Neramios širdies gydytojas

Neramios širdies gydytojas
Julija Kirkilienė

Iš kur tas gydytojo neurologo Vidmanto Mickevičiaus neramumas?

Tai jis su radisto lagaminėliu laipioja piliakalniais, tai su sūnumi Vidmantu konstruoja Stirlingo variklį, tai fotografuoja ir rengia savo fotografijų parodas, tai rašo lengvai skaitomus straipsnius, o Abromiškių reabilitacijos ligoninės pacientai jį vertina už gerą ligų diagnozavimą. Gal tas kruopštumas, menininko ir gydytojo balansas bei širdies neramumas bus paveldėtas iš plačios Mickevičių giminės, garsinusios Lietuvą nuo XVIII amžiaus?
Neurologinis skyrius dėl  žodžio
Vidmantas Mickevičius į Elektrėnus atvyko tuo laiku, kai buvo statoma Kauno mokslinio tyrimo instituto Elektrėnų klinika, ir dirbo Lietuvos elektrinės sanatorijoje – profilaktoriume. Dabar šis kompleksas tapo Abromiškių reabilitacijos ligonine. O statyti buvo numatyta 100 lovų kardiologinę kliniką. Bet jaunas gydytojas, stebėdamas statybas, nesusilaikė „neįkišęs liežuvio“, kad klinikoje reikėtų ir neurologinio skyriaus. Juk nervų ligoms priskiriami insultai, sklerozės, stuburo skausmai, paralyžiai. Neurologinio gydymo reikia ir ligoniams po traumų.
Atsiklausęs tuometinio klinikų vyriausiojo gydytojo Antano Urbonavičiaus, savo nuomonę V. Mickevičius išsakė Lietuvos elektrinės direktoriui Pranui Noreikai. Šiam patiko jaunojo gydytojo idėja ir taip profilaktoriume  neurologiniam skyriui buvo paskirta 50 lovų. Be to, V. Mickevičiui bendradarbiaujant su Minsko ir Kijevo mokslininkais skaičiavimo centre pradėti prognozuoti insultai ir infarktai dar sveikiems žmonėms.
Žmogus ir elektronika – panašūs
Šią vasarą V. Mickevičius  su sūnumi, taip pat Vidmantu, iš senų kompaktinių diskų, kitų kompiuterių detalių ir Elektrėnų aeroklube ištekintų stūmoklių sukonstravo Stirlingo variklį. Gydytojui neramu, kad žaliajai energijai vystytis Lietuvoje trukdoma dėl konkurencijos baimės. Juk ekologišką variklį sukonstruoti ir pasigaminti elektrą ar kitoms reikmėms esą labai paprasta.
Elektronika V. Mickevičių žavėjo nuo jaunystės. Jis net radiotechnikos specialybę buvo pradėjęs studijuoti. Bet nė metų nepasimokęs radiotechnikos mokslus metė ir įstojo į Kauno medicinos institutą. Gydytojas žmogaus nervų sistemoje ir elektronikoje regi sąsajas: variklis, laideliai, mikroprocesoriai, jausmai, širdis, kraujagyslės, mikroschemos. Labiausiai jam patinka diagnostinė medicina ir „krapštytis“. „Galėčiau dirbti laikrodininku, rankos ir akys tinkamos smulkiems darbeliams“, – sako neurologas, radistas, fotografas ir šiaip neramus žmogus V. Mickevičius.
Pirmoji Elektrėnų televizijos transliacija
1992 m. iš V. Mickevičiaus buto Saulės gatvėje buvo parodyta pirmoji Elektrėnų televizijos laida. Jis turėjo filmavimo kamerą, su draugais ir broliu padarė brėžinius ir pagal juos pagamino siųstuvą ir antenas, kad elektrėniečiai galėtų matyti V. Mickevičiaus su draugais transliuojamas televizijos laidas. Tuo laiku tai buvo sensacija.
Deja, televizijai laiko nebeužteko, jį reikėjo skirti ligoniams. Elektrėnų televizija kurį laiką egzistavo, bet buvo uždaryta. O V. Mickevičius liko žinomas kaip radistas.  Jis yra Lietuvos radijo mėgėjų draugijos narys, savo sukonstruotus mažučius aparatėlius  nešiojasi lagaminėlyje kildamas į piliakalnius, važiuodamas į kitas šalis, kur pasaulio radistams apie save informuoja šaukiniu: „Čia aš, Vidmantas, LY2HT. Mano miestas –  Elektrėnai“. Šias radijo stoties schemas kopijuoja ir gamina radioelektronikos inžinieriai.
Misija Bolivijoje
Vidmantas sako, kad radistui šaukinys yra brangiau už vardą ir pavardę. Kiekvieno radisto šaukinys yra vienintelis pasaulyje ir pagal jį radistai vienas kitą atpažįsta. Radiju Vidmantas domėjosi nuo mokyklos laikų ir šis brangus malonumas gydytojui atnešė naudos. Per radiją jis susipažino su kunigu ir gydytoju  A. Bendoraičiu bei dalyvavo misijoje Bolivijoje.   
A. Bendoraitis, 1945 m. baigęs medicinos studijas Sorbonoje, o 1960 m. po teologijos studijų įšventintas kunigu, po metų pradėjo misionierišką veiklą Brazilijoje, tarp Amazonės indėnų. Misionieriškai veiklai pasišventęs lietuvis laivais, pavadintais „Lithuania“, kuriuose buvo įrengtos ligoninės, plaukiojo Amazonės baseino upėmis gydydamas vietinius gyventojus. 1973 m. Bolivijoje, Guajara Mirime, jis pastatė ligoninę ir jai vadovavo.
Ten padirbėti, gydyti, susipažinti su vietiniais papročiais, buitimi bei tropinėmis ligomis likimas skyrė  ir elektrėniečiui gydytojui.
Meilė piliakalniams
Su radisto lagaminėliu gydytojas su šeima vyko į ekspedicijas ir aplankė virš 60 (viso Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių) Lietuvos piliakalnių, iš kur radijo bangomis bendravo su radijo mėgėjais, garsino Elektrėnus ir Lietuvos probočių palikimą.
V. Mickevičius ilgai įkalbinėjo savivaldybės vadovus pastatyti nuorodas į piliakalnius. Dabar dėl tų pastangų jis gailisi. Naujalietuviai tuos šventus piliakalnius pradėjo šturmuoti keturračiais, todėl dabar jis ne nuorodas į piliakalnius statytų, bet juos slėptų. Neramu gydytojui, kad niekinami ir naikinami piliakalniai, su kuriais radistai, branginantys paveldą, elgiasi kaip su šventu daiktu. „Užkopę į piliakalnį ir padėję daiktus, visada paaukokite vieną savo gyvenimo minutę pagerbdami protėvius. Tai darykite net jei kiti jūsų bendrakeleiviai nenorės šio ritualo. Pagerbkite viešai, nesislėpdami nuo jų!  Tos minutės metu dvasiškai pasikrausite labai ilgam laikui, o jūsų ekspedicijos prasmingumas įgaus naujų, spalvingų  briaunų“, – jauniems radistams pataria V. Mickevičius.
Abromiškių aura
Prieš penketą metų gydytoją užvaldė naujas amplua. Vienoje sanatorijoje ant sienos jis pamatė ten dirbusio gydytojo fotografijų parodą. Vidmantui pasirodė, kad jis galėtų padaryti geresnes nuotraukas.  Grįžęs namo pradėjo fotografuoti Abromiškių ligoninės apylinkes. „Netyčia pasisekus kelioms fotografijoms, Elektrėnų profesionalios  fotografės Liudmilos Felčinskajos ir žmonos Virginijos bei sūnaus Vidmanto skatinamas, pradėjau ieškoti nuotykių kažkur netoli meninės fotografijos ribų“, – apie naująjį savo hobį rašo autorius fotoalbumo „Abromiškių aura“ įžangoje, o savo fotoalbumo pristatymą baigia taip: „Jei pavartę jo lapus, nors trumpam susimąstysite apie gamtos bei žmonių veiklos harmoniją, man tai bus neįkainojamas atlygis ir paskata toliau viltingai ieškoti, sustiprės tikėjimas pasirinktu keliu“.
Naujojo fotomenininko nuotraukomis gėrisi ir harmonija žavisi ne tik į Abromiškių ligoninę atvykę gydytis žmonės, bet ir gausūs V. Mickevičiaus fotografijų parodų, svetainės www.efoto.lt lankytojai. Svetainėje lankytojo paliktas toks įrašas: „Pasakojama, kad Rodenas paklaustas, kaip jis kuria skulptūras, atsakė: „Aš paimu akmenį ir nutašau nuo jo tai, kas nereikalinga“. Atrodo, kaip viskas paprasta… Vidmantai, komponuojant kadrus, Jums labai pasiseka palikti tik tai kas reikalinga, linkiu ir toliau tokios sėkmės!“
Fotografija, poezija ir muzika
Sėkmės mene gydytojui likimas nepagailėjo. Nuotraukas jis sudėjo ne tik į fotoalbumą, bet ir į kompaktinį diską. Nuotraukoms jis parinko muziką ir sukūrė tekstą. Diską, kaip meditacijos ir gydymo priemonę, Abromiškių ligoninėje naudoja ne tik reabilitologai. Pravartu šiuo sunkmečiu būtų ne vienam žmogui akimirkai stabtelėti, atidėti darbus ir atsipalaiduoti, žiūrint V. Mickevičiaus fotografijas, tyliai skambant muzikai. Gal toks atsipalaidavimas sumažintų ligonių skaičių ir gydytojas neurologas ir reabilitologas, neramios širdies žmogus Vidmantas Mickevičius surastų papildomą minutę savo netradiciniams pomėgiams, nešantiems intelektualios naudos Lietuvos žmogui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų