Naujienos iš savivaldybės tarybos posėdžio. Visi darbai visuomenei: turto atpirkimai, mokesčių nustatymai, strategijų patvirtinimai, garbės piliečio vardo suteikimai…

Naujienos iš savivaldybės tarybos posėdžio. Visi darbai visuomenei: turto atpirkimai, mokesčių nustatymai, strategijų patvirtinimai, garbės piliečio vardo suteikimai…

Gegužės 29-osios posėdis užtruko beveik visą darbo dieną, apsvarstyti net 48 sprendimų projektai, vienaip ar kitaip susiję su savivaldybės gyventojų interesais. Posėdį dar paįvairino Kęstutį Vaitukaitį filmuoti atvykusi LRT televizija.

Alų gerti – ne nuodėmė
Posėdis, turėjęs prasidėti svarstymu dėl Elektrėnų garbės piliečio vardo suteikimo, prasidėjo opozicijos lyderės Jūratės Balčiūnaitės pareiškimu Tarybos etikos komisijai dėl K. Vaitukaičio elgesio. Gegužės 22 d. nuotoliniu būdu transliuo­jamame Ūkio reikalų komiteto posėdyje pertraukos metu K. Vaitukaitis pasireklamavo geriantis alų ir, žinoma, tai neliko nepastebėta opozicijos. Apie politiko alaus gėrimą darbo metu netrukus jau transliavo visos Lietuvos žiniasklaidos priemonės. Nieko nepadėjo politiko pasiaiškinimai, kad alus buvęs nealkoholinis. Tiesa, iš alaus skardinės reklamos „YouTube“ kanale ir komentarų socialiniuose tinkluose, neatrodė, kad politikas sako tiesą. Socialiniuose tinkluose politikas pakurstė aistras aiškindamas, kad alų gėrė ne posėdžio metu, bet per pertrauką, kad alų gerti nėra nuodėmė, o alų gerti esą sveika, nes ramina nervus ir pasiūlė visiems pabandyti. Dėl tokio buvusio ilgamečio savivaldybės mero elge­sio opozicijos koalicija prašė Etikos komisijos įvertinti, ar K. Vaitukaitis savo veiksmais (apimant veiksmus ir vėliau viešai komentuojant savo elgesį) nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse numatytų valstybės politikų elgesio principų: pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo, pavyzdingumo, atsakomybės. Ar visuomenei svarbius sprendimus galima priimti geriant alų, buvęs meras nekomentavo. Tarybos posėdyje K. Vaitukaitis buvo blaivus ir ramus, kaip ne visada būna, o apie savo esą nekaltumą ir nevykusį pajuokavimą nuo­širdžiai aiškinosi LRT televizijai.

Aštuntas garbės pilietis – Dainius Pulauskas
Pirmuoju klausimu tarybos nariai svarstė, ar reikia Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio vardą suteikti Lietuvos džiazo muzikantui, pianistui, kompozitoriui, vieviškiui Dainiui Pulauskui. Elek­trėnų savivaldybės garbės piliečio vardą D. Pulauskui meras Gediminas Ratkevičius siūlė suteikti už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir svarų indėlį į Elektrėnų savivaldybės kultūrinės veiklos ir meninės kūrybos puoselėjimą, populiarinimą Lietuvoje ir pasaulyje. Garsus Lietuvos menininkas, kilęs iš Vievio, dabar vasaromis gyvenantis sodyboje Vievyje ir Vievyje, mažojoje kultūros sostinėje, inicijavęs džiazo festivalį „Vievio džiazo klavišai“, kuris jau tapo tradicija. Elektrėnų garbės piliečio vardas D. Pulauskui bus garbingas ir įpareigojantis apdovanojimas prie jau turimų apdovanojimų: Birštono džiazo festivalio Didžiojo prizo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos, Muzikų sąjungos Auksinio disko, festivalio Vilnius Jazz prizo „Už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai“ ir kitų apdovanojimų. D. Pulauskas bus aštuntasis Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis.

Aktyvus elektrėniškis Edmundas Vėželis tarybos narių neįtikino keisti nei žemės mokesčių, nei neapmokestinamų sklypų dydžių

