„Elektrėnų kronikos“ bendradarbė Adrija Kerbelytė sausio 15–18 dienomis dalyvavo Europos Parlamento sesijoje Strasbūre. Spausdiname jaunos žurnalistės paruoštą informaciją apie sesijoje svarstytus klausimus.
Sausio 15–18 dienomis vykusioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje buvo gvildenami klausimai dėl Rusijos ir Ukrainos karo, Izraelio ir Palestinos konflikto – šiuo metu raginama skelbti nuolatines paliaubas Gazoje – bei Vengrijos vyriausybės keliamos grėsmės ES vertybėms, institucijoms ir lėšoms.
Pristatyta nauja pirmininkavimo programa, Ispanijai baigus pirmininkavimą ir jį perėmus Belgijai.
Aktyviai kalbama ir apie žaliąjį kursą. Siekiama, kad ekologiški produktai būtų atitinkamai paženklinti ir nevyktų žaliasis smegenų plovimas (angl. greenwashing), kuomet neekologiškos prekės apgaulingai žymimos ir klaidina vartotoją. Žadama žalioji pertvarka – siekiama užtikrinti tvarumą gaminius gaminant taip, kad jie vartotojui tarnautų ilgiau.
Šioje EP sesijoje europarlamentarai paragino parengti ES taisykles, kurios užtikrintų sąžiningą ir tvarią srautinio muzikos siuntimo rinką ir apsaugotų autorių, bei pritarė derybų su ES Taryba mandatui dėl asmenų su negalia pažymėjimų ir automobilio statymo kortelių, kurios galiotų visoje ES.
Svarbiausiu klausimu išlieka Ukraina
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Bronis Ropė, Europos Parlamente priklausantis Žaliųjų frakcijai, kaip svarbiausią šios sesijos klausimą išskyrė pagalbą Ukrainai: „Situacija ten šiuo metu yra pakankamai sudėtinga, pagalbos iš Vakarų, Europos yra teikiama mažai. Ir nors apie šitą klausimą yra kalbama kiekvienoje sesijoje, tai dar nepasiekė tokio paramos lygio, kad duotume Ukrainai tiek, kiek reikia. Rusija, šiuo metu būdama 25 kartus ekonomiškai silpnesnė nei ES šalys, duoda savo frontui daugiau, nei Europa padeda Ukrainai“, – teigė B. Ropė.
Parlamentaras taip pat užsiminė apie galimą Europos Sąjungos plėtrą: „Iki rinkimų, kai pirmininkaus Belgija, bus visais įmanomais būdais padedama tiek Ukrainai, tiek Moldovai, ruošiantis stoti į Europos Sąjungą. Kiek tai pasistums toliau, žinoma, pasakyti yra sunku, bet gerai, kad tai yra akcentuojama. Tikslas – Europos Sąjungos plėtimas iki 30 šalių,“– sakė politikas.
Prie svarbiausių klausimų B. Ropė taip pat priskyrė ir Europos pramonės stiprinimo klausimą, žaliąjį kursą, sprendimus dėl kenksmingų dujų, kurios yra naudojamos įvairiuose šaldymo agregatuose (pavyzdžiui, geoterminiuose aparatuose), ir klausimus, kurie yra susiję su Palestina ir Izraeliu, pasak politiko, šiuo metu yra aktyviai ieškoma sprendimų, kaip sustabdyti civilių žudymą, kraštų, ypač Gazos krašto, naikinimą.
Tarp valdžios ir ūkininkų nevyksta dialogas
Visoje Lietuvoje ūkininkai šalia kelių uždegė laužus – vykstant ūkininkų protestams prieš valdančiųjų vykdomą žemės ūkio politiką, EP Žaliųjų frakcijai priklausantis parlamentaras pasisako protesto dalyvius palaikantis: „Aš buvau prie laužų, su ūkininkais susitikau ir šnekėjau. Dėl klausimų, kuriuos jie kelia, pakankamai plačiai dirbu čia (Europos Parlamente)“, – komentavo B. Ropė.
Pasak parlamentaro, šie klausimai apima pateiktą galbūt klaidingą informaciją, statistiką apie daugiametes pievas, dėl to Lietuvoje ūkininkams reikia atstatyti daugiau pievų, nei jų buvo anksčiau. Taip ūkininkai susiduria su problema, kai daliai jų net 80 procentų augalininkystės ūkio reikia grąžinti į daugiametes pievas: „Kalba eina ne apie du, tris hektarus, kalba eina apie šimtus, kartais net tūkstančius hektarų. Briuselyje su ūkininkų grupe buvom susitikę su atsakingais darbuotojais ir jie supranta, kad situacija yra bloga ir ministerija turi ištaisyti tas klaidas, kurias padarė prieš keletą metų“, – teigia B. Ropė.
Pasak politiko, problema – nevykstantis dialogas: „Įsivaizduokit, ministras, pradėjęs dirbti, po pusmečio paskelbia, kad Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių asociacija yra lobistai. Ir tada šie žmonės buvo priversti eiti į teismą, kur gavo sprendimą, kad jie nėra lobistai ir su jais privalo derėtis. Jeigu reikia kreiptis į teismus, kad galėtum bendradarbiauti ir ieškoti sutarimų, tai ir priveda prie protestų didėjimo“, – teigė parlamentaras.
Dėl mažo susidomėjimo artėjančiais Europos Parlamento rinkimais B. Ropė kaltina mažą politikų įsitraukimą: „Kai su žmonėmis pradedi kalbėti, lyg ir yra reikalas ir prasmė jiems balsuoti. Kai su jais nekalbi, tai jie galvoja: „Kas čia toje Europoje ką nuspręs…“ Bet ką noriu pasakyti? Ir gyventojai, ir organizacijos sakydavo: „Jūs tik neleiskit valstybėms daryti, ką jos nori, nustatykite reikalavimus vienodus visiems“. Tai jie pasitiki Europos reikalavimais ir jie supranta, kad jeigu reikalavimas bus europinis, tai jis ir prancūzui, ir lietuviui bus panašus, ir nebus taip, kad Lietuvos valdžia arba kita valdžia jį sugriežtins ar iškreips. Toks pasitikėjimas yra“, – teigė B. Ropė.
Politikas taip pat išskyrė ir nepatogų laiką šių metų rinkimams: „Manau, balsavimas turėjo būti kartu su prezidento rinkimų antru turu, būtų daug daugiau žmonių atėję, o dabar laikas labai blogas Lietuvoje. Bet jeigu nenorim eiti į rinkimus, nereikia sakyti, kad priimami blogi sprendimai. Ateikit į rinkimus, išsirinkite gerą valdžią ir bus geri sprendimai,“– sakė parlamentaras B. Ropė.
Tikisi, kad europiečiai bus sveiko proto
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys Petras Auštrevičius taip pat pasisakė apie svarbiausius šios sesijos klausimus: „Sesijoje svarstomi patys įvairiausi klausimai, buvo svarstymas apie ES pilietybės institutų stiprinimą, užtikrinimą arba teisingą ekologiškų produktų ženklinimą, gyvsidabrio naudojimą stomatologijoje, taip pat šioje sesijoje išskirčiau klausimus, susijusius su žmogaus teisių situacija ES, kas man yra be galo svarbu, žinoma, karinės amunicijos tiekimo Ukrainai klausimas, žiniasklaidos laisvės situacija Tadžikijoje. Aišku, ir Vengrijos elgesys dėl paramos Ukrainai skyrimo“, – komentavo P. Auštrevičius.
Parlamentaras, kalbėdamas apie artėjančius EP rinkimus, pabrėžė, kad tikisi iš europiečių kritinio mąstymo: „Iš rinkimų tikiuosi to, kad europiečiai bus sveiko proto, kad saldūs pažadai iš populizmu dvelkiančios ar dešinės, ar kairės nesulauks pritarimo, mano nuojauta, kad politinės kvotos gali būti šiek tiek kitokios. Aš labai tikiuosi, kad šios pagrindinės politinės jėgos turės, na sakykim, paprastąją daugumą EP priimti sprendimus. Nenorėčiau, kad iš viso to geopolitinio nestabilumo mes pereitume į politinį nestabilumą Europos Parlamente“, – teigė politikas.
Lietuviams reikia priminti, kad jie yra ES piliečiai
Pasak P. Auštrevičiaus, lietuviai turėtų geriausiai suprasti EP rinkimų prasmę: „Lietuviai vieni iš tų, kurie labai aiškiai, ūkiškai supranta ES narystės reikšmę ir poveikį mūsų krašto gyvenimui, ir man tai labai patinka. Lietuviai be galo pragmatiški žmonės, kuriems nereikia aiškinti abėcėlinių tiesų. Lietuva yra laimėtoja Europos Sąjungoje, bet ko neatsitiko Lietuvoje? Mes turim priminti, kad Lietuvos piliečiai yra ES piliečiai, todėl reikia ir europietiško požiūrio. Mes tikimės iš kitų Europos Sąjungos valstybių politikų paramos Ukrainai, nes mums dega, tai mūsų neatsiejama dalis, bet mes tuo pačiu turime domėtis ir kitomis temomis: migracija, terorizmu, kova prieš jį ir panašiai. Man EP rinkimai yra europietiško pilietiškumo ir mūsų požiūrio, kuris Lietuvoje atrodo yra gerai įsisavintas, bet blogai įgyvendinamas. Jeigu mes tikimės toliau gero iš ES, sakykime savo nuomonę, dalyvaukime diskusijose, teikime pasiūlymus, o geriausias pasiūlymas yra atėjimas į rinkimus. Žinau, kad jie nebus patys masiškiausi pagal dalyvavimą, bet ar mes norime, kad ateitų tie, kurie slapstosi EP, ar tie, kurie EP dirba? Tikiuosi birželio 9-toji nebus ramybės diena, ir mes ją prisiminsime“, – dėstė parlamentaras P. Auštrevičius.
Aštrus klausimas – Vengrijos premjero veto
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Rasa Juknevičienė taip pat prioritetiniu klausimu, svarstomu šioje plenarinėje sesijoje, pripažino būtent ES paramą Ukrainai: „Svarbūs klausimai įvairūs, bet mano sritis – užsienio politika ir saugumas. Vienas iš pagrindinių klausimų yra ES karinės paramos Ukrainai, klausimai dėl Gazos, Palestinos ir Izraelio konflikto. Išskirčiau ir aštriausiai svarstomą klausimą, susijusį su Vengrija“, – teigė parlamentarė.
Vengrijos veto dėl 50 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketo gali drastiškai pakreipti karo eigą. Pasak politikės, šiuo metu yra pasiūlyta rezoliucija dėl to, kad Europos Komisija prieš buvusią tarybą pervedė 10 milijardų eurų Vengrijai. „Kai kurie politikai bando kaltinti komisiją Viktoro Orbano (Vengrijos ministro pirmininko) nupirkimu, tačiau argumentai ir realybė yra kitokie. Komisija sako, kad tie pinigai bus pervedami todėl, kad jie mato pažangą – Vengrija ištaisė kai kuriuos dalykus, dėl kurių buvo sustabdyti pinigai, tačiau tai, kas vyksta dabar su vetavimu, kai V. Orbanas vetuoja, tai nebėra susiję su Vengrijos vidaus klausimais, ir mes turime ieškoti sprendimų“, – komentavo R. Juknevičienė.
Kalbant apie vis sunkiau pasiekiamus ES susitarimus dėl tolesnės paramos Ukrainai Rasa Juknevičienė mano, kad Europos Sąjunga mobilizuosis, tačiau šie metai gali būti sunkūs: „Kaip ir pas mus Lietuvoje, taip ir kitur, tikėtasi, kad viskas bus šiek tiek kitaip, kad Rusija, patyrusi smūgį prie Kyjivo, darys kitokį manevrą. Tačiau Rusija mobilizavosi ir dabar mes turime kitokią situaciją, šie metai bus tikrai sunkūs, bet matau perspektyvą, jog ES lyderiai suvokia situacijos rimtumą. Tiesiog reikia laiko persiorientuoti dėl karinės paramos, nes karinės gamybos pramonė ES nėra išvystyta, visi sandėliai ištuštinti ir tai, kas turėta, jau Ukrainai atiduota. O gynybos pramonė buvo labai minimali, fiziškai reikia užkurti visą gamybos mechanizmą, kad turėtume kuo padėti Ukrainai“, – dėstė R. Juknevičienė.
Po karo žmonės atsisuko į Europos Sąjungą
Pasak parlamentarės, mažas susidomėjimas EP rinkimais jaučiamas visoje Europoje: „Manau, yra per mažai informacijos ir žmonės per mažai domisi, o jeigu ir domisi, tai labai paviršutiniškai. Robertos Metsolos (Europos Parlamento pirmininkės) vizitas Vilniuje buvo skirtas būtent tam ir ji yra pasiruošusi važinėti po Europos šalis, kad agituotų žmones ateiti balsuoti“. Pasak R. Juknevičienės, šiais rinkimais susidomėjimas pradėjo augti būtent po Rusijos karo prieš Ukrainą: „Žmonės staiga atsisuko į Europos Sąjungą. Dabar susidomėjimas didesnis ir bandysime žmonėms aiškinti, kaip svarbu, kas bus išrinktas ir už kokias politines jėgas žmonės balsuos. Mūsų politinė grupė siekia ir sieks, kad Ursula von der Leyen liktų Europos Komisijos pirmininke su jos patirtimi, jos reputacija, jos svoriu ir tuo ką ji per šiuos penkerius metus padarė. Nuo kiekvieno balso priklausys, ar bus sukrėtimai ES viršūnėse ir ar galėsime tęsti pradėtus darbus.
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks šių metų birželio 6–9 dienomis.
Adrija Kerbelytė