Miško vogti neverta

Miško vogti  neverta

Julija KIRKILIENĖ

Miške nusikirsti medį ir ant laužo išsikepti šašlykiuką žinantiems aplinkos ministro įsakymą dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėtos veikos miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos neverta. Neverta iš vogtos medienos nei namo statyti, nei malkų ruošti. Pasak buvusio aplinkos ministro, 10 kartų padidinti žalos aplinkai įkainiai gerokai sutramdė piktavalių užmačias pelnytis niokojant ir vagiant mišką, kuris yra visos Lietuvos turtas ir kuriam išsaugoti aplinkosaugininkai skiria itin daug pastangų.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės

Valstybinių miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Henrikas Pšitulskis sako, kad Elektrėnų savivaldybėje piktybiškų miškų vogimų pasitaiko retai. Didelėmis baudomis dažniausiai bausti tenka nežinančius ar nenorinčius įstatymų žinoti piliečius. Būna, kad mišką kerta, pasibaigus leidimo galiojimo laikui, būna, kad miško savininkas kartu su mišku ir žeme, kurioje miškas auga, parduoda ir leidimą, būna, kad paveldi mišką kartu su leidimu. Miško savininkams privalu žinoti, kad kartu su miško savininku keičiamas ir leidimas miškui kirsti, tai yra naujas miško savininkas turi turėti ir naują leidimą miškui kirsti.

Kadangi nežinojimas neatleidžia nuo bausmės, todėl miškų kirtėjams ir Elektrėnų savivaldybėje jau teko už 1 kietmetrį (kubinis metras medienos be tarpų) sumokėti žalos atlyginimą gamtai ne 40 Lt, o 400 Lt. Vieną kietmetrį, pasak H. Pšitulskio, atitinka maždaug vienas brandus medis, tad nukirtus 10 tokių medžių su negaliojančiu leidimu, tektų pakloti apie 4000 Lt, o jei miškas būtų vagiamas – tektų ir miško savininkui atlyginti žalą, kurią jis prisiteistų teismuose. Tai yra minimali bauda kertant mišką be leidimo. O jei vagys sugalvotų pasikirsti malkų draustiniuose ar rezervatuose, tai žalos atlyginimo kaina žymiai išaugtų. Pavyzdžiui, prikirtus medžių, kiek telpa į sunkvežimį – apie 30 kietmetrių – pažeidėjui tektų atlyginti 18 tūkst. litų žalą gamtai ir miško savininkui tiek, kiek priteistų teismas.

Pareigūnų galios

Iškirsti ąžuolyną, jo neatsodinti, už tai likti nenubaustam, kaip atsitiko Elektrėnuose prie dviračių tako į Geibonis prieš dešimtmetį, dabar būtų sunkiau.

Jeigu medžiai kertami su Miškų kontrolės skyrių leidimais, atsodinti mišką privalu per 3 metus. Jeigu mišką iškerta vagys – atsodinti privalu per metus. Deja, Elektrėnuose iškirsto ąžuolyno vietoje iki šiol liko miško sąvartynas, nors tai nėra palikta ekosistemos apsaugai. Pasak H. Pšitulskio, to ąžuolyno savininkai per dešimtmetį pasikeitė kelis kartus, todėl esą nebegalima surasti kaltų. Leidimą ąžuolynui kirsti esą tuometinis ąžuolyno savininkas turėjęs, bet laiku neatlikęs miško šviesinimo – valymo – darbų, kirtimą užgulė ievos, lazdynai, šaltekšniai, o dėl senaties termino ir savininkų kaitos žalos gamtai atlyginti nebėra kam. Praėjus dešimtmečiui, pasikeitė kai kurie pareigūnai ir įstatymai. 2013 m. lapkričio 5 d. aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo” pakeitimu valstybiniams miškų pareigūnams suteiktos valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės. Jie gali bet kuriuo paros metu stabdyti ir tikrinti transportą, įtarę, kad šiuo gabenama mediena, kiti miško ištekliai, įsigyti neturint leidimo. Tokių galių suteikimas valstybiniams miškų pareigūnams, vykstant į įvykio vietą ar persekiojant, stabdant transporto priemones, įtarus, kad jomis gabenama mediena ar kiti miško ištekliai, leidžia naudoti mėlynos spalvos švyturėlius. Elektrėnų savivaldybės miškų pareigūnai, sako H. Pšitulskis, glaudžiai bendradarbiauja ir su policijos pareigūnais, bet pažeidimų per metus užfiksavo vos tris.

Žala gamtai

Žalos gamtai atlyginimas dešimteriopai padidintas ne be reikalo. Pasak Miškų kontrolės specialisto, nukirstas kad ir pavienis medis gamtai padaro žalos: pasikeičia bioįvairovė, keičiasi aplinkos suderinamumas, pasikeičia net medžių tarpusavio ryšys, o miško savininkas – ar tai privatininkas, ar valstybė – patiria ir materialinės žalos.

„Medžiai į netektis reaguoja kaip žmonės, į visumą adaptuojasi kaip ir žmogus po artimo netekties“,- kalba miškų kontrolierius. Pasak jo, teisingai buvo pakeisti įstatymai, kad baudas už savavališką miško kirtimą pažeidėjams nustato ne Vyriausybė, o šios funkcijos pavestos Aplinkos ministerijai. Pagal aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika.

Naujieji įkainiai turėtų atpratinti žmones vogti.

Juk miškai ne tik teikia medieną ir kitus miško produktus, bet ir yra esminis ekologinis veiksnys, sudarantis daugelio gyvūnijos ir augalijos rūšių buveines, stabdantis dirvos eroziją, absorbuojantis anglies dvideginį bei gryninantis orą, saugantis gruntinius ir paviršiaus vandenis, suteikiantis galimybę miesto ir kaimo gyventojams poilsiauti. Socialine miško reikšme suprantama nauda tų miško funkcijų, kurias visuomenė naudoja nemokamai. Tai grybai, uogos, vaistiniai augalai, poilsiavimas miškuose. Todėl tie žmonės, kurie dėl asmeninės naudos nesupranta žalos reikšmės, gal tai supras sumokėję dideles baudas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69