Žemdirbių protestas, kaip toje dainoje: į Vilnių į Vilnių

Julija Kirkilienė

Tik straipsnis ne apie istorinį Lietuvos kariuomenės žygį į Vilnių 1939 m. Tai straipsnis apie visos Lietuvos ūkininkų žygį į Vilnių už tai, kad visos nepriklausomybės laikų valdžios apsispręstų, kokia žemdirbystės politika turi būti Lietuvoje, o dabartinė valdžia išklausytų ne tik žemdirbius, bet ir kiekvienos profesijos žmones.

Išlydėjo rajonų valdžios atstovai
Paradoksas, bet į žemdirbių pro­testą Vilniuje Elektrėnų ir Kai­šiadorių r. savivaldybių ūkininkus išlydėjo vietinės valdžios: merai bei Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjai. Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius lin­kėjo rezultatyvios kelionės ir kad ūki­ninkai grįžtų pasiekę tikslą, kurį užsibrėžė. Kaišiadorių r. savivaldybės meras Šarūnas Čėsna mokė ūkininkus Vilniuje būti kul­tūringiems, mandagiems ir proteste atstovėti oriai.
Sausio 23-iosios rytą į Kai­šiadorių r. ūkininkų sąjungos pirmininko, gyvenančio bei žemę dirbančio ir Elektrėnų sav., Sauliaus Stirnos gamybinės paskirties teritoriją suburzgė per 80 traktorių. Karšta arbata pasišildę protestuo­ti išvykstantys ūkininkai išklausė Sauliaus pranešimą apie kelionės eigą per Trakų r. ir pakartojo problemas, dėl kurių žemdirbiai priversti protestuoti. Be tų šešių reikalavimų – stabdyti rusiškų grūdų tranzitą, spręsti daugiamečių pievų problemą, spręsti pieno supirkimo kainų problemas, grąžinti žymėto kuro naudojimo taisykles, mažinti naftos dujų akcizą, saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita – S. Stirna priminė, kad Lietuvos žemdirbiai gauna mažiausias išmokas Europos Sąjungoje ir kad lietuviai irgi turi teisę valgyti sveiką, saugų, skanų maistą, o to nebus, jei Lietuvoje bus naikinama žemdirbystė. „Mūsų žemė, mes norime ją dirbti ir iš jos užsidirbi. Mano kaime kiekvienas upelis švarus, aš galiu iš jo gerti, o miesto valdžia mus vadina kone didžiausiais gamtos teršėjais“, – karščiavosi ūkininkas. Jis priminė, kad taršos mokestį moka ūkininkai, moka kiekvienas automobilio savininkas, bet taršos mokesčių nemoka vežėjai, savo teritorijose laikantys šimtus sunkiasvorių mašinų. Kaip didžiausią absurdą ūkininkas priminė naują įsakymą dėl skystų trąšų įterpimo į žemę pagal aplinkos ministro nustatytą laiką, o ne pagal oro sąlygas.
Taip nuteikti ūkininkai sėdo į savo traktorius ir per 3 val. aplinkiniais keliais, nes autostrada važiuoti negalima, pasiekė Vilnių.

Ne ūkininkai paukštelius naikina
Vilniuje tarp 1300 traktorių ir kone 5 tūkst. protestuojančių ūkininkų, deramai proteste stovėjo ir Elektrėnų savivaldybės ūkininkai. S. Stirna sako, kad ūkininkai į Vilnių traktoriais važiavo ne savęs parodyto, o nebegalėdami matyti betvarkės Lietuvoje.
Antradienio popietę, krentant šlapdribai, pasikalbėti su ūkininkais į sceną lipo aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Nors aplinkos ministras siūlė kartu ieškoti sprendimų, bet ūkininkai replikavo, kad nieko naujo ministras nepasakė. „Mes priversti tą daryti, nes mylime žemę, mes ją saugome, ne taip, kaip atrodo iš šalies – purškiame ir tręšiame. Visa tai irgi yra dideli pinigai, jūs, ko gero, net neįsivaizduojate, kiek tas dalykas kainuoja“, – ministrui kalbėjo ūkininkai. S. Stirna, žiniasklaidos priemonėms dalinęs interviu, kalbėjo apie didesnes aplinkosaugos problemas nei ūkininkų trąšos. Paukštelius, pasak S. Stirnos, naikina ne ūkininkai, o dėl miškų kirtimų iš olų išvarytos lapės, kurių dabar ne tik ūkininkų laukuose pilna, bet ir miestuose. Paukščiai krenta ne tik nuo paukščių gripo, mažuosius paukštelius medžioja net gandrai. Ūkininkas iš aplinkos ministro kalbos tik suprato, kad jis pripažino valdžios klaidas, pripažino, kad ūkininkai aplinką teršia mažiausiai, kad aplinką teršia visi – gamyklos daugiausiai.

Auklėjo K. Navicką
Ilgiausiai žemdirbiai egzaminavo K. Navicką. Ministras mėgino atsakinėti į užduodamus klausimus, teisinosi dėl sprendimų, kaltino Europos Sąjungos įstatymus, sakė nežinantis duomenų apie Lietuvoje iškraunamus rusiškus grūdus ir negalėjo atsakyti į klausimą, kuo skiriasi socialinė parama nuo Europos Sąjungos išmokų. Kad ministras šių sąvokų nemaišytų, o vilniečiai žinotų, ūkininkai paleido įrašą apie Bendrą žemės ūkio politiką. Kas yra BŽŪP? BŽŪP yra teisės aktų, kuriuos ES priėmė siekdama formuoti vieningą žemės ūkio politiką ES šalyse, visuma. Jos tikslas: ES piliečiams teikti įperkamą, saugų ir kokybišką maistą; užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį; saugoti gamtos išteklius ir aplinką; visoje ES išsaugoti klestinčias kaimo vietoves ir t.t.
Maždaug trečdalis ES biudžeto skiriama ūkininkams ir kaimo vietovėms remti pagal BŽŪP – kiekvienam ES piliečiui tai kainuoja apie 33 centus per dieną.
Ministras, išklausęs informaciją, pasitaisė, kad išmokos žemdirbiams nėra socialinė parama, bet jas moka kiekvienas ES pilietis.

Ūkininkai namo neskuba
S. Stirna redakcijai sakė, kad ūkininkai iš Vilniaus namo neskubės ir streikas gali nesibaigti numatytu laiku. Kadangi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė protestuotojus ignoruoja ir pasikalbėti neateina, ūkininkai jos palauks. Ji atsakinga už ministrų darbą. Žemdirbiai premjerei turi klausimų, kas trukdo Vyriausybės diskusijoms su gyventojais, kad šiems tenka nuolat protes­tuoti. Vyriausybė negirdi pedagogų, gydytojų, pareigūnų, todėl skubiais pažadais, išsakytais per spaudos tarnybas, žemdirbiai netiki. Ūkininkai labai piktinasi LRT laidomis, kuriose tiek mažai dėmesio skiriama žemės ūkiui. „LRT daugiau dėmesio skiria kažkokiam vienam veikėjui, pravardžiuojamam celofanu nei že­mės ūkiui“, – nusivylęs mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma LRT kalbėjo ūkininkas. Žemdirbiai, sako S. Stirna, pritaria, kad Lietuva turi remti Ukrainą, bet nepritaria, kad valdžia žmones apkrauna mokesčiais ir nesitaria, kur tuos mokesčius panaudoti. „Daug pūlinių susikaupę žmonėse, bet ši vyriausybė kitaip, nei visos buvusios, su visuomene nesikalba, neišklauso, nepasitaria“, – nuoskaudas liejo žemdirbiai. O kad visas nuoskaudas galėtų išsakyti tiesiai premjerei, ūkininkai ruo­šiasi Vilniuje dar pagyventi. „Bet su vieversiais grįšime laukų apsėti“, – pokalbį baigė S.Stirna.

Vyriausybė išgirdo
Vos tik ūkininkams išvažiavus į Vilnių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė išplatino pranešimus spaudai apie tai, kad atsižvelgdama į Lietuvos ūkininkų išsakomas problemas bei sausio pradžio­je įvykusį Ministrės Pirmininkės susitikimą su Lietuvos žemės ūkio taryba ir jame pasiektą sutarimą, Vyriausybė jau anksčiau yra numačiusi ir toliau sieks:
– tariantis su Europos Komisija, spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti nei­giamą poveikį ūkininkams. Sausio 23 d. įvykusiame žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir ES žemės ūkio komisaro Janusz Wojciechowski susitikime sutarta, kad EK skubos tvarka peržiūrės deleguotąjį reglamentą GAAB1 dėl daugiamečių pievų ir pateiks galimus sprendimus iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios;
– pateikti Seimui derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, Vy­riausybės siūlomą įtraukti į pavasario sesijos darbotvarkę, taip reaguo­jant į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų ir akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras. Akcizų įstatymo projektas pateiktas derinimui su socialiniais partneriais sausio 22 d. Įstatymo pakeitime siūloma grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima nau­doti ne tik žemės ūkio technikoje, bet žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje naudojamose transporto priemonėse, jame taip pat siūloma sumažinti naftos dujų akcizą;
– iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus su gamtos apsauga susijusių reikalavimų įgyvendinime, įvertinti konkretų poveikį konk­retiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo;
– Aplinkos ministerijai įvertinus socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, patvirtinti aktualius pakeitimus iki vasario 1 d.;
– įvertinus kaimyninėse Baltijos valstybėse vykstančio rusiškų grūdų (ES nesankcionuojama pre­kė) tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms.

Ministras suskubo į Briuselį
Kitas pranešimas spaudai buvo apie tai, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje tarėsi dėl žemės ūkio ateities Europoje ir su prekyba susijusiais klausimais.
Kalbėdamas apie Latvijos iniciatyvą diskutuoti dėl Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importo ribojimo ministras K. Navickas pabrėžė, kad didelis rusiškų žemės ūkio ir maisto produktų importas į Europos Sąjungą (ES) jau kurį laiką kelia didelį nerimą. Jis pakvietė Europos Komisiją įvertinti Rusijos importo mastą ir poveikį ES rinkai.
„Prekybos santykių su ES stabilumas – viena iš esminių są­lygų padėti Ukrainos ekonomikai labai sudėtingu metu. Svarbu ir toliau remti ją prekybos politikos priemonėmis. ES taikomos autonominės prekybos liberalizavimo priemonės yra sėkmingos, todėl turime ir toliau būti vieningi šiuo klausimu. Besąlygiškai palaikome EK siūlymą dar vieniems metams pratęsti šias liberalizavimo priemones su Ukraina. Kartu sutinkame, kad būtinas žemės ūkio ir maisto produktų srautų iš Ukrainos į ES stebėjimas bei kontrolė“, – sakė ministras.
Lietuva palaiko EK pastangas atverti naujas eksporto galimybes mūsų gamintojams. Ministro teigimu, visuose laisvos prekybos susitarimuose reikėtų tinkamai atsižvelgti į tvarią Europos žemės ūkio praktiką ir aukštų žemės ūkio gamybos standartų išlaikymo svarbą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir būtų skatinami aukšti Europos standartai visame pasaulyje.

Strateginis dialogas dėl žemės ūkio ateities Europoje
Trečias pranešimas spaudai: žemės ūkio ministras, kalbėdamas apie EK iniciatyvą kuo anksčiau pradėti strateginį dialogą dėl Europos žemės ūkio ateities, sakė, kad ji turi įtraukti visus maisto grandinės dalyvius bei susijusias sritis. Karų, klimato kaitos padarinių kontekste maisto gamyba, tvarus apsirūpinimas juo yra gyvybiškai svarbus.
„Siekiant tvarumo ir atsparumo turime užtikrinti tinkamą balansą tarp ekonominio, aplinkos apsaugos ir socialinio ramsčių. Prieš apsisprendžiant dėl papildomų ža­liųjų tikslų turi būti atliktas esamų priemonių veiksmingumo ir poveikio vertinimas kiekvienoje šalyje narėje, apimant visus minėtus rams­čius, taip pat sukuriant veiksmingą ES piliečių vartojimo pokyčių stebėsenos sistemą. Taip pat ir ES ekonominiam saugumui, skiriant dėmesio priklausomybės nuo trečio­siose šalyse gaminamų produktų, tokių kaip trąšos bei pašarai, mažinimui“, – teigė ministras.
Jis pabrėžė, kad sprendimus reikia vertinti per žemės ūkio sektoriaus bei kaimo gyvybingumo ir atsparumo prizmę. Smulkių ir vidutinių [šeimos] ūkių plėtra, jaunųjų ūkininkų skatinimas, pridėtinės vertės didinimas – šios temos yra ir išliks aktualios.
Žemės ūkio sektoriui reikia stip­rios, adekvačiai finansuojamos BŽŪP, gebančios padėti amortizuoti kylančius sunkumus. Svarbu užtikrinti paramos stabilumą ir nuspėjamumą ūkininkams, tinkamą atlygį už jų pastangas.
„Tikimės, kad bent su būsima BŽŪP bus pagaliau užbaigtas išorinės tiesioginių išmokų konvergencijos procesas, užtikrinant vienodas sąlygas visų valstybių narių ūkininkams. Valstybėms narėms reikia realios laisvės ir lankstumo įgyvendinti BŽŪP, kad ES keliamus bendrus tikslus galėtume pasiekti atliepdami vietos sąlygas bei gamtinę specifiką. Akivaizdu, kad principas „vienas dydis tinka visiems“ neveikia. Bet kuris reglamentinis reikalavimas, prieštaraujantis gamtos dėsniams, sukelia pagrįstus priekaištus tarp ūkininkų. Ir tai tik augina euroskeptikų gretas. Būtinas realus supaprastinimas, greitesnis ir paprastesnis BŽŪP strateginių planų keitimas, kad į būtinus pokyčius galėtume reaguoti greitai ir efektyviai. Tikiuosi, kad netrukus prasidėsiantis strateginis dialogas bus konstruktyvus, atkurs tarpusavio pasitikėjimą tarp ūkininkų ir sprendimų priėmėjų“, – sakė ministras K. Navickas.
Taryboje taip pat aptartas reglamento dėl atsparių Europos miškų stebėsenos sistemos pasiūlymas, tinkamas žemės ūkio plotų stebėjimo sistemos įgyvendinimas bei kiti klausimai.

Visus klausimus aptarė
Antradienį žemės ūkio ministras K. Navickas Briuselyje susitiko su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski. Susitikime aptartas itin svarbus daugiamečių pievų išsaugojimo klausimas.
Dėl ankstesnio reglamento ir priimtų nacionalinių sprendimų Lietuvoje daugiamečių pievų plotas beveik padvigubėjo. Kai pievos po 5 deklaravimo metų turėjo virsti daugiametėmis, o didžiausias jų plotas Lietuvoje buvo deklaruotas 2018 m. (šie metai buvo įtvirtinti Strateginio plano reglamente kaip referenciniai visoms šalims narėms), tai tapo neįveikiama užduotimi Lietuvos ūkininkams.
Ministras paprašė komisaro skubos tvarka peržiūrėti deleguotąjį reglamentą dėl GAAB1 (daugiamečių pievų), taip būtų siekiama rasti techninius sprendimus, kurie palengvintų reikalavimą Lietuvai išlaikyti daugiametes pievas.
Be to, ministras priminė, kad vis dar laukiame atsakymo dėl sė­jomainos apibrėžimo privalomumo taikymo kartu su daugiamečių pievų apibrėžimu bei prašė EK išaiškinimo dėl pastarojo lankstumo. Ministras K. Navickas taip pat akcentavo spartesnį Strateginio plano antrojo keitimo procesą, lankstumo bei palankių sprendimų poreikį.
Komisaras pažadėjo išsamiai išnagrinėti galimybes ir imtis veiks­mų dėl deleguotojo reglamento pakeitimo, kad Lietuvos keliami klausimai dėl daugiamečių pievų būtų kuo geriau atliepti.
Europos Komisija kartu su Žemės ūkio ministerija bei Nacionaline mokėjimo agentūra tęs darbus techniniu lygiu, siekiant rasti geriausius teisėtus sprendimus, kurie būtų integruoti į deleguotąjį reglamentą dar iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios.
Komisaras taip pat pažadėjo, kad netrukus bus gauti atsakymai dėl sėjomainos ir daugiamečių pievų apibrėžimų, kuriuos Lietuva formaliai iškėlė šių metų sausio pradžioje.

Netiki
Nors Vyriausybė visais varpais skambina, kaip stengiasi išspręsti žemdirbių keliamus klausimus, žemdirbiai sakė niekuo nebetikintys ir iš Vilniaus pasitraukti grasino tik tada, kai gaus raštiškus pasižadėjimus. Kadangi įvairios institucijos žemdirbius užpylė grasinančiais laiškais dėl visų jų keliamų problemų, žemdirbiai ministrui matant tuos laiškus susmulkino ir išbarstė Gedimino prospekte, klausė ministro, kada jis atsisakys pareigų ir dažnai kartojo žodį „Gėda“. Ūkininkai perspėja, kad jei vyriausybė neatsižvelgs į visus jų reikalavimus, šiuo trijų dienų protestu Vilniuje gali neapsiriboti ir svarsto ateityje pradėti kelių blokadas.
Proteste dalyvavęs buvęs prem­jerės patarėjas Ignas Jankauskas kalbėjo, kad darbas Vyriausybėje jo nepakeitė: „Buvau ir esu su ūkininkais.“ Jis minėjo, kad dažnai girdi, jog šis verslas – žemės ūkis – gauna paramą. Bet esą galima apie daug ką kalbėti taip, nes, tarkim, mokyklos renovuojamos už ES paramą, kaip ir tiltai, keliai ir t.t. „Jeigu žmogus yra Lietuvoje, jis jau yra gavęs ES paramą. Mes visi gauname paramą“, – kartojo jis. Tad esą ūkininkai neturėtų jaustis blogai – norint tiekti pigesnį maistą, parama būtina.

Nuotraukoje viršuje: Iš Sauliaus Stirnos gamybinės paskirties teritorijos Gabriliavoje į sostinę išburzgė per 80 traktorių