„Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių žmonių širdies labirintais.“
Justinas Marcinkevičius
Jau aštunti metai baigiasi, kai Paramos šeimai tarnyba draugauja su Elektrėnų meno mokykla. Visko buvo: ir baimės, ir džiaugsmo, ir išsipildžiusių bei neišsipildžiusių lūkesčių. Išmokome derinti ir maišyti spalvas, išbandėme įvairias technikas. Kelerius metus brandinome mintį iliustruoti savo knygą. Ne visi gali perskaityti knygą, tačiau galime ją įsivaizduoti ir pavaizduoti. Taip ir padarėme.
Rinkomės nesudėtingą pasakos siužetą, tačiau pilną veiksmo. Tokia mums pasirodė pasaka apie Vilką ir Ožiukus. O ir tapybos guašu techniką iliustracijoms pasirinkome neatsitiktinai: kaipgi sulankstysi savo knygą, jei ant jos puslapių bus priklijuota sagučių, įvairaus storio medžiagų skiaučių. Atspalvių guašu gali atrasti galybių galybę. Kiekvieno teksto puslapio pradžiai pirmąsias raides ornamentavome geliniais parkeriais – galima pamatyti, kokie puikūs kaligrafiniai darbai mums pavyko.
Norime padėkoti abiem Birutėm ir Gražinai, be kurių pagalbos mums būtų buvę sudėtinga įgyvendinti šį savo sumanymą, bei Elektrėnų viešosios bibliotekos darbuotojoms už galimybę savo knygą parodyti Elektrėnų (o gal ir ne tik) gyventojams.
Sakau – MES – nes dirbome mes visi:
Giedraitytė Gitana
Gumbytė Virginija
Kuralavičius Kazys
Pačėsa Žilvinas
Palidauskaitė Justina
Račkas Mindaugas
Račkauskaitė Nijolė
Spūdys Karolis
…ir Elektrėnų meno mokyklos dailės mokytoja metodininkė Rasa Dikevičienė.