Elektrėniškiai dar kartą įsiklausė į „Metus“

Elektrėniškiai dar kartą įsiklausė į „Metus“

Ineta BRICAITĖ

„Metus“ skaičiau dukart. Pirmą kartą – nes reikėjo, antrą kartą – nes norėjau suprasti. K. Donelaitį suprasti labai svarbu – juk jis grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Tiesa, negaliu pasakyti, kad kūrinį visiškai supratau ir po antro skaitymo. Visgi sudėtinga perprasti prieš pustrečio šimto metų parašytą hegzametru eiliuotą tekstą, kuriame daug jau nebevartojamų žodžių. Tačiau K. Donelaitį galima pažinti po truputį.

Šie metai paskelbti Kristijono Donelaičio metais – sukanka 300 metų nuo jo gimimo. Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka ta proga vykdė projektą, pagal kurį Elektrėnuose vyko kelios paskaitos apie K. Donelaitį ir, žinoma, jo kūrybos skaitymai. Tačiau tuo pažintis su grožinės literatūros pradininku nesibaigė.

Bibliotekos salėje K. Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui vyko teatralizuotas koncertas „Taip, Donelaiti“, kurio metu buvo skaitomi „Metai“ ir skambėjo skaitinių turinį atitinkanti muzika. Kompozitorius Vidmantas Bartulis į „Metus“ nusprendė pažvelgti kitaip – surinko poemos „Metai“ tekstus į vientisą siužetą-pasakojimą, kurio metu skamba keturi K. Donelaičio pamokslai lietuvninkams. K. Donelaitis buvo evangelikų liuteronų kunigas.

Aktorius Dainius Svobonas, įsijautęs į pamokslininko Kristijono Donelaičio vaidmenį, būrams skaitė keturis pamokslus iš kiekvienos „Metų“ dalies: „Pavasario linksmybių“, „Vasaros darbų“, „Rudenio gėrybių“ ir „Žiemos rūpesčių“. Būrais tapę Kauno valstybinio choro dainininkai atliko  Vlado Švedo, Giedriaus Kuprevičiaus ir Algimanto Bražinsko dainas ir liuteronų giesmes, kurios atspindėjo pamokslų turinį ir pagilino įsijautimą į vieną pirmųjų Lietuvos grožinių kūrinių. Pavyzdžiui, choras leido persikelti į pirtį, kurioje būrai valėsi nuo nuodėmių, ar į jų lėbavimo vietą.

Dėl kuriamos įtampos, ryškios kiekvieno pamokslo kulminacijos, puikios aktoriaus vaidybos bei profesionalaus ir originalaus choro atlikimo per kūną vis bėgiojo šiurpuliukai. Dar niekada taip gerai nesupratau, ką norėjo pasakyti K. Donelaitis.

Šis renginys jau nebebuvo projekto, kurį vykdė Elektrėnų biblioteka, dalis. Tai – Kauno valstybinės filharmonijos organizuojama pažintis su K. Donelaičiu. Teatralizuotą koncertą išvysti galima visoje Lietuvoje. Apie jį sužinojęs Elektrėnų meno mokyklos direktorius Evaldas Petkevičius nusprendė, kad koncertas bus įdomus ir elektrėniškiams. E. Petkevičius susisiekė su bibliotekos direktore Gene Dapkevičienė ir jiedu suorganizavo jusles maloninantį renginį, į kurį susirinko pilna salė kultūros ištroškusių žmonių, kurių neatgrasė net ir mokamas įėjimas.

K. Donelaičio „Metai“ – lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių) epas. Kaip ir įprasta epinėms poemoms bei epopėjoms, kūrinyje aprėpta tautos gyvenimo visuma. Tautą čia reprezentuoja būrai. Jie vaizduojami remiantis cikline laiko, istorijos ir gyvenimo samprata. Atskleidžiami žmogaus (būro) santykiai su gamta, su Dievu, parodomi būrų tarpusavio santykiai; būrų ir ponų santykiai; pavaizduojama būrų buitis, papročiai, jų darbai ir šventės. Būrų, kaip ir gamtos, gyvenimas sukasi amžinu ratu, paklūsta tiems patiems Dievo nustatytiems dėsniams. Kaip gamtoje po pavasario ateina vasara, po to – ruduo ir pagaliau žiema, o paskui vėl viskas kartojasi iš naujo, taip ir žmogus, kaip ir augalas, gimsta, subręsta, duoda vaisius ir numiršta. Su pavasario stebuklu būrai dvasiškai atgimsta, vasarą jie kimba į darbus, rudenį suvalo gamtos duotas gėrybes, o žiemą apmąsto savo dalią ir vėl rengiasi ateinančiam pavasariui – naujam metų laikų ir būro darbų ciklui. Būrai giriami ir barami, raginami ar atgrasinami pagal krikščioniškosios dorovės normas, visas jų gyvenimas bei elgesys vertinamas pagal Šventojo Rašto tiesas. Pagrindinėmis žmogaus dorybėmis laikoma darbštumas, pamaldumas, teisingumas, ištikimybė tautos tradicijoms bei papročiams, o didžiausiomis ydomis – tingėjimas, bedievystė, žiaurumas, svetimų madų bei įpročių vaikymasis. K. Donelaitis savo kūriniu nori įtvirtinti per amžius sukauptas tautos moralines vertybes, išnaikinti ydas, išugdyti dvasinį tautos atsparumą.
K. Donelaičio „Metai“, sukurti XVIII amžiaus 7-ame – 8-ame dešimtmetyje, pirmą kartą paskelbti 1818 m., padėjo pagrindus pasaulietinei grožinei lietuvių literatūrai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų