Kovo mėnesį savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariai taip skubėjo dirbti, kad per dvi valandas priėmė beveik 20 sprendimų. Bet opozicijos lyderis Algimantas Adomaitis su nuogų puolimu į dilgėles lygino ne spartų darbą, o viešųjų įstaigų pavertimą biudžetinėmis, nesudarius darbo grupių ir neišanalizavus, kokia iš to bus nauda savivaldybei. Bet savivaldybės taryba tam ir išrinkta, kad viską darytų tik gyventojų labui. O jei kas mano kitaip, tai primename, kad dar 1682 m. toks Anglijos verslininkas ir filosofas William Penn yra pasakęs, kad jei žmonės yra geri, tada valdžia negali būti bloga: jei vis dėlto valdžia serga, geri piliečiai gali ją išgydyti. Bet jei žmonės yra blogi, tada valdžia negali būti gera, nes piliečiai stengsis ją iškreipti ir sugadinti savo naudai. Elektrėniečiai, manau, nėra blogi žmonės, nes jų išrinkti šios kadencijos tarybos nariai tikrai daro daug, kad savivaldybė klestėtų, nors reikia suprasti, kad ne viską iš karto padaryti galima. Štai kas pasikeis Elektrėnų savivaldybėje po kovo 26 d. vykusio tarybos posėdžio.
Julija KIRKILIENĖ
Kovo mėnesį savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariai taip skubėjo dirbti, kad per dvi valandas priėmė beveik 20 sprendimų. Bet opozicijos lyderis Algimantas Adomaitis su nuogų puolimu į dilgėles lygino ne spartų darbą, o viešųjų įstaigų pavertimą biudžetinėmis, nesudarius darbo grupių ir neišanalizavus, kokia iš to bus nauda savivaldybei. Bet savivaldybės taryba tam ir išrinkta, kad viską darytų tik gyventojų labui. O jei kas mano kitaip, tai primename, kad dar 1682 m. toks Anglijos verslininkas ir filosofas William Penn yra pasakęs, kad jei žmonės yra geri, tada valdžia negali būti bloga: jei vis dėlto valdžia serga, geri piliečiai gali ją išgydyti. Bet jei žmonės yra blogi, tada valdžia negali būti gera, nes piliečiai stengsis ją iškreipti ir sugadinti savo naudai. Elektrėniečiai, manau, nėra blogi žmonės, nes jų išrinkti šios kadencijos tarybos nariai tikrai daro daug, kad savivaldybė klestėtų, nors reikia suprasti, kad ne viską iš karto padaryti galima. Štai kas pasikeis Elektrėnų savivaldybėje po kovo 26 d. vykusio tarybos posėdžio.
Pinigai
Pirmu klausimu dėl 2014-2016 metų strateginio veiklos plano papildymo pranešėja Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko informavo, kad strateginį planą ir biudžetą papildyti reikia 200 tūkst. Lt. Pinigų daugiau nei planavo atsirado todėl, kad Švietimo ministerija skyrė lėšų užbaigti „Versmės“ gimnazijos remontui. Bet kitų pinigų – kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – skirstymas priminė antklodės tampymą į kiekvieno pusę. Kelių priežiūrai šiems metams biudžete lėšų numatyta 1 mln. 685 tūkst. Lt, jie paskirstyti taip: Elektrėnų seniūnijai – 34 proc., Vievio – 37 proc., Kietaviškių – 7 proc., Semeliškių – 6 proc., Pastrėvio, Beižionių, Gilučių ir Kazokiškių seniūnijoms – po 4 proc. Kontrolės komitetas tarybai pasiūlė balsuoti už kitokį lėšų paskirstymą: Elektrėnams – 30 proc., o Vieviui – 41 proc. Kad Vievio kelių remontui lėšų skirtų daugiau aistringai pasisakė tarybos narė Aldona Kirkliauskienė, o tarybos narys Ramūnas Kartenis atvirkščiai – siūlė Elektrėnams skirti daugiau, o Vieviui – mažiau lėšų. Elektrėniečiai ir vieviečiai tarybos nariai vieni kitiems įrodinėjo, kodėl lėšos turėtų būti skirstomos taip, kaip jiems atrodo. A. Adomaitis buvo nepatenkintas, kad nenustatyti kriterijai, kaip lėšas skirstyti, todėl jos padalinamos „iš lubų“. Sprendimo projektą svarstymui teikęs Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas Virgaudas Šimkūnas sakė, kad lėšas skirstė pagal kelių ilgį ir gyventojų skaičių seniūnijose. Tarybos narys Henrikas Petrauskas pasiūlė mažiau pinigų išleisti dokumentų tvarkymui, t. y. siūlė dokumentus tvarkyti administracijos specialistams, o ne samdyti, kaip daroma dabar. Sutaupytas lėšas siūlė skirti duobių lyginimui.
Taryba taip pat pritarė padidinti atlyginimus socialinių įstaigų vadovams. Socialinių įstaigų savivaldybėje yra 6. Daugiausiai uždirbs Elektrėnų socialinių paslaugų centro direktorė – 2806 Lt iki mokesčių atskaičiavimo. Mažiausiai – po 2684 Lt – Elektrėnų vaikų dienos centro ir Socialinio reabilitacijos centro direktorės. Elektrėnų socialinės globos namų ir Beižionių bei Elektrėnų vaikų namų direktoriams – po 2745 Lt. Pinigų sutaupė ir Vietos veiklos grupė (VVG), todėl už likusius pinigus pagal VVG programą planuojama aptverti Lazdėnų pradinę mokyklą, įrengti Semeliškių bažnyčios ir kapinių apšvietimą, prie Žebertonių bendruomenės namų įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir nutiesti takus.
Reformos
Reformos yra toks procesas, kuris daromas, siekiant kažkokios naudos. Prieš 10 metų Elektrėnų ir Vievio kultūros centrai iš biudžetinių įstaigų buvo paversti viešosiomis įstaigomis, Sporto mokykla atskirta nuo Sporto, turizmo ir pramogų centro. Sporto mokykla buvo palikta biudžetine įstaiga, o Centras pertvarkytas į viešąją įstaigą. Po šio posėdžio kultūros centrai vėl tapo biudžetinėmis įstaigomis, o sprendimo projektui „Dėl viešosios įstaigos Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro pertvarkymo į biudžetinę įstaigą“ taryba nepritarė.
Projektą svarstymui teikęs Teisės, personalo ir administravimo skyriaus vedėjas Gediminas Ratkevičius tokio sprendimo reikalingumą grindė tik viena priežastimi – lengviau būtų kontroliuoti įstaigų biudžetą. Meras Kęstutis Vaitukaitis dar pridėjo, kad nuo liepos 1 d. Kultūros ministerija planuoja kultūros biudžetinių įstaigų darbuotojams kelti atlyginimus, o apie viešąsias įstaigas kultūros ministras nieko nekalba. Kad kultūros darbuotojai neliktų su tais pačiais atlyginimais, reikia įstaigas pertvarkyti. Bet Sporto, turizmo ir pramogų centrui Kultūros ministerija algų nereguliuoja, todėl ir pertvarkyti įstaigos, pasak A. Adomaičio, nereikia skubėti „kaip nuogiems į dilgėles“.
Svarstydami šį klausimą tarybos nariai šiek tiek paklaidžiojo ir po pievas. Pavyzdžiui, tarybos narys Jonas Grybauskas vėl siūlė sujungti Sporto mokyklą ir Sporto, turizmo ir pramogų centrą į vieną, A. Adomaitis siūlė sudaryti darbo grupę, kuri išsiaiškintų, koks statusas Centrui naudingesnis. Apie šią įstaigą kalbėjo tarybos nariai Nikolaj Melnikov, Daurius Ašaka, Ramūnas Kartenis, Laura Andrijauskaitė ir pats Centro direktorius Kęstas Vitkauskas. Pasak direktoriaus, tarybos nariai daug kalba apie Centro veiklą, nors kai kurie nėra į Centrą nė užsukę ir neįsivaizduoja jo veiklos. Labiausiai jis kritikavo pasiūlymą sujungti Centrą su Sporto mokykla, kuri užsiima pedagogine veikla, vaikų formaliojo švietimo papildančiu ugdymu, o Centras tenkina suaugusiųjų sporto, turizmo ir pramogų paslaugų poreikius, gyventojų poilsio organizavimo paslaugas. K. Vitkauskas sako, kad jam vis tiek, koks bus įstaigos statusas, svarbu, kad būtų pakankamas finansavimas. Už komercinę veiklą Sporto, turizmo ir pramogų centras, pasak J. Goličenko, surenka 35 proc. reikalingų įstaigai lėšų, kultūros centrai – 6,8 proc. lėšų. Tarybos narys Henrikas Petrauskas tarybos nariams paaiškino, kad 2003 metais įstaigos iš biudžetinių į viešąsias buvo pertvarkytos tikintis, kad taip bus galima pritraukti daugiau Europos Sąjungos lėšų. Deja, Europos Sąjungos projektų prioritetai kaip tik buvo skirti biudžetinėms įstaigoms.
Po ilgų diskusijų kultūros įstaigų pertvarkai taryba pritarė ir į Elektrėnų kultūros centro tarybą pasiūlė seniūną Antaną Šalkauską ir Viliją Dobrovolskienę, o į Vievio kultūros centro – Aldoną Kirkliauskienę ir Laurą Andrijauskaitę.
Ataskaitos
Administracijos direktorius privalo ne rečiau kaip vieną kartą per metus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoti savivaldybės gyventojus, savivaldybės tarybą ir merą apie savo veiklą. Arvydas Vyšniauskas šią ataskaitą tarybos nariams pristatė kovo 26 dienos posėdyje ir pažadėjo, kad ši ataskaita bus ne tik svetainėje www.elektrenai.lt, bet ir visose bibliotekose. Todėl savivaldybės gyventojai turės galimybę susipažinti su ataskaita ir mažiau kalbėti, kad savivaldybėje „niekas nevyksta“.
Administracijos direktorius 2013 metais išleido 2 104 įsakymus, administracija posėdžiavo net 60 kartų ir vykdė visus tarybos priimtus sprendimus. Pinigus administracija taip dalijo: nevyriausybinių organizacijų projektams skirta 262,8 tūkst. Lt, Elektrėnų sporto mokyklai – 1 mln. 731 tūkst. Lt, Sporto, turizmo ir pramogų centrui – 1 mln. 712 tūkst. Lt, Elektrėnų kultūros centrui – 507,3 tūkst Lt. Vievio kultūros centrui – 230,7 tūkst. Lt.
Biudžeto lėšos procentais buvo paskirstytos taip: darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui – 58,1 proc, socialinėms išmokoms – 9,5, prekėms ir paslaugoms – 14,9, turto įsigijimui – 0,9, viešajam ūkiui – 3.3, paskolų grąžinimui ir tvarkymui – 0,6, investicijoms – 6,2, programoms ir nevyriausybinėms organizacijoms – 6,5 procento.
Administracijos direktoriaus rezervo lėšos buvo panaudotos gaisro padariniams likviduoti (Rungos g. 22, Elektrėnai) – 93,4 tūkst. Lt, daugiabučio gyvenamojo namo (Mokyklos g. 15, Vievis) gyventojams gaisro nuostoliams iš dalies atlyginti – 30,0 tūkst. Lt, gaisro padarytiems nuostoliams iš dalies atlyginti – 14,0 tūkst. Lt, statybinėms medžiagoms įsigyti, gamtos padarinių nuostoliams iš dalies atlyginti – 0,3 tūkst. Lt
Ataskaitos pabaigoje direktorius pateikė informaciją apie tai, kad savivaldybėje per metus gimė 268 gyventojai, mirė –301, susituokė – 123, bet nepaaiškino, kaip prie to prisidėjo administracija ir direktorius, nes direktorius teikė ataskaitą už Elektrėnų savivaldybės administracijos darbą.