Virginija Jacinavičiūtė
Nors ir nelauktas, Elektrėnuose jau prasidėjo šildymo sezonas, daugiabučių gyventojams garantuojantis plonesnes kišenes. Tačiau Elektrėnų komunalinio ūkio (toliau EKŪ) generalinis direktorius Ričardas Leckas elektrėniškiams turi gerų žinių.
Pigesnė šiluma
EKŪ svetainėje galima pasitikrinti, kaip keitėsi šilumos ir karšto vandens kainos pastaraisiais metais. 2014 m. gruodį kilovatvalandė šilumos kainavo 7,04 cento, o karšto vandens kilovatvalandė gyventojams – 6,28 cento. 2015 m. gruodį šios kainos atitinkamai buvo – 5,19 ct ir 5,32 ct, o 2016 gruodį šilumos ir karšto vandens kainos, manoma, bus dar mažesnės. Spalį už šilumą gyventojai mokės 4,61 ct, o už karštą vandenį – 5,07 ct. Skaičiai rodo, kad vandens ir šilumos kainos palaipsniui mažėjo, tad elektrėniškiai ir vieviškiai turėtų būti patenkinti. EKŪ gen. direktorius R. Leckas džiaugiasi, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ laikosi pažado ir nedidina parduodamos šilumos kainos, tad gyventojams neteks mokesčiams išleisti daugiau. Tai lemia, kad EKŪ yra viena iš įmonių, kuri šilumą šį šildymo sezoną pradėjo tiekti žemiausiomis kainomis Lietuvoje. Dar pigiau šildo Klaipėdos energija ir Kauno energija, tačiau R. Leckas sako, kad kainos šiuose miestuose greit pasikeis, nes miestų šildymui nepakaks biokatilinių galingumo, todėl teks naudoti dujas, kurios, manoma, nuo naujųjų metų brangs. Pigiausios šilumos tiekimo pozicijas užėmė Visagino energija, kuri šilumą parduoda už 3,99 ct/kWh, ir Utenos šilumos tinklai, parduodantys šilumą už 4,34 ct/kWh.
Sąvartyno dujų nepakanka
Ilgus metus vieviškiai už šilumą mokėjo kone brangiausiai Lietuvoje ir vos ne dvigubai brangiau nei elektrėniškiai. Kainos suvienodėjo tuomet, kai savivaldybės bendrovė „Gelvita“ buvo prijungta prie EKŪ, kuris pradėjo rūpintis šilumos ir vandens tiekimu Vieviui. Dalis dujų, naudojamų šildymui, į Vievį atkeliauja iš Kazokiškių sąvartyno. Primename skaitytojams, kad 2013-aisiais, įgyvendinant dujų išgavimo sąvartyne projektą, UAB „Autoidėja“ įrengė 800 kW galios šilumos ir elektros kogeneracinę jėgainę, kuriai tiekiamos dujos išgaunamos sąvartyne, taip pat nutiestas 5,5 km ilgio vamzdynas, kuriuo dujos tiekiamos jėgainei, pastatytai Vievyje.
Pastačius jėgainę, buvo žadama, kad vieviškiams šiluma pigs 20 proc., mažiau teks mokėti už karštą vandenį.
Tačiau tiesa ta, kad ši jėgainė elektra ir šiluma aprūpinti gali tik trečdalį Vievio miesto.
„EKŪ“ direktorius sako, kad dujų tiekimas iš Kazokiškių sąvartyno nėra patikimas, nes dujų išgavimas dažnai nutrūksta, negana to, neretai įvyksta gedimai sistemoje, sutrikdantys dujų tiekimą, todėl ši šiluma įskaičiuojama į bendrą šilumos kainą.
Žinia Pergalės g. gyventojams
Pernai pavasarį Pergalės gatvė Elektrėnuose ir Semeliškių – Liepų gatvės Vievyje buvo iškasinėtos. Ne lobių ten ieškojo rangovai ir EKŪ darbuotojai, o keitė pasenusius šilumos tiekimo tinklus. Buvo planuota, kad šiam projektui įgyvendinti reikės 711 tūkst. Eur. Iš šios sumos iki 50 proc. būtų skirta iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų sanglaudos fondų lėšų. Įvykus darbų pirkimo konkursui, paaiškėjo, kad siūlomi rangovų darbai kainuos daug daugiau nei numatyta planuose, todėl EKŪ ėmėsi kito plano – nusprendė kai kuriuos darbus atlikti savo jėgomis ir taip sutaupyti. Vievyje buvo pakeista 2,1 kilometro, o Pergalės gatvėje – 689 metrai šilumos trasų. Visi šie darbai buvo atlikti už 610 tūkst. Eur., iš kurių ES lėšos sudarė 233 tūkst. Eur ir bendrovės lėšos – 377 tūkst. Eur.
Pernai buvo renovuota tik pusė Pergalės gatvės šilumos trasų, tad šiemet EKŪ parengė dar vieną projektą, tad vos pasibaigus šildymo sezonui bus pradėti renovuoti likusieji šilumos tiekimo tinklai. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė, kad šiai renovacijai atlikti reikalinga 313,5 tūkst. Eur. Pusė reikalingos sumos numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis. Įgyvendinus projektą, bus rekonstruota 675 metrai susidėvėjusių šilumos trasų. Atlikti skaičiavimai rodo, kad dabartinėse trasose patiriami nuostoliai per metus sumažės 168 MWh. Tai reiškia, kad EKŪ per metus sumokės 4,8 tūkst. Eur. mažiau už perkamą šilumą ir tai sumažins šilumos kainą vartotojams.
Kas moka pigiau
Renovuotuose namuose šilumos sunaudojama mažiau, todėl už šildymą gyventojai moka mažiau. Kai prasidėjo pirmasis renovacijos etapas, elektrėniškiai nebuvo nusiteikę entuziastingai. R. Leckas prisimena, kad EKŪ darbuotojai išklausė ne vieną nepagarbų pasisakymą. Tačiau laikas parodė, kad patarlė, jog šykštus moka du kartus – ne iš piršto laužta. Nors valstybė finansuoja jau nebe 40, o 35 proc. renovacijos darbų išlaidų, Elektrėnų ir Vievio gyventojai yra pateikę paraiškas dėl 30-ies namų renovacijos. Elektrėnai – mažas miestas, renovuotų namų gyventojai jau spėjo paskleisti žinią, kad už šildymą moka perpus pigiau. Blogesnė žinia ta, kad iš 30 daugiabučių III etape bus renovuoti tik 9. Kas bus tie laimingieji, EKŪ ir savivaldybės specialistai nuspręs šią savaitę. Atrodo, kad renovuojamų namų skaičius labai mažas, tačiau R. Leckas sako, kad kituose miestuose bus renovuojama tik po tris namus.
Nors šildymo sezonas jau prasidėjo, tačiau ne visi gyventojai gali džiaugtis laiku baigta renovacija. Statybos valstybinės priežiūros inspektoriai rugsėjį patikrino keliasdešimt renovuojamų namų ir dviejuose nustatė pažeidimų. Vienas tų namų stovi Vievyje, Semeliškių g. 35.
Šį daugiabutį modernizavo UAB „Viprakas“, tačiau paaiškėjo, kad atliekant darbus buvo nesilaikoma stogo hidroizoliavimo, sienų šiltinimo, lietaus nuvedimo sistemų įrengimo technologijos ir projekto sprendinių, taip pat statybos vykdymo dokumentacijos reikalavimų. EKŪ su šiuo rangovu sutartį nutraukė. Už tokį aplaidų darbą UAB „Viprakui“ gresia netekti kvalifikacijos atestatų.
Pastoliais apstatytas ilgai stūkso devynaukštis Šarkinės g. 5. Čia darbai nevyksta taip pat dėl UAB „Viprakas“ kaltės, tačiau R. Leckas sako, kad renovavimo darbams užbaigti yra ieškoma naujų patikimų bendrovių, kurios ištaisytų nesąžiningų rangovų klaidas. EKŪ direktorius ramina ir Semeliškių g. 35 namo gyventojus patikindamas, kad darbai tikrai bus atlikti kokybiškai.
Rinkiminiai triukai?
Spalio viduryje Lietuvą apskriejo ne itin džiugi žinia – dauguma politikų, o taip pat ir finansų ministrė Rasa Budbergytė pasisakė už lengvatos centralizuotai tiekiamam šildymui naikinimą. Šiuo metu PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas – 21 proc.
R. Budbergytė viešai pareiškė, kad naujajame biudžete lengvatinis PVM tarifas nėra numatytas. Ministrė teigė, kad taikyti lengvatinį PVM tarifą nėra sąžininga, nes jis yra taikomas ir turtingesniems, ir vargingai gyvenantiems. Problemą ministrė siūlo spręsti dotuojant susimokėti nepajėgiančius asmenis.
Toks ministrės pareiškimas nustebino ir pačią prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri teigė, kad toks sprendimas iš anksto turėtų numatyti ir kompensacijų tvarką.
EKŪ direktorius Ričardas Leckas neskuba vertinti politikų komentarų ir sako, kad tokias kalbas rimčiau bus galima vertinti tik pasibaigus rinkimams, nes tai tegali būti rinkimų triukai. „Jei tie pinigai atitektų būtent tiems, kuriems labiausiai reikia, tai būtų priimtinas sprendimas“, – mano direktorius ir priduria, kad pirmiausiai turi būti aiškiai apibrėžta, kurie asmenys gali gauti kompensacijas. Yra tokių sunkiai besiverčiančių žmonių, kurie gyvena kaimuose, namus šildosi malkomis ir į jokias šildymo lengvatas nepretenduoja. O nepriteklių kamuojami daugiabučių gyventojai, net ir gaudami lengvatas, ne visi gali susimokėti mokesčius už šildymą.