Po pusantrų metų ir plastikiniai buteliai bus depozitiniai

Po pusantrų metų ir plastikiniai buteliai bus depozitiniai

Ineta BRICAITĖ

Seniai praėjo laikai, kai maisto produktus parduotuvėje, kad patogiau būtų iki namų nusinešti, vyniodavo į popierių. Dabar bene kiekviena prekė yra atitinkamoje pakuotėje, o tas prekes, kurios dar nesupakuotos (pavyzdžiui, vaisiai) į polietileninius maišelius sudedame patys. Žinoma, taip daug patogiau, bet maistą suvartojus, lieka daugybė pakuočių atliekų. Ką daryti, kad ir aplinka būtų neužteršta, ir žmonėms maisto produktus būtų patogu vartoti?

 

Elektrėnų savivaldybės taryba gegužės mėnesio posėdyje patvirtino įstatymo projektą, kad komunalinių atliekų konteineris tiems, kurie rūšiuoja, būtų išvežamas kartą per mėnesį. Atitinkamai mažiau reikėtų ir mokėti, nes rūšiuoti atliekas – nekainuoja. Tačiau vien tik rūšiuojant pakuočių atliekų problema sprendžiama vangiai, tad imtasi kitų veiksmų.

Lietuvos Seimas nusprendė, kad užstato sistema turėtų būti taikoma ne tik kelių rūšių stikliniams buteliams. Pagal įstatymo pataisą, 2016 m. vasarį gamintojai privalės priimti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus stiklinėse, plastikinėse arba metalinėse pakuotėse. Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas ekologas Audrius Balnys sakė, kad kai užstato sistema bus patvirtinta, tada ir bus galima spręsti, ar ji efektyvi, o kol kas jis nėra linkęs spėlioti.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sakė, kad įstatymo pataisą vertina teigiamai: „Tai yra neginčytinai efektyviausia aplinkosaugos priemonė, užtikrinanti aukštą pakuočių atliekų sutvarkymo procentą“. Jis paneigė visuomenėje jau įsigalėjusią baimę, kad dėl tokios pertvarkos gėrimai pabrangs. Dėl to, kad bus įvestas užstatas, gėrimų kainos neturėtų keistis, tačiau jos gali keistis dėl kitų priežasčių (infliacija, žaliavų pabrangimas ir pan.). Sunku prognozuoti gėrimų kainas dviem metams į priekį, jos gali ir mažėti, ypač jeigu nedidės akcizai.

Išmesti depozitinių stiklinių alaus butelių į sąvartyną žmonės nelinkę – jų čia patenka tik 10 – 15 procentų. O kitų pakuočių atliekų (popierinių, plastikinių ir stiklinių kartu) – priešingai – Lietuvoje išrūšiuojama tik 15 procentų, nors perdirbimui tinka 85 proc. Elektrėnų savivaldybėje, kaip sakė A. Balnys, išrūšiuojama apie 9 procentus atliekų. Plastikiniai buteliai bei skardinės ir dabar superkami – už kilogramą skardinių mokama apie 1,2 lito, už plastiko butelių – apie 0,75 Lt. Supirkimo kainos labai mažos, todėl didžioji dalis tokių atliekų vis tiek keliauja į sąvartynus. Plastikas ten suyra per 500 metų, skardinės – per 200 metų.

Aplinkos ministerija 2009 m. atliko apklausą, po kurios paaiškėjo, kad 74 proc. gyventojų pritaria ne tik stiklinės taros depozito sistemai. Nepritariantys argumentavo, kad nauja tvarka sukels nepatogumų ir kad už gėrimus reikės mokėti daugiau.

Lietuvoje stiklas, plastmasė ir popierius rūšiuojami į tris konteinerius – atitinkamai žalią, geltoną ir mėlyną. Į stiklo konteinerį reikia mesti butelius, stiklainius, stiklo duženas, negalima mesti porceliano ir keramikos. Buteliai ir stiklainiai turi būti kuo švaresni. Sąvartynuose tarp komunalinių atliekų stiklas nesuyra 900 metų.

Į geltoną – plastiko – konteinerį galima mesti plastikinius butelius, indelius, maišelius. Svarbu, kad pakuotės būtų kuo švaresnės. Taip pat reikia nuo PET plastiko butelių (ant pakuotės turi būti pažymėta plastiko rūšis) nusukti kamštelius ir žiedelius, nes jie pagaminti iš kitokio plastiko. Į geltoną konteinerį negalima mesti įvairiais cheminiais preparatais užterštų pakuočių – tepalo, dažų, antifrizo taros, taip pat – riebaluotų indelių.

Iš pirmo žvilgsnio nekalta, bet iš tiesų pavojinga atlieka – plastikiniai maišeliai. Europoje kasmet sunaudojama apie 8 mlrd. vienetų lengvųjų plastikinių maišelių. Tokios atliekos pavojingos gamtai: gyvūnai ir paukščiai dažnai žūsta į maišelius įsipainioję, juos prariję ir pan., tokios pakuotės užkemša vamzdynus, sukeldamos avarijas, kurios kenkia aplinkai. Šiai polietileno atliekai suirti reikia nuo 20 iki 1000 metų.

Į mėlyną konteinerį reikia mesti popieriaus pakuočių atliekas: pakavimo popierių, kartonines dėžes. Vadinamieji „tetrapakai“ ilgą laiką nerado savo vietos konteineriuose, nes šios pakuotės yra kombinuotos iš popieriaus ir plastiko. Kaip skelbiama dabar, tokias pakuotes reikėtų mesti į plastiko konteinerį. Netinkamos perdirbti popierinės pakuotės – suteptos riebalais.

Kadangi metalo atliekų buityje susidaro pakankamai mažai, atskirų konteinerių joms dažniausiai nebūna. Skardines gėrimų pakuotes reikia mesti į stiklo arba plastiko konteinerius – skirtingi vežėjai renkasi skirtingus konteinerius, tad visada prieš metant atliekas, reikia paskaityti, kas rašoma ant konteinerio. Jei apie skardines neparašyta niekur, reikia jas mesti į plastiko konteinerį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų