Nelaimė buvo laukiama

Nelaimė buvo laukiama

Julija Kirkilienė

Prieš trejetą metų vykdant Kazokiškėse vandentvarkos projektą už Europos Sąjungos lėšas įrengti rezervuarai gaisrų gesinimui panaudoti nebuvo. Elektrėnų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pirmą kartą prie rezervuaro atvyko ne gaisro gesinti, o ištraukti nuskendusiu devynmečio Luko kūnelio.

Tuščias šauksmas

Kazokiškių bendruomenė nujautė, kad prieš trejus metus Kazokiškėse įrengti priešgaisriniai rezervuarai yra spąstai žmogaus gyvybei. Nelaimė, atrodo, tik ir laukė tos dienos. Du 4–5 metrų gylio duburiai, iškloti plastikine plėvele, užpildyti vandeniu ir užtverti nerakinama tinkline tvora, Kazokiškėse buvo tarsi ekstremalių pramogų vieta. Čia ne kartą skendo kaimo katės ir šunys, o žmonės juos gelbėjo pagal savo išmonę. Kaip sakė netoli rezervuarų gyvenanti Genovaitė, leido ir savo vaikus, pririštus virvėmis, gaudė augintinius krepšiais, mėtė lentas, kad skęstantis turėtų nors šiaudą įsikibti. Į plastiką bandyti įsikibti – bergždžias reikalas. Žmonės rinko parašus, prašė seniūnės Vladislavos Valantavičienės, kad vartus užrakintų, kad į duobes nors kopėčias įstatytų – būtų kur įsikibti. Bet bendruomenės šauksmas į dangų nenuėjo. Elektrėnų komunalinio ūkio generalinis direktorius Ričardas Leckas bendruomenei tokį atsakymą į raštą atsiuntė: „Pranešame, kad priešgaisriniai rezervuarai suprojektuoti pagal galiojančius teisės aktus. Aptverti ir užsandarinti rezervuarų, kad nepralįstų gyvūnai ar graužikai, nebuvo numatyta ir nėra privaloma “.

Pavėlavo

nelaime3Bendruomenė ne tik raštus rašė. 2014 metais kovo mėnesį, kai Kazokiškių seniūnijoje vyko išvažiuojamasis seniūnų posėdis, bendruomenė savivaldybės vadovus nuvežė prie rezervuaro, parodė tą mirties kilpą, bet tuometinio administracijos direktoriaus Arvydo Vyšniausko ir mero patarėjo Aleksandro Klumbio nesugraudeno. Jie pasvarstė, kad lentas kokias būtų galima pritvirtinti, ir išvažiavo. Rakto, užrakinti rezervuarui, niekas nesurado. Kazokiškių bendruomenės pirmininkas Stasys Virganavičius sako, kad be reikalo per TV3 televiziją R. Leckas aiškino, kad vartai buvę užrakinti, tik nežinia, kur tas užraktas dingęs. Kazokiškių žmonės žino, kad vartai niekada užrakinti nebuvo, buvo paremti tik plytomis. Dar prieš porą savaičių iki nelaimės S. Virganavičius buvo pas EKŪ direktorių gamybai ir tarybos narį Kęstutį Jasukaitį prašyti, kad vartus užrakintų. Bet ir šį kartą išgirstas nebuvo. Bet ryte po nelaimės apie 10 val. prie rezervuaro atskubėjo visa savivaldybės valdžia su spyna ir raktais. Vartus užrakino, tik už vartų liko nuskendusio Luko rūbai ir išgelbėto Luko batas vandenyje. Taip sutapo, kad į rezervuarą įkrito du draugai – abu Lukai. Tik vienas, jaunesnis, buvo išgelbėtas. Vienam Lukui 9, kitam – 7 metai.

Gelbėtojai

Atostogas pas senelius, gyvenančius šalia rezervuaro, leidžiantis Elektrėnų „Ąžuolyno“ mokyklos šeštokas Vidas Bereznevičius pirmadienio pavakarę, apie 15 min. po 18 val., važiavo išbandyti suremontuoto dviračio. Vos tik išvažiavo į asfaltuotą kelią, berniukas išgirdo pagalbos šauksmą. Vaidas nepasimetė: greitai nuskuodė į namus, pranešti seneliams apie nelaimę. Vaiko seneliai Laimutė ir Algis skubiai nulaužė medžio šaką ir nuskubėjo į nelaimės vietą. Septynmečiui kazokiškiečiui Lukui Algis padavė šaką, į kurią berniukas dar sugebėjo įsikibti. O Aldona, atsigulusi ant plastikinio šlaito, tiesė jam ranką – akimirkos trūko – pati būtų įgriuvusi. Apie antro vaiko – devynmečio Luko iš Zabakos kaimo, Vievio pradinės mokyklos mokinio – nelaimę kaimo gelbėtojai suprato tik iš ant šlaito paliktų rūbų. Jį iš dugno ištraukė ugniagesiai gelbėtojai, kurie pirmą kartą ir pasinaudojo rezervuaru. Gaila tik, ne tuo tikslu, kam rezervuaras buvo skirtas.

Luko paskutinė diena

Zabakos kaime gyvenantis Lukas Aleškevičius kartu su jaunesniu broliu ir vyresne sese lanko Kazokiškių dienos centrą. Vaikus į centrą ir atgal savo automobiliu paveža Dienos centro užimtumo specialistė Indrė Klimantavičienė. Bet tą lemtingą birželio 27 dieną mama paprašė, kad vyresni vaikai pasiliktų namie – žadėjo eiti į mišką uogauti. O pavakare mama vaiką išleido dviračiu važiuoti į parduotuvę nusipirkti ledų. Lukas, žinoma, užsuko pas savo draugą Luką, tada parduotuvėje nusipirko ledų, o juos suvalgyti nusprendė ant plastmasinio duburio šlaito. Kaimynai sako, kad vaikų šioje vietoje jie niekada nematydavo. Išgelbėtasis Lukas sakė, kad jie įėjo pro vartelius, duburyje matosi dugnas, todėl jie pagalvoję, kad negilu ir šokę maudytis. Mirties priežastį aiškinasi policija. Aišku viena, kad įkritus į plastikinį beveik 5 metrų gylio duburį, iš jo pats išsikapstyti nebegalėtų nė patyręs plaukikas.

Kazokiškių socialinė darbuotoja šiuo metu atostogauja. Dienos centro specialistė sakė, kad šeima socialinei darbuotojai yra žinoma, bet vaikai šeimoje prižiūrimi. Nors tėvai gyvena atskirai, bet abu dirba. Šeimoje gyvena ir dirbantis suaugęs brolis. Bibliotekos vedėja Irena Voverienė, gyvenanti šalia rezervuaro, tą nelaimės akimirką dirbo šiltnamyje, todėl pagalbos šauksmo negirdėjo. Vaikas buvo nuolatinis bibliotekos lankytojas: ir kompiuteriu žaisdavo, ir knygeles skaitydavo. Paskutinę knygelę iš bibliotekos paimta „Katinėlis juodis“. Katinėlius ir šuniukus žmonės išgelbėdavo, o Lukui į pagalbą niekas nesuspėjo.

Nereikalingi duburiai

Skaudžią netektį išgyvena visos Kazokiškės. Žmonės didžiuojasi didvyriais kaimynais Laimute ir Algiu bei jų anūku Vidu, nepasimetusiais sudėtingu atveju, o išgelbėtojo Luko tėveliai juos jau artimiausiais žmonėmis laiko. Žuvusiojo Luko mamai prie netekties skausmo prisidėjo pinigų trūkumo rūpestis, bet vėliau jis išsisklaidė. Sunkią valandą kažkas pasirūpino materialiai. Tik Kazokiškių bendruomenė ir ugniagesiai gelbėtojai nesupranta, kaip įvykį ir jų pateiktą informaciją iškraipo respublikinė žiniasklaida. Tai yra: išgelbėtasis Lukas niekur nepabėgo, o išsigandęs ir sušalęs sėdėjo tėvų automobilyje. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba po iškvietimo atvyko per 6 minutes ir, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, vaikui darė dirbtinį kvėpavimą. Deja, padėti vaikui buvo per vėlu. Kaip ir per vėlu buvo atsiliepti į bendruomenės šauksmą – užrakinti tvorą. Taip pat nesuprantama, kodėl Kazokiškėse buvo nuspręsta statyti atvirą rezervuarą. Pavyzdžiui, Alesninkuose, rezervuaras yra uždaras – tik šulinys, ir tas pats užrakintas. O Kazokiškių rezervuaras žmonėms trukdo ne tik dėl saugumo, bet ir todėl, kad jis nuolat pildomas vandeniu iš to paties vandentiekio, kuriuo naudojasi žmonės. Kai vanduo leidžiamas į rezervuarą, žmonės gyvena be vandens. Birželio 29 dieną vykusiame tarybos posėdyje buvo svarstoma tuos rezervuarus ne tik užrakinti, bet ir užkasti. Už vaikų priežiūrą atsako tėvai, o ar atsakys kas už blogai prižiūrimą turtą…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų