apie tremtinių skirstymą į grupes pagal politinius ir socialinius kriterijus, nustatyta asmenų suėmimo, lydėjimo į pradines surinkimo stotis ir konvojavimo į ešelonų telkimo vietas tvarka, išleisti nurodymai dėl šeimos narių atskyrimo ešelonų telkimo punktuose, parengti tremtinių etapavimo ir įkurdinimo tolimuose TSRS regionuose planai. Taip pat buvo tikslintas tremtinų asmenų kiekis. Trėmimų išvakarėse, birželio 13 d., TSRS NKVD išleido telegramą, kurioje patikslino galutinį iš Lietuvos tremtinų žmonių kiekį – 21214 žmonių – ir nurodė jų tremties ir kalinimo vietas.

Vykdant TSRS NKGB nurodymus, LTSR valstybės saugumo liaudies komisaras 1941 m. gegužės 23 d. sudarė centrinį operatyvinį štabą trėmimo operacijai parengti ir jai vadovauti iš aukšto rango NKGB ir NKVD darbuotojų. Trėmimo operacijai vadovauti vietose iš NKGB ir NKVD darbuotojų buvo sudaryti apskričių operatyviniai štabai (operatyviniai trejetai). Gegužės–birželio mėnesiais buvo parengtos detalios trėmimo operacijos instrukcijos. Apskričių operatyviniai štabai sudarė detalius trėmimų operacijų planus. Buvo tikslinami numatytų suimti ir ištremti asmenų („antisovietinio elemento“) kiekiai ir sąrašai, rengiamos šių asmenų bylos. Pagal LTSR NKGB ir NKVD įstaigų sudarytus ir trėmimų išvakarėse patikslintus sąrašus buvo numatyta suimti ir išvežti iš Lietuvos 16479 žmones. 1941 m. birželio pradžioje Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto – LKP(b) CK – biuras apsvarstė LTSR NKVD ir NKGB vadovų pranešimus apie pasirengimą trėmimams ir pritarė trėmimų planams bei tremtinių apskaitos dokumentams. LKP(b) CK vadovybė nurodė partijos struktūroms aktyviai dalyvauti trėmimo operacijoje. LKP(b) CK ir LTSR liaudies komisarų tarybai 1941 m. birželio 10 d. pritarus Lietuvos gyventojų trėmimo operacijai, buvo baigtas pasirengimas trėmimui.

Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. Deportaciją vykdė LTSR ir iš TSRS atvykę represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, aktyviai talkino komunistų partijos vietos aktyvas. Trėmimų vykdytojų operatyvinė grupė įsiverždavo į tremiamųjų būstus, pakeldavo gyventojus iš miego, pagal turimus sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, paskui surengdavo kratą, ieškodami ginklų, aukso, valiutos, po to pranešdavo apie jų ištrėmimą iš Lietuvos. Baudėjų apsuptai šeimai buvo skiriama labai mažai laiko susiruošti. Vienur žmonėms buvo leidžiama pasiimti dalį savo turto, kitur jie buvo išvežami be jokių asmeninių daiktų. Dažnai tremiamųjų šeimos buvo atvirai apiplėšiamos. Tremtinių paliktas turtas turėjo būti aprašomas, konfiskuojamas ir paskirstomas, remiantis 1941 m. birželio 17 d. LKP(b) CK, LTSR LKT ir LTSR NKGB vadovų nurodymais ir sovietinių pareigūnų sudarytais planais, tačiau neretai tremtinių paliktą turtą pasisavindavo jo aprašymą ir paskirstymą vykdę pareigūnai.

1941 m. birželio mėnesį buvo suimti, atskirti nuo šeimos ir išvežti į kalėjimus ir lagerius buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, buvęs Seimo pirmininkas ir švietimo ministras Konstantinas Šakenis, ministrai: vidaus reikalų – Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Starkus, krašto apsaugos – pulkininkas leitenantas Juozas Papečkys, teisingumo – Stasys Šilingas, Aleksandras Žilinskas, užsienio reikalų – Voldemaras Černeckis, švietimo – Kazimieras Jokantas, Juozas Tonkūnas, finansų – Jonas Sutkus, susisiekimo – Jonas Masiliūnas, Jokūbas Stanišauskas, Benediktas Tomaševičius. Buvo suimti ir į lagerius išsiųsti keli šimtai buvusių Lietuvos kariuomenės karininkų, tarp jų divizijos generolas Zenonas Gerulaitis, brigados generolai Jonas Juodišius, Kazys Sprangauskas, Stasys Žilius. Į lagerius buvo išsiųsti įvairių politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nariai, žurnalistai ir spaudos darbuotojai, mokytojai, mokslininkai, daug kitų įvairių profesijų žmonių. Tarp suimtųjų buvo įvairių politinių pažiūrų, įvairiems socialiniams sluoksniams priklausančių žmonių, įvairių tautybių asmenų: lietuvių, lenkų, žydų, rusų, baltarusių ir kitų.

Lietuvos gyventojų trėmimo operacija buvo baigta birželio 17 d., tačiau dėl prasidėjusio Vokietijos–TSRS karo nebuvo spėta rasti ir ištremti nuo trėmimo pasislėpusius bei pabėgusius asmenis, nebuvo spėta išsiųsti kai kuriuos ešelonus. Pirmosiomis karo dienomis buvo išvaduoti tremtiniai, kurių okupantai nespėjo išsiųsti iš Lietuvos.

Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių (nustatyti 16246 tremtinių likimai), t. y. 4663 suimtieji ir 12832 tremtiniai. Tremtis tapo didžiule tautos tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.

Dabartis

Skaudžios Lietuvos istorijos nepamiršta XXI amžiaus jauni žmonės. Projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai, Labdaros ir paramosfondas „Jauniems“, sukūrė prasmingą projektą – tremtinių pavardžių skaitymo akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Pasak fondo ryšių su visuomene koordinatorės Ramintos Kėželytės, apie šį laikotarpį dažnai kalbame tik skaičiais, tokiu būdu asmenybių likimus paversdami tik statistika. „Šiais skaitymais norime atkreipti dėmesį į tai, kad istorijoje su ištremtųjų skaičiais susiduriame dažnai, bet pamirštame svarbią tiesą: ištremti buvo ne skaičiai, o žmonės. Kiekvienas žmogus buvo ištremtas su sava vienintele istorija, o tremtyje kūrė savą unikalų likimą, tad svarbu trėmimų laikotarpio aukas suvokti ne kaip vieną didelį skaičių, bet kaip daugybę individualių asmenybių. Atminimo akcijoje bus skaitomos tremtinių pavardės bei paminėti jų likimai, nurodant, ar žmogus liko tremtyje, ar grįžo į tėvynę“,- kalba vienas iš „Misija Sibiras“ 16 organizatorių Ignas Rusilas. „Misija Sibiras“ jau seniai nėra tik dviejų savaičių ekspedicija. Šiame projekte jaunimas dirba visus metus – važinėja į susitikimus, juose dalinasi savo patirtimis ir siekia kuo daugiau jaunų žmonių uždegti pilietiškumo idėjomis. Šiuo tikslu atsirado ir pavardžių skaitymo akcija. Ji skirta tam, kad tremtinių atminimas būtų gyvas, o jo svarbą suprastų ir ateities kartos“, – kalbėjo projekto „Misija Sibiras“ Patarėjų Tarybos pirmininkas, praėjusią savaitę lankęsis Elektrėnų savivaldybėje, Vygaudas Ušackas

Pavardės bus skaitomos Aukų gatvės skvere, prie paminklo Lietuvos tremtiniams. Skaitymas bus pradėtas birželio 14 d., 13:30 val. ir tęsis per naktį, be pertraukos, perskaitant daugiau nei 22 tūkst. tremtinių vardų ir pavardžių bei nurodant jų likimus (liko tremtyje ar grįžo į tėvynę). Pavardes skaitys „Misija Sibiras” dalyviai, skautai, šauliai, kitų jaunimo organizacijų atstovai, prisijungti galės kiekvienas norintis Lietuvos pilietis.

Norinčius prisidėti prie tremtinių atminimo išsaugojimo, kviečiame registruotis adresu: http://goo.gl/forms/XlhSWVzTZLrRp8jP2

Parengė Virginija Jacinavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69