Geros žinios ateičiai
Antrasis posėdyje svarstytas klausimas buvo labai džiaugsmingas… dėl ateities. Taryba vienbalsiai pritarė 2024–2029 m. Vilniaus regiono funkcinės zonos strategijai, kurioje planuojama iki 2027 metų gauti per 8 mln. eurų. Už tuos pinigus, žinoma, pridedant ir savivaldybės biudžeto lėšų, planuo­jama Elektrėnuose nuo pontoninio tilto iki pakabinamo ir nuo Atgimimo aikštės iki marių pakrantės Geibonių gatvėje nutiesti pėsčiųjų takus, pažintinį taką nutiesti aplink Bevardžio ežerą – Šarkinės, Draugystės ir Pergalės g. sandūroje, priešais bažnyčią, Rungos g. įreng­ti automobilių stovėjimo aikš­telę. „Vaikų pasaulyje“, muzikinių kalnelių angare, įkurti planuojama skaitmeninio meno centrą, kuris bus pritaikytas fotografijos, vaizdinio, spaudos dizaino, taikomojo meno ir informacinių technologijų krypties vaikų ir suaugusiųjų švietimui. Nepamirštas ir Vievis. Apie Vievio ežerą nuo Lakštingalos g. iki Kranto g. irgi planuojama nutiesti pėsčiųjų taką, ežere planuo­jama įrengti apžvalgos aikšteles, Lakštingalų g. įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, o pakrantėje papildomai įrengti mažosios ar­chitektūros ir laisvalaikio pralei­dimo pastatų. Pritarta savivaldybei pradėti vesti derybas su Vievio ežero pakrantėje esančios apgriuvu­sios pirties savininkais dėl to pastato ir sklypo įsigijimo visuomenės reikmėms. Tai tik pradžia, bet pavykus įgyvendinti šį sprendimą Vievio pakrantė taptų dar patrauklesnė.

Keisti nuomonę galima
Strategija svarstoma buvo po­sėdžio pradžioje, o 31-uoju klausimu taryba pritarė inicijuoti garsiosios, bet griūvančios Vievio pirties pastato pirkimą. Taip taip, savivaldybė planuoja pirkti tą pačią pirtį, kurią 2013 metais parduodama privačiam asmeniui jos „atsikratė“ už 40 tūkst. eurų. Per dešimtmetį du kartus pasikeitė pirties savininkai, bet nepasikeitė nei pirties pastatas, nei aplinka apie ją. Aiškinamajame sprendimo projekto rašte rašoma, kad šis pastatas su žemės sklypu yra Vievio ežero pakrantėje šalia miesto maudyklos, kuri yra gausiai lankoma tiek vietos gyventojų, tiek miesto svečių. Visus kitus šalia esančius skly­pus savivaldybė valdo patikėjimo tei­se, kuriuose įrengtos poilsio zonos ir maudymosi vietos. Įsigijus savivaldybės nuosavybėn minimą turtą, būtų galima išsaugoti pagrindinę pastato paskirtį, susijusią su SPA paslaugų teikimu, ir, atsižvelgiant į vietos gyventojų ir miesto svečių poreikius, sukurti daugiafunkcę (sporto, sveikatingumo, susirinkimų ir kt.) erdvę. Prieš perkant pastatą, savivaldybė kainą pasitikrins pas turto vertintojus, o reikiamas lėšas projektui įgyvendinti planuoja gauti iš įvairių projektinių šaltinių. Komiteto posėdžiuose tarybos nariai buvo linkę sprendimo projektui nepritarti, bet pakalbėję su Vievio bendruomenėmis ir išklausę Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjos Giedrės Tomkevičiūtės-Kalinauskienės informaciją apie galimus investicijų pritraukimo būdus, nuomones pakeitė. Tiems tarybos nariams, kurie priekaištavo dėl nuomonių nepastovumo, meras citavo amerikiečių diplomatą Džeimsą Raselą Lovelį, kad tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia sa­vo nuomonės. Raimondas Ivaškevičius nuomonių pakeitimą aiškino savaip: ko tik nepadarysi dėl visuomenės.

Sąvartynas mokės mokesčius
Tris sprendimų projektus taryba svarstė dėl žemės ir ne­kilojamojo turto mokesčių nustatymo. Tarybos narius, tikėtina, kad ir gyventojus, nudžiugino tai, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras už Kazokiškėse naudojamą žemę sąvartynui į savivaldybės biudžetą mokės mokesčius – 4 proc. per metus nuo žemės vertės. Tokius pat mokesčius mokės ir tie žemės nuo­mininkai, kurie žemę iš valstybės nuomoja, bet jos neprižiūri – pavyzdžiui, nenušienauja. Mokesčius susimokėti reikės ir tiems gyventojams, kurių pastatai dėl vienos ar kitos priežasties stovi ant valdiškos žemės, bet nėra sudaryta nuo­mos sutartis. Jiems savivaldybė siunčia žinią, kad žemę po pastatais teks arba išsipirkti, arba brangiai mokėti už nuomą. Taryba ne­pakeitė neapmokestinamų žemės plotų nuosavų namų savininkams Elektrėnų ir Vievio miestuose. Už 15 arų nuomojamos žemės skly­pus mokėti nereikia, o kas nuomoja daugiau, reikia susimokėti 1,5 proc. nuo žemės vertės. Kaimo vietovėse mokėti nereikia už 3 ha žemės nuo­mą. Tarybos nario Vaido Ratkevičiaus pasiūlymui neapmokestinti iki 20 arų namų savininkų sklypų pritarta nebuvo. Mokesčių pakeis­ti neįtikino ir elektrėniškis Edmundas Vėželis, tarybos nariams surinkęs informaciją, kad kitose savivaldybėse mokesčiai esą nustatyti mažesni. Mokesčius taryba nustatė ir nuosavos žemės savininkams. Kainos liko tokios pat, kaip ir buvo. Nesumažino ir rekreacinės žemės mokesčio. Jis liko 0,6 proc. nuo žemės vertės. Nekilnojamojo turto mokesčio 2025 metams taip pat nekeitė.

Įstaigų veiklos ir ataskaitos
Taryba pritarė net 15 savival­dybės įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo prie­monių planams bei 2023 metinių ataskaitų rinkiniams. Bene blogiausiai tas planas, atrodo, pateiktas buvo Elektrėnų ligoninės, bet taryba vis tiek jam pritarė. Ligoninės pagrindinis uždavinys, pasirodo, yra išlaikyti konsultacinės poliklinikos personalą. Planą pristatęs ligoninės direktoriaus pavaduotojas Edmundas Niparavičius nei pats tuo planu džiaugėsi, nei tarybos narius nudžiugino. Negalėjo jis pasakyti, nei kiek ligoninė sutaupė uždarius Pediatrijos ir Chirurgijos skyrius, nei kur tas sutaupytas lėšas panaudojo. Kad ligoninė prisikviestų pediatrų, vilties, atrodo, nėra. E. Niparavičius informavo, kad pilnu etatu įdarbinti du ir vieną – ketvirčiu etato pediatrus metams reikėtų 600 tūkst. eurų, o jų ligoninė uždirbti negali. Kitų įstaigų planai buvo optimistiškesni. Pavyzdžiui, „Versmės“ gimnazija ne rezultatų vaikosi, o kiekvienam abiturientui siūlo kuo daugiau rinktis egzaminų dalykų. Kadangi daug pasirinktų dalykų, tai daugiau būna egzaminų neišlaikiusių. Vievio Jurgio Milančiaus pradinė mokykla neseniai džiaugėsi, kad mokinių daugėja, o dabar nerimauja, kad ateinančiais metais sumažės. Elektrėnų meno mokykla susirūpinusi, kad vaikai nesirenka pučiamųjų ir styginių muzikos instrumentų specialybių. Elektrėnų socialinių paslaugų centro direktorė Dalytė Kutyrevienė išgyvena, kad centre dirbantys psichologai neturi atskirų kabinetų, todėl pacientus priimti tenka ne kabinete, o, pavyz­džiui, centro virtuvėlėje. Direktorė labai tikisi kuo greičiau surasti papildomų patalpų.

Trapi valdančioji dauguma
Vienas svarbus sprendimo pro­jektas nebuvo patvirtintas dėl trapios valdančiosios daugumos. Svarstant sprendimo projektą dėl daugiabučių namų maksimalių techninės priežiūros tarifų pakei­timo, opozicija balsuodama su­silaikė, nes tarifus kelti numatyta buvo tris kartus. Tie trys kartai 50 kv. m buto savininkui būtų 1,20 euro kiekvieną mėnesį daugiau, nei mokėjo. Sprendimo projektui nepritarta todėl, kad iš 25 tarybos narių valdančiojoje daugumoje dirba tik 13, vienas iš jų posėdyje nedalyvavo, o du dirba Elektrėnų komunaliniame ūkyje (EKŪ), todėl nuo balsavimo nusišalino. Balsuota už šį sprendimo projektą buvo du kartus, bet rezultatas buvo tas pats: 11 balsavo už, du balsavo prieš, 9 susilaikė. Sprendimo projektui dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo investicijų plano pakei­timo pritarė visi. Tame plane anks­čiau, nei planuota, remontuojama trasa bus Vievyje nuo Gėlių g. iki Stoties g. Taryba taip pat pritarė planui iki 2030 metų savivaldybėje pastatyti daug ir galingų viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Plane numatoma aikšteles pastatyti kiekviename seniūnijos cent­re ir didesniuose kaimuose. Toliausiai nuo Elektrėnų nutolusios aikštelės, tokios, kaip Beižionyse, bus galingesnės.
Ilgą posėdį pratęsė Elektrėnų autobusų parko direktorius Jonas Grybauskas, tarybos nariams pateikęs informaciją apie įmonės veiklą ir rezultatus. Tarybos nariai Giedrius Leskauskas, Edvardas Baleišis ir Rimantas Baravykas, Raimondas Ivaškevičius posėdį dar pratęsė klausimais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų