Negalią turintiems senjorams – daugiau galimybių būti aktyviems

Negalią turintiems senjorams – daugiau galimybių būti aktyviems

Neretai sulaukus pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.
Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trikdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba.

Kreipiasi vis daugiau senjorų
Pasak E. Gvergždienės, so­cialinių paslaugų poreikis kiekvienam asmeniui vertinamas individualiai atsižvelgiant į asmens savarankiškumą.
„Kartais senjorai nedrįsta kreiptis socialinių paslaugų, ka­dangi paslaugos mokamos. Mo­­kėjimas už socialines pa­slaugas pri­klauso nuo asmens pajamų. Pa­­s­laugos nemokamos tiems, ku­rių pajamos neviršija 314 eurų“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai dėl socialinių paslaugų apmokėjimo tvarkos.
Kad ir kaip būtų, specialistė pastebi, kad vis daugiau senjorų ir jų artimųjų kreipiasi dėl socialinių paslaugų: „Vieni ieško būdų pras­mingai veiklai dienos centruose, kiti dėl sveikatos apribojimų pagalbos namuose. Matome, kad socialinių paslaugų poreikis vis auga.“
Paslaugų gavėjų mažėjimas dienos centruose buvo jaučiamas koronaviruso pandemijos laiko­tarpiu. Mat tuomet buvusi kontaktinio bendravimo baimė darė įtaką senjorų apsisprendimui, kad paslaugos būtų teikiamos jų namuo­se. „Šiuo metu situacija keičiasi ir, pastebėję senjoro abejones lankyti dienos centrą, kviečiame jame praleisti nors pusdienį. Tuomet senjoras turi galimybę susipažinti su darbuotojais, veiklomis, pamatyti dienos rutiną. Taip senjorui lengviau priimti sprendimą“, – sakė ji.

Stiprina fizinę sveikatą
KSPC atstovės teigimu, pas­laugų dienos centre gavėjas kas dieną dalyvauja grupės užsiė­mimuose su ergoterapeutu, kur at­liekama ryto mankšta. „Esant geram orui, ryto mankšta vyksta parkuose ar kitose atvirose erdvėse“, – pridūrė ji.
Atsižvelgiant į sveikatos būk­lę, vyksta individualūs fiziniai užsiėmimai senjorams: suteikiama galimybė minti dviratį, koordinacijai stiprinti naudojamas pusiausvyros lavinimo treniruoklis, rankų ir kojų treniruokliai.
Individualiems užsiėmimams pa­sitelkiami kamuoliukai, masažiniai voleliai, ergoterapinė masė, ratukai smulkiajai motorikai ir plaštakų pojūčių jautrumui gerinti. Šviesos terapijai naudojama „Bioptron“ lempa, skirta žaizdoms, randams gydyti, potrauminėms būklėms gerinti, skausmui malšinti.
„Kiekvienam neįgaliam senjorui pagal jo fizines galimybes randame jam tinkamus, patogius ir priimtinus fizinės sveikatos gerinimo būdus“, – teigė E. Gvergždienė.

Akcentuojama psichosocialinė gerovė
Nuo fizinės sveikatos stiprinimo neatsiejama ir psichosocialinė sveikata. E. Gvergždienė pažymėjo, kad paslaugų gavėjas dienos cent­re turi galimybę gauti psichologo individualių ar grupinių kon­sultacijų.
Be to, yra taikomos įvairios atsipalaidavimo technikos, mandalų spalvinimas, aromaterapijos ir kiti užsiėmimai.
„Organizuojamos užimtumo specialisto veiklos per stalo žaidimus, kryžiažodžių sprendimą, protmūšius skatina senjorus aktyviai leisti laiką. Mėgstamiausia senjorų pramoga – išvykos į gamtą, muziejus, kiną ar parodą, – patirtimi dalijosi specialistė. – Bendravimas ir bendrų veiklų atradimas, nauji potyriai jiems suteikia didelį džiaugsmą.“

Kur gauti daugiau informacijos?
Remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR SADM) duomenimis, socialinės paslaugos negalią turintiems žmo­nėms, kuriems reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse. Norintys gauti so­cialinių paslaugų, kurias skiria ir iš dalies finansuoja savivaldybė, negalią turintys asmenys, jų šei­mos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą.
Socialinės paslaugos gali bū­­ti teikiamos asmens namuo­se, savivaldybės įstaigose, nevy­riausybinėse organizacijose, bend­­­ruo­­menėse.
Pagal socialinio darbuotojo nustatytus žmogaus su negalia ir jo šeimos socialinių paslaugų poreikius gali būti skiriamos ir teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos.
Daugiau apie neįgalių senjorų fizinės ir psichosocialinės būk­lės gerinimą, kompensacijos dydžius ir kitos aktualios informacijos galima rasti LR SAM ir LR SADM interneto svetainėse
www.sam.lt, www.socmin.lt.

 

Nuotraukoje: Kiekvienam neįgaliam senjorui pagal jo sveikatą randami jam tinkami, patogūs fiziniai užsiėmimai. Nuotr. iš freepik.com

 

 

 

 

Užs. Nr. 2168

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų