Trakų šaulių ir visuomenės šventė

1934 m. šaulių laikraštyje „Trimitas“ nr. 25 buvo išspausdinta publikacija apie iškilmingą šventę Kaišiadoryse, surengtą Šaulių sąjungos įkūrimo sukakčiai paminėti. Publikacija perteikia, kokias iškilmingas šventes suruošdavo šauliai, kokiomis pramogomis pritraukdavo tūkstantines minias. Savo apsilankymu šaulių šventę pagerbė aukščiausi šalies vadovai, o svarbiausia, kad renginyje dalyvavo pats prezidentas Antanas Smetona. Už archyvuose rastą straipsnį dėkojame atsargos kapitonui, žygio „Žalio Velnio takais“ organizatoriui Vytui Šareikai.

Birželio 10 d. laikinajame Trakų apskrities centre Kaišiadoryse buvo didžiulė šventė. Iš visos apskrities į skubiu tempu besiplečiantį miestelį suvažiavo, suėjo dešimtys tūkstančių žmonių. Miestelis turbūt dar niekad nebuvo matęs tiek žmonių, tiek aukštų svečių.

Tą dieną vietos Trakų šaulių rinktinė šventė Šaulių Sąjungos įkūrimo penkiolikos metų sukaktuves. Iš anksto susidaręs sukaktuvėms rengti komitetas šventę labai išplėtė, įtraukdamas į ją visą apskrities visuomenę, suburdamas visas vietos organizacijas ir tūkstančius neorganizuotos visuomenės.

Į šventę atvyko Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, ministeris pirmininkas J. Tūbelis, vidaus reikalų ministeris Stp. Rusteika, gen. Nagevičius, Šaulių S-gos viršininkas pulk. leit. Kalmantas, pirmininkas A. Žmuidzinavičius, šaulių moterų centro komiteto pirmininkė M. Žmuidzinavičienė ir dar visa eilė aukštų svečių. Automobiliu iš Kauno važiuojantį Respublikos Prezidentą pakeliui miesteliuose ir kaimuose žmonės pasitiko garbės vartais su sveikinimo šūkiais. Ypač įspūdingi buvo garbės vartai Kruony. Vainikais papuošti, jie buvo nusagstyti ūkininkų darbo įrankiais – plūgu, dalgiais, akėčiomis, grėbliais, šakėmis. Gražiai pravažiuojančius pasitiko garbės vartuose ir žasliečiai. Ties Kaišiadorimis Valstybės Prezidentą sutiko šaulių dragūnų šimtinė, kuri automobilį lydėjo iki pat Kaišiadorių. Čia ties garbės vartais Respublikos prezidentą pasitiko šaulių garbės kuopa, minios žmonių ir organizacijos. Sveikino Kaišiadorių valsčiaus viršaitis ir vietos žydų vardu – rabinas. Priėmęs šaulių garbės kuopos paradą, Valstybės Prezidentas su aukštais palydovais nuvyko į bažnyčią. Nuo sutikimo vietos ligi Katedros šventoriaus stovėjo šaulių špaleriai (gyvasienės. Red. past.), o šventoriuje – savanorių – kūrėjų špaleriai, organizacijų vėliavų miškas, daugybė vėliavų su šūkiais, plakatų. Tautiškai aprengtos mažytės mergaitės, kurių viena gražiai eilėraščiu pasveikino Valstybės Prezidentą sutikimo vartuose, ilgoką kelią ligi bažnyčios po Valstybės Vado kojomis barstė gėles. Katedros duryse Valstybės Prezidentą pasitiko Kaišiadorių vyskupas Kukta ir aukšti dvasininkai. Iškilmingas pamaldas celebravo ir pamokslą pasakė vyskupas Kukta. Choras giedojo su dūdų orkestru.

Po pamaldų didžiulėje gražioje aikštėje, tautinėmis vėliavomis papuoštoje, susirinko per 20 000 žmonių. Didžiausi plotai aplinkui buvo užtvindyti ūkininkų arklių ir vežimų, prie plento ilgiausia virtinė palapinių su įvairiausiais užkandžiais ir gėralais, aikštės pakraščiuose – Kaišiadorių skautų tunto stovyklos palapinės, liaudies meno dirbinių parodos palapinės, šventei rengti komiteto gražiai sutvarkytas bufetas po atviru dangumi. Organizacijos su vėliavomis išsirikiavo aikštėje didžiuliu keturkampiu. Atvykęs į aikštę Respublikos Prezidentas su palydovais apėjo ir pasveikino išsirikiavusias organizacijas ir po to atvyko į paruoštą didelę estradą. Trakų visuomenės vardu Respublikos Prezidentą sveikino apskrities tautininkų pirmininkas Mačiulis ir įteikė Trakų apskrities visuomenės prašymą. Respublikos Prezidentas pasakė ilgą kalbą, džiaugdamasis trakėnų vieningu darbu, kurio įrodymu yra ta milžiniška šventė, kvietė ir toliau uoliai dirbti savo gal labiausiai nuskriaustos apskrities, o drauge ir viso krašto gerui. Trakų apskritis, pabrėžė Respublikos Prezidentas, yra tas slenkstis, per kurį mes, ar mūsų palikuonys, nes juk nežinia kada išmuš reikiama valanda, žengsime vaduoti apskrities centro – senųjų Trakų, o per juos – ir visos Lietuvos sostinės Vilniaus.

Respublikos Prezidentas Trakų rinkt. pirm. šaulį Juozą Taškūną ir šaulį A. Baumilą apdovanojo Šaulių Žvaigždėmis.

Pirmiausia iškilmių maršu pro estradą pražygiavo Trakų šaulių rinktinė, savo vado kap. Cunio vadovaujama. Ėjo šauliai pėstininkai, šaulės moterys, daugybė dviratininkų ir smagia risčia pralėkė šaulių – dragūnų šimtinė. Žmonės šaulius pasitiko ovacijomis. Ypač triukšmingai sveikintos šaulės. Toliau ėjo kitos organizacijos – savanoriai – kūrėjai, skautai, tautininkai, daugybė pavasarininkų, jaunalietuviai, mokyklos. Buvo daugybė gražiais tautiškais rūbais pasipuošusių moterų, gyvųjų paveikslų, vaizduojančių klastingai lenkų sulaužytos Suvalkų sutarties aktą, kaimo trobelę, iš po kurios šiaudinio stogo išėjo visa eilė mūsų tautos žadintojų ir kt. Pabaigoje prajojo apie tūkstantis raitelių, tautiškais kaspinais, vėliavėlėmis ir tradiciniais rankšluosčiais pasipuošusių ir pravažiavo šimtai atvykusių į šventę ūkininkų šeimų, irgi su papuošalais tautiškomis spalvomis arkliais ir vežimais.

Po parado dainavo pradžios mokyklų mokinių didžiulis 1200 dalyvių choras, vėliau jungtinis Šaulių Sąjungos, jaunalietuvių ir dar kelių organizacijų choras. Dirigavo Šaulių Sąjungos choro dirigentas šaulys N. Martinonis. Po dainų buvo pradžios mokyklų mokinių gimnastika. Dalyvavo per 1000 vaikų. Gražiai gimnastikos pratimus atliko šauliai vidurinės mokyklos mokiniai ir jaunalietuvių sportininkų būrys. Pabaigoje buvo raitųjų konkūrai, kuriems vadovavo Sutkus. Lenktynėse su kliūtimis ir be jų dalyvavo daug ūkininkų ir šaulių. Programa tęsėsi beveik ligi vakaro. Toliau buvo pramogos, šokiai, dainos. Pasibaigė šventė užkandžiais geležinkelio stoties salėje. Dalyvavo Respublikos Prezidentas ir aukštieji svečiai. Čia pasakyta eilė kalbų. Kalbėjo vyskupas Kukta, prisimindamas savo bendradarbiavimą su Valstybės Prezidentu didžiojo karo metu Vilniuje ir pabrėždamas, kaip tada A. Smetona naktis nemiegodavo rūpindamasis šelpiamais nuo karo nukentėjusiais lietuviais. Komendantas pulk. leit. Žutautas savo kalboje iškėlė šaulių reikšmę ir darbus Trakų apskrity. Buvo ir daugiau kalbėtojų. Reikšmingą kalbą pasakė Valstybės Prezidentas, kurioje pabrėžė vienybės ir susiklausymo reikalingumą kuriant Lietuvai skaisčią ateitį. Dėkojo trakėnams už gražią šventę. Pabaigoje kalbėjo vidaus reikalų ministeris pulk. Rusteika, gen. Bulota, žymus knygnešys ir senas veikėjas Škėma ir kt.

Šventė transliuota per radiją, paliko gilaus įspūdžio ne vien joje dalyvavusiems, bet ir visai Lietuvai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų