Parama pūdo ne atliekas, o logiką

Parama pūdo ne atliekas, o logiką

Ineta BRICAITĖ

Jau ilgą laiką Europos Sąjunga moko Lietuvą, kaip reikia tvarkytis su atliekomis. Iškeliama daug reikalavimų, tačiau duodamos ir priemonės, kaip tie reikalavimai turi būti pasiekti. Yra tokia Europos Sąjungos direktyva, kuria numatoma, kad Lietuvoje į sąvartynus 2014 – 2020 m. patekti gali ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų, po 2020 m. – ne daugiau kaip 35 proc. ES iš 2007-2013 m. Struktūrinių fondų skyrė paramą atliekų tvarkymo centrams, kad jie tas biologiškai skaidžias atliekas tvarkytų. Parama įsisavinama, uždaviniai vykdomi, bet rezultatai vis dar kelia galvos skausmą.

 

Ne vienas projektas

Biologiškai skaidžios atliekos – pūvančios, rūgstančios ir kitais būtais itin greit irstančios natūralios atliekos, pridarančios nemažai žalos sąvartynuose. Irdamos sąvartynuose jos negauna tinkamo kiekio deguonies, todėl išsiskiria metanas, sieros vandenilis, gali išsiskirti amoniakas ir kitokių lakiųjų organinių junginių, anglies dioksidas. O būtent šios medžiagos labiausiai skatina klimato atšilimą. Taip pat medžiagos, išsiskiriančios puvimo procese, gali skatinti pavojingų medžiagų išsiskyrimą iš kitų atliekų.

Dėl šių priežasčių ES labai riboja biologiškai skaidžių atliekų patekimą į sąvartynus. Pavyzdžiui, Vokietijoje tokios atliekos jau beveik dešimtį metų visiškai nepatenka į sąvartynus. O į mūsų sąvartynus jos dar keliauja. Ir nieko keisto – biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo dėžės Elektrėnų savivaldybės gyventojams dalintos vos prieš mėnesį, o žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Elektrėnuose dar neveikia.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) vykdo kelis ES finansuojamus projektus, kuriais mažina biologiškai skaidžių atliekų patekimą į sąvartynus. Projektui „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“ iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų skirta 52 mln. 914 tūkst. Lt. Iš viso šio projekto vertė – daugiau nei 62 mln. Lt. Už šią sumą jau uždaryta 13 senų sąvartynų, bus įrengtos 6 kompostavimo aikštelės, 17 didelių gabaritų aikštelių ir nusipirkta technika abiejų aikštelių eksploatacijai.

Visai neseniai individualių namų ir sodų skypų savininkams buvo išdalinti biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo konteineriai. Jie – jau kito projekto dalis. Iš to paties ES 2007-2013 m. Sanglaudos fondo finansuota ir „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“. Šiai plėtrai ES skirta parama – beveik 101 mln. Lt (viso projekto vertė – apie 130 mln. Lt). Konteinerių dalijimas – tik pirmas etapas. Pagrindinis antrojo etapo uždavinys – mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose iš bendros komunalinių atliekų masės bus atskiriamos antrinės žaliavos ir gaminamas kietas kuras. Šie įrenginiai yra labai brangūs, jiems bus skirta didžioji dalis paramos, tačiau ir kompostavimo dėžės, kurias gyventojai gavo nemokamai, pagal 2010 metais parengtą galimybių studiją, kainavo po 134 litus už vienetą. Taip pat pagal šį projektą, Vilniuje pusantro šimto aikštelių bus pastatyta po konteinerį bioskaidžioms atliekoms, Vilniaus apskrities savivaldybių centruose bus įrengti požeminiai konteineriai komunalinių atliekų surinkimui.

Aikštelė bus tuščia

VAATC Gamybos proceso tarnybos-eksploatacijos skyriaus vedėjas Jonas Rekus sakė, kad žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Elektrėnuose dar neveikia, nes stringa modernios įrangos pirkimas: „Teritorija aptverta, sutvarkyta, bet dirbti negalime, nes dar neturime įrangos, kuri būtina žaliųjų atliekų kompostavimui. Rudenį, manau, aikštelė jau veiks“. Susidariusį kompostą, pasak J. Rekaus, vėliau galima bus pardavinėti ūkininkams, sodininkams, kaip tai daro Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Yra ir kitokių patirčių: pavyzdžiui, „Vilniaus vandenų“ kompostas netinkamas žemės ūkiui, tad jo liekanas įmonė pardavinėja kelininkams, nes pakelių žaliesiems plotas tręšti gaunama medžiaga tinkama. Tačiau, kaip sakė gamybos proceso tarnybos-eksploatacijos skyriaus vedėjas, Elektrėnuose komposto kiekiai turėtų susidaryti labai maži.

Pagal projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“, įrengta turi būti ne visų biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė, o tik žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Žaliosios atliekos – tik dalis visų biologiškai skaidžių atliekų. Į aikštelę šakas, šieną, pjuvenas, lapus, drožles, gėles ir panašias sodo bei daržo „gėrybes“ galės pristatyti tik fiziniai asmenys. čia ir prasideda logikos pažeidimai.

Juridinis asmuo „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ), šienaujantis Elektrėnų ir Vievio žaliuosius plotus, grėbiantis šių miestų lapus ir besirūpinantis kapinių atliekomis, žaliųjų atliekų į VAATC pastatytą aikštelę pristatyti negalės. Butuose gyvenantys elektrėniškiai, kurie sukauptų, pavyzdžiui, pūvančių virtuvės atliekų, jų į aikštelę taip pat negalės pristatyti, nes ji – žaliųjų atliekų, o virtuvės atliekos, kad ir pūvančios, bet jau yra komunalinės atliekos. Nuosavų namų savininkai atliekas (jau ne tik lapus, bet ir virtuvės) kompostuoja ką tik išdalintuose konteineriuose ir kompostą naudoja kaip trąšas.. Vadinasi, EKŪ vežti negali, miestiečiai negali, kiti – ir taip kompostuoja. Tai kas naudosis žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėmis?

Priglaudė ūkininkas

Visos savivaldybės atliekomis besirūpinantis EKŪ šalinti atliekų negali ir didelių gabaritų surinkimo aikštelėje. EKŪ generalinis direktorius Ričardas Leckas tokią situaciją vadino absurdu. Didžiąsias atliekas, kurias gyventojai palieka prie konteinerių, EKŪ darbuotojai surenka ir kaupia savo atskiroje aikštelėje. Kur dės rudeninius lapus, generalinis direktorius pripažino nežinąs. Į sąvartyną jų vežti negalima, tad iki šiol bendrovė bandė keletą variantų.

Ne vienerius metus žaliąsias atliekas EKŪ kompostuodavo šalia Lietuvos elektrinės. Tačiau žmonės lapų krūvas palaikydavo šiukšlynu ir primėtydavo ten savo buitinių atliekų, kurias vėliau EKŪ darbuotojai rinkdavo. Po tokių patirčių nei Lietuvos elektrinės vadovybė, nei EKŪ ten kompostuoti nenorėjo. Paskutinį kartą žaliąsias atliekas komunalininkai vežė pas vietinį ūkininką. Jis gaminosi kompostą savo laukams tręšti.

Turėtų būti kitaip

Kai prieš keletą savaičių savivaldybėje lankėsi aplinkos viceministrai, savivaldybės darbuotojai iškėlė žaliųjų ir didžiųjų atliekų šalinimo situaciją kaip didelę problemą. Ministerijos atstovai buvo nustebę, kad į aikšteles nepriimamos EKŪ surinktos atliekos, ir sakė, kad taip neturėtų būti. Ministerijos specialistai sakė, kad pasiklausę savivaldybės atstovų susidarė nuomonę, kad VAATC truputį savivaliauja. „Stambiagabaričių ir žaliųjų atliekų aikštelės ir yra skirtos toms atliekoms, kurios susidaro buityje. Suprantu, kad VAATC gali nepriimti atliekų, kurios susidaro ūkio veikloje. Čia kažkas prasilenkia su teisės aktais“, – sakė ministerijos atstovas. Jis siūlė savivaldybės darbuotojams atvykti į ministeriją ir išsamiai pasiaiškinti, kokios yra problemos ir koks gali būti jų sprendimo būdas. Tokio susitikimo iki šiol nebuvo.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) atliekų tvarkymo srityje yra padaręs didelę pažangą, iš jo gerąją patirtį perima ir VAATC. ARATC Stambiųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių eksploatavimo padalinio priežiūros vadovas Benius Motiejūnas sakė, kad ir į žaliųjų atliekų kompostavimo, ir į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles atliekas atvežti gali ir juridiniai asmenys. „Didelių kiekių didžiųjų atliekų surinkti mes neturime galimybių, tačiau dėl mažesnių kiekių sudarome sutartis ir priimame, tik toms įmonėms reikia sumokėti tam tikrą mokestį. Žaliosios atliekos ir iš fizinių, ir iš juridinių asmenų yra priimamos nemokamai. Ir mano manymu taip turėtų būti visoje Lietuvoje“, – sakė B. Motiejūnas.

Kaimynai – už 6 metrų

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė įrengta Elektrėnų savivaldybėje, Obenių kaime, visai šalia žuvį auginančios įmonės „Bartžuvė“ tvenkinių. Aikštelė išasfaltuota, aptverta, viduje pastatyti keli pastatai, kabo ES paramą liudijantis ženklas, tačiau kaip ir sakė VAATC atstovas, ji dar neveikia.

Visai šalia aikštelės stovi gyvenamieji namai. Arčiausiai būsimos komposto vietos gyvenanti ponia Daiva sakė, kad gyventojus jau išvargino aikštelės įrengimas – triukšmas, keliamos dulkės ir t.t. – juk ji gyvena vos už 6 metrų nuo VAATC aikštelės. Daiva sakė nerimaujanti, kad prasidėjus kompostavimui, aplink pasklis blogi kvapai. „Bet jei čia bus tik šakos ir lapai, tai gal labai nesmirdės“, – sakė aikštelės kaimynė. Ji pasakojo, kad pati aikštelės paslaugomis naudosis – kompostavimo konteinerio Daiva neturi, o šieną ar sugrėbtus lapus į kompostą išmesti būtų daug patogiau nei deginti.

Rezultatų dar nematyti

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014 – 2020 m. plane rašoma, kad 2010 metais šalies mastu nebuvo įvykdyta nustatyta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis (574,5 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų). 2010 metais sąvartynuose pašalinta apie 621 tūkst. tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų (apie 81 procentas visų 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų – 766 tūkst. tonų). 2011 metais regioniniuose nepavojingųjų atliekų sąvartynuose pašalinta apie 505 tūkst. tonų (apie 66 procentai) komunalinių biologiškai skaidžių atliekų, tai yra apie 116 tūkst. tonų mažiau nei 2010 metais.

Tikslą, iškeltą dėl visos Lietuvos biologiškai skaidžių atliekų – jau dabar į sąvartynus šalinti ne daugiau kaip 50 procentų visų biologiškai skaidžių atliekų, o po 2020 metų – šalinti ne daugiau kaip 35 procentus, pasiekti galima tik efektyviai naudojantis ES parama. Projektu „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ kol kas užtikrintas kompostavimas individualių namų gyventojų kiemuose, o vėliau biologiškai skaidi masė bus atskiriama ir iš bendrų komunalinių atliekų. Pagal kitą projektą – „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“ – rudeniop pradės veikti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Kiek naudos atneš pastaroji, priklauso tik nuo VAATC, Elektrėnų savivaldybės ir EKŪ susitarimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų