Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Kaišiadorių ir Trakų miškų urėdijose, kurios patenka į Elektrėnų savivaldybės ribas, vyrauja didelis miškų gaisringumo, prilygstančio ketvirtajai klasei (pavojingiausia – penkta), pavojus.
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Aplinkos ministerija raštą „Dėl lankymosi miškuose apribojimo ir uždraudimo“, išleido įsakymą fiziniams asmenims draudžiantį lankytis visuose rajono miškuose, Trakų rajono vadovai organizavo neeilinį susitikimą su Trakų miškų urėdijos darbuotojais, buvo aptarta miškų gaisringumo rizika. Dėl padidėjusio gaisrų pavojaus iš atostogų atšaukti valstybiniai miškų pareigūnai, miškuose sustiprinti budėjimai ir patruliavimai.
Apie tai, kaip sumažinti gaisrų pavojų miškuose, kalbėjomės su Lietuvos Respublikos aplinkos viceministru Linu Jonausku.
E.k. Ar padidėjęs gaisrų pavojus reiškia, kad žmonės nebegali miškuose grybauti ar uogauti?
L.J. Gaisrai miškuose kyla tik nuo žmogaus apsilankymo: numestos nuorūkos, stiklo šukės, važinėjimo netvarkingais automobiliais ir kt. Todėl reikia įvertinti, kad dėl vienos dienos žmogaus grybavimo šiuo metu miške, grybų netekti galima dešimtmečiui. Be to, ir grybų sausame miške nėra, ir uogos išdžiūvę. Sąmoningiems žmonėms teks palaukti rudeninio miško derliaus.
E.k. Ar tai reiškia, kad mišku vaikščiojančius žmones kažkas turėtų stebėti?
L.J. Miškuose sustiprintas pareigūnų budėjimas, todėl juose patruliuoja ir aplinkos apsaugos pareigūnai, ir patys miškininkai. Žinoma, jei žmogus nežinodamas užklydo į mišką, pareigūnai jiems tik paaiškins apie draudimą, jei piktybiškai nepaklustų, tada bus surašomi protokolai ar net pasikviesti policijos pareigūnai.
E.k. Ar draudimas galioja norintiems poilsiauti miškų rekreaciniuose objektuose?
L.J. Miškuose įrengtose poilsiavietėse prie vandens telkinių žmonės gali apsistoti, jei ten nėra draudžiamų ženklų. Poilsiavietėse yra įrengtos laužavietės, vietos pasistatyti palapinėms. Aplinkosaugininkai tik prašo žmonių būti sąmoningus ir miškuose elgtis atsakingai – nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, iš poilsiaviečių išvykti tik visiškai užgesinus laužus ir kt.
E.k. O ar pasiteisino miškuose pastatytos vaizdo kameros – gaisro detektoriai, reaguojantys į dūmus.
L.J. Taip. Kuršių Nerijoje Lietuvos detektoriai pirmieji identifikavo gaisrą Rusijoje. Šiuo metu Lietuvos miškuose prie vaizdo kamerų suintensyvintas pareigūnų budėjimas. Detektoriai net laužo dūmus identifikuoti gali 30 km spinduliu, bet geriausia miško apsauga nuo gaisrų yra žmonių sąmoningumas.
Statistika
Šiais metais iki liepos 25 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 106 gaisrai 153,82 ha plote, iš jų 47 – privačiuose miškuose 7,33 ha plote. Šiemet miškų urėdijų priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 770 kartų.
Urėdijos kasmet atnaujina mineralizuotas juostas, trukdančias plisti miško gaisrams.
Pastebėjus miške kilusį gaisrą ar niokotojus prašome pranešti miškininkams arba tel.: 112.