Operos „Birutė“ pastatymas Vievyje: ir premjera, ir repeticijos – šventa diena

Operos „Birutė“ pastatymas Vievyje: ir premjera, ir repeticijos – šventa diena

Julija Kirkilienė

Vievis atsisveikino su Mažosios kultūros sostinės statusu, bet neatsisveikino su kultūra ir renginių gausa. Vieviškius, visus savivaldybės kultūros mylėtojus ir svečius iš Vilniaus bei aplinkinių rajonų gruodžio 8 d. į Vievio kultūros centrą sutraukė Miko Petrausko opera „Birutė“. Tai jau ketvirtas sceninis veikalas, kurio pastatymą inicijuoja Vievio kul­tūros centras, burdamas mėgėjų meno atstovus ir profesionalius atlikėjus, todėl ne kiekvienas žiūrovas galėtų pastatymą atskirti nuo akademinio pastatymo. Toks sutapimas: pirmos operos „Birutė“ 1906 metų, iš karto atgavus žodžio laisvę, pastatyme atlikėjai taip pat buvo saviveiklininkai. Vievio kultūros centras „Birutės“ pastatymą inicijavo, siekdamas deramai paminėti Miko Petrausko – žymaus Lietuvos kompozitoriaus, vargonininko, dainininko, dirigento, pedagogo, kultūros veikėjo – 150-ąsias gimimo metines.

Nuo pirmos iki Vievio pastatytos operos ,,Birutė“
Pirmasis premjerinis spektaklio pristatymas pradėtas ne ak­torių pasirodymu, o Vievio kul­tūros centro direktorės, projekto autorės ir chormeisterės Audronės Stepankevičiūtės įžangine kalba ir padėkomis. Operos atsiradimo istoriją, jos reikšmę nacionalinės operos raidai pristatė bei siužetą šarmingai pasakojo režisierius Nerijus Petrokas. Jis priminė, kad carinė Rusija 40 metų bandė lietuviams uždrausti ne tik lietuviškai rašyti, bet ir kalbėti ar net dainuoti. Prieš žodžio laisvės atgavimą, 1901–1906 m. Mikas mo­kėsi Peterburgo konservatorijoje ir aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuvių veikloje: vadovavo lietuvių chorui, rengė vakarus-koncertus, sukūrė ir pastatė pirmąsias lietuviškas operetes. 1905 m. atvykęs į Vilnių, įsitraukė į revoliucinę veiklą, organizavo chorus, statė operetes ir operas. 1906 m. lapkričio 6 d. dabartinės filharmonijos salėje įvyko jo operos – pirmosios lietuviškos nacionalinės operos – „Birutė“ premjera. Kaip minėjome, pirmajai operai profesionalių operos atlikėjų Lietuvoje nė nebuvo. Operai libretą sukūrė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, pavadinęs ją melodrama. Berniuką, vedžiojantį aklą vaidilą, vaidino prof. Vytauto Landsbergio tėvas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Birutės vaidmenį atliko Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Birutės brolio partiją dainavo kompozitoriaus brolis, jau garsus tenoras, Kipras Petrauskas. Kęstutį vaidino rašytojas Kazys Puida (tada „Vilniaus žinių“ bendradarbis), spektaklyje dalyvavo pats M. Petrauskas su trimis vaikais, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius ir kt. Nors įvairiuose šaltiniuose rašoma, kad operos turinio pagrindas – garsioji istorinė legenda apie kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės meilę, bet režisierius N. Petrokas į siužetą pažiūrėjo pagal Lietuvos istoriją. Lietuviai sugebėjo apgauti kryžiuočius, įtikinę juos, kad Birutė įšventinta į vaidilutes, ir ją išleisti už kunigaikščio Kęstučio, su kuriuo susilaukė Vytauto, išvadavusio Lietuvą nuo kryžiuočių. Kadangi laisvo žodžio atgavimas buvo ir kultūrinis atgimimas, ir nepriklausomos vals­tybės atkūrimo siekis, todėl Mikas Petrauskas ir kiti lietuvių menininkai ieškojo Lietuvos didvyriškos praeities, galinčios įkvėpti lietuvius išsivaduoti iš carinės priespaudos.

This slideshow requires JavaScript.

Repeticijos – kaip šventė
„Birutė“ į Vievį atkeliavo Vievio kultūros centrui įgyvendinant ambicingą projektą „Miko Petrausko „Birutė“ mano scenoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Elektrėnų savivaldybė, remia UAB „Vievio paukščiai“. Edukacines veiklas Vievio kultūros centras vykdė keletą mėnesių. Kaip sakė režisierius N. Petrokas, kiekviena operos repeticija Vievio kultūros cent­ro scenoje buvo kaip šventa diena. Žmonės po darbų rinkdavosi į repeticijas ir dirbdavo iki išnaktų. Visi kultūros centro pagalbiniai darbuo­tojai laukdavo atlikėjų ir režisieriaus, paslaugiai atidarydavo ir uždarydavo duris, visi nuoširdžiai rūpinosi ir viskuo talkino, kas kuo galėjo. Režisierius operą su atlikėjais mėgėjais statė ne pirmą kartą. Operas yra statęs su Amerikos lietuviais. Darbas Vievyje jam teikęs didžiulį džiaugsmą. Didžiausia naujiena jam buvo mėgėjų dramos kolektyvo „Vievio teatras“ aktoriai, taip profesionaliai atlikę savo vaidmenis. Režisierius tarp ki­tų atlikėjų paminėjo Vievio teatro aktorių Eligijų Ramanauską, charizmatiškai suvaidinusį klastingąjį Krivį. Režisierius dalijosi patirtimi, kaip operos atlikėjus ir dekoracijas teko sutalpinti operos žanrui nepritaikytoje scenoje, įgarsinimo sunkumais, bet atlikėjų užsidegimas ir didelis entuziazmas, pasak režisieriaus, jam buvusi dar viena graži patirtis.

Opera Vievyje: mokykla ir edukacija
Orkestro duobė Vievio kultūros centro salėje buvo vaizduojama tarp žiūrovų ir scenos, pastačius reikalingą įrangą. Orkestrą fortepijonu „sužaidė“ vienas pianistas-koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras, o chorui dirigavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Dainius Puišys. Kaip sakė pats maestro, ši opera žiūrovams buvo ir savotiška edukacija. Jie sužinojo, kad kameriniuose operų pastatymuose, kuriuose nedalyvauja orkestras, o akompanuoja kon­certmeisteris yra nusistovėjusi praktika, kad dirigentas atlikėjams diriguoja sėdėdamas. D. Puišys dirigavo ir chorinio vokalo edukacijas vedė chorui „Con moto“ ir ansambliams statant jau antrą operą. 2021 metais Vievio kultūros cent­ras statė „Meilės misteriją pagal Džiuzepės Verdžio operą „Traviata“. Profesorius sako, kad dirbdamas su Vievio atlikėjais jis patiria daug malonių įspūdžių. Vienas pagrindinių uždavinių operos profesionalams buvo sustatyti scenoje choro balsus, kad choristams šokant, vaidinant kartu, balsai skambėtų profesionaliai. Choras „Con moto“ su užduotimis susidorojo nepriekaištingai. Scenoje be choro erdvės užtekti turėjo ir šokėjams: Aukštadvario liaudiškos šokių grupės „Aukštava“, Trakų Vy­tauto Didžiojo gimnazijos mer­ginų šokių grupei (choreografė – Rimutė Blikertienė). Vaidmenis atliko: Birutė – Vita Merkelytė (LMTA, prof. Astos Krikščiūnaitės klasė), Palangos tėvūnas – Vytautas Mikalauskas, brolis I – Vygantas Bemovas (LMTA, prof. Sigutės Stonytės klasė), brolis II – Deividas Bartkus (LMTA, doc. Liudo Norvaišo klasė), Kęstutis – Liudvikas Suvorovas (LMTA, prof. Algio Januto klasė), senas Vaidila – operos solistas, baritonas Alfredas Miniotas, Sundšteinas – Dainius Viešūnas. Greta profesionalų vaidino vieviškiai: berniukas – Nojus Apanavičius, I karžygys – Andrius Šimkus, II karžygys – Albinas Pui­dokas ir Adomas Levickas, Lizdeika – Antanas Anskaitis, Krivis – Eligijus Ramanauskas, vaidilutės – Sandra Andriuškevičiūtė, Rū­ta Alaburdienė, Jūratė Mikalau­kienė.

Projektas subūrė bendruomenę
Vievio kultūros centro direktorė, projekto vadovė suspėdama organizuoti edukacines veiklas, operos repeticijas, dalyvauti operos pastatyme, noriai dalinasi pasiruošimo operos premjerai įspūdžiais. Pasak A. Stepankevičiūtės, projekto dalyviai – Vievio kultūros centro choras, ansambiai, dramos kolektyvas, gimnazijos moksleiviai, senjorai, kiti Vievio bendruomenės nariai, savo iniciatyvomis prisidėję prie įvairių veiklų. Pagrindinė Vievio kultūros centro partnerė – Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), jos dainavimo katedros studentai (prof. Astos Krikščiūnaitės, prof. Sigutės Stonytės, Liudo Norvaišo klasės), absolventai, rengę pagrindinius operos vaidmenis. Kiti projekto partneriai – Vilniaus kolegija, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Trakų istorijos muziejus, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija, Vievio gimnazija ir kt. Projekto dalyviai vyko į Vilniaus kolegijos Mados dizaino katedrą, kur, bendraudami su studentais ir pedagogais, susipažino su kostiumų kūrimo technika, patys bandė modeliuoti. Pagal specialistų konsultacijas dalį kostiumų siuvo Vievio gimnazijos abiturientė Danielė Dergačiovaitė, vievietės Rita Bingelienė, Antanina Labanova, Dalia Kobelevienė. Projekto dalyviai choristai lankėsi LMTA, kur bendravo su studentais, konsultavosi su pedagogais, stebėjo vokalo užsiėmimus.
Choreografijos grupė lankėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio me­nų mokykloje, kur stebėjo įvairių žanrų šokių užsiėmimus, bendravo su moksleiviais ir pedagogais. Vievio bendruomenėje vyko susitikimai su LMTA studentais vokalistais ir doc. dr. Laima Budzinauskiene (paskaita-koncertas „Kupinas veržlumo ir darbštumo“), Kauno Juozo Gruo­džio konservatorijos moksleiviais ir operos soliste, mokytoja eksperte Gitana Pečkyte-Vilkeliene (paskaita-koncertas „Mikas Petrauskas: liaudies daina ir „Birutė“). Scenos apšvietimo ir įgarsinimo subtilybėmis per edukacijas dalinosi Aurelijus Bikūnas ir Ričardas Purėvinys.

Padėkojo
Prieš premjerą projekto dalyviams, rėmėjams, savanoriams Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičiaus įteikė padėkas ir mažas dovanėles. Kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė ir meras dėkojo daugybei Vievio gyventojų ir bendruomenėms, prisidėjusioms prie projekto įgy­vendinimo, dalyvavusioms įvai­riose edukacinėse veiklose: vokalo ir choreografijos, sceninės raiškos, scenos kostiumų kūrimo ir gaminimo, scenografijos kūrimo, scenos įgarsinimo ir apšvietimo, programėlių maketavimo… ir už pagalbą ūkiniuose-techniniuose darbuose. Gruodžio 8 d. Vievio kultūros centre įvyko Miko Petrausko operos „Birutė“ pirmasis premjerinis spektaklis.
Kiti premjeriniai operos „Bi­rutė“ pristatymai vyks Vievio kul­tūros centre gruodžio 15 d. 19 val. ir Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje gruodžio 17 d. 16 val.

Liudmilos Felčinskajos nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos Pulsas

Keliai aukštumų link