Lyčių darbo užmokesčio skirtumai Elektrėnuose: priežastys, pasekmės ir galimi sprendimai

Adriana Paukštaitė
VU komunikacijos fakulteto
studentė praktikantė

Nors atlyginimai turėtų būti nustatomi etatui, o ne žmogui, bet šių metų paskelbti SODROS statistiniai duomenys apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus rodo, kad moterys už kiekvieną darbo valandą vidutiniškai uždirba 13,6 proc. proc. mažiau nei vyrai.

Mažesnio gaunamo atlyginimo priežastys
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai atsiranda ne dėl to, kad moterys darbe nedaro to, kas būtina, tačiau dėl to, kad tai yra sisteminės nelygybės darbo rinkoje apraiška. Šis struktūrinis neatitikimas pasireiškia keliais būdais.
„Pagrindinė priežastis, kodėl po šiai dienai darbo užmokesčio skirtumas išlieka, yra lyčių stereotipai. Nuo gimimo mergaitės ir berniukai yra tarsi stereotipiškai nukrei­piami vadovautis lyčių rolėmis, kurios formuoja lyčių nelygybę. Iš to vėliau atsiranda lyčių segregacija darbo rinkoje. Moterys stereotipiškai būna profesijose, kuriose mažiau galios, pinigų. Itin trūksta moterų STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) srityje, kur yra didesni atlyginimai. Taip pat nemaža dalis moterų dirba vieša­jame sektoriuje, nes viešasis sektorius yra palankesnė vieta dirbti moterims dėl pritaikytų darbo sąlygų“, – dalinosi savo mintimis Karolina Motiejūnaitė, vyriausioji lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės specialistė.
Moterų yra per daug keliose profesijose, kuriose pajamos mažos ir užimtumas nestabilus. Pavyzdžiui, oficialios statistikos portale 2019-aisias buvo skelbiama, jog moterys užima 83,5 proc. visų darbuotojų – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinių darbų srityse, švietime – 77,2 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugose – 74,7 proc.
„Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio problema yra daugiau kompleksinė, todėl reikia dirb­ti ties ilgalaikių, istoriškai ir sociokultūriškai susidėliojusių ste­reotipų mažinimu, pavyzdžiui, keisti požiūrį į tai, ką moteris ar vyras gali ar negali daryti. Skatinti vyrus labiau įsitraukti į vaiko priežiūrą, dalinantis vaiko auginimu vaiko priežiūros atostogų metu, vaikui paaugus, dėl ko moterys daro pertrauką karjeroje ir sugrįžti po kelerių metų į darbo rinką dėl sumažėjusių kompetencijų tampa sudėtinga, todėl nukenčia ir moterų ekonominė padėtis. Moterys vis dar labiau yra įsitraukusios, įtrauktos, į vadinamą neapmokamą darbą, artimo asmens slaugą, prie to taip pat yra prisidėję ir visuomenėje vyraujantys stereotipai. Na, ir daugelis kitų aspektų“, – pridūrė Remida Mikaliūkštienė, Elektrėnų socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė.
„Visuomet reikia žiūrėti į parei­gybes. Tos pačios pareigybės tikrai turi būti apmokamos taip pat, pas mus taip ir yra. Jeigu tu eini pareigas staklininko, tai vienodai ir gausi, ar tu moteris, ar vyras, nepriklausomai nuo tikėjimo, lyties, rasės ir panašiai. Moteriškas kolektyvas pas mus dirba mažiau kvalifikuotą darbą nei vyrai, nevaldo staklių, automatikos, tai nėra technikos skyriaus darbuotojai, todėl bukai žiūrint į statistiką atrodo, kad tas atlyginimų skirtumas yra“, – aiškino „BOEN Lietuva“ personalo vadovė Edita Morkūnienė.
„Atlyginimai yra skiriami ne pagal žmogaus lytį, o pagal darbuo­tojo kompetencijas, kvalifikacijas, darbo sudėtingumą. Mūsų įmo­nėje darbuo­tojai nuolatos gali kelti savo kvalifikaciją tiek vidi­niuose, tiek išoriniuose mokymuose, o kartu su kvalifikacija kyla ir jų atlygis“, – tvirtino Dovilė Jončienė, „Apvalūs medžio gaminiai“ personalo vadybininkė.

Moterų diskriminacija priimant į darbą
Darbo kodekse reikalaujama, kad moterims ir vyrams už tokį patį ar lygiavertį darbą būtų mokamas vienodas darbo užmokestis. Nepaisant teisinės apsaugos, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai išlieka tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus įmonėse ir įstaigose.
Elektrėnuose gyvenančios moterys, susiduriančios su didesniais ekonominiais sunkumais, yra priverstos ieškoti geresnių galimybių kituose miestuose ar šalyse.
„Baigusi studijas Kaune grįžau į savo gimtinę – Elektrėnus, nenoriu minėti, kokį darbą dirbau tuomet, tačiau mano kolega, kuris buvo vyras, įsidarbinęs pusę metų vėliau nei aš, iškart turėjo geresnį atlyginimą. Tuo metu buvau labai pikta, susirinkau daiktus ir išvykau gyventi atgal į Kauną. Tik po kelerių metų, sutikus dabartinį vyrą ir susilaukus vaikų, vėl persikėlėme į Elektrėnus, nes šeimą dabar išlaiko vyras“, – teigė vietinė gyventoja Marija.
2019 m. Vilniaus Mykolo Romerio universitetas atliko pasirinktų viešojo ir privačiojo sektoriaus įmo­nių ir įstaigų tyrimą, kurio metu analizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. „Tyrimas pa­rodė, kad vienoje iš penkių privataus sektoriaus įmonių moterys uždirbo 2,7 proc. mažiau nei vyrai už vienodą ar vienodos vertės darbą, o viešajame sektoriuje moterų atlygis buvo mažesnis net trijose iš penkių vertinime dalyvavusių įstaigų – atitinkamai, 2,9 proc., 3,7 proc., ir net 7 proc. Tačiau specialistai pastebi, kad daugiausiai atotrūkį tarp vyrų ir moterų algų lemia ne diskriminuojantis atlygis, o tai, kad didesnė dalis moterų nei vyrų dirba prastesnį uždarbį siūlančiuose sektoriuose.“
„Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad po motinystės ato­stogų moterims gali kilti iššūkių grįžtant į darbo rinką. Mamos gali susidurti su įvairiomis diskriminacijos, išankstinio nusistatymo formomis, lyginant su moterimis be vaikų ar vyrais. Vaikus auginančios moterys gali susidurti su darbovietės diskriminacija. Mamos tikrai dažniau gali susidurti su darbdavių išankstiniu nusistatymu, neva jos yra mažiau įsipareigojusios ar kompetentingos dėl jų rūpesčių, vaikų. Šis nusistatymas gali pasireikšti retesniais paaukštinimais, svarbių pozicijų nesuteikimu ir panašiai“, – paaiškino K. Motiejūnaitė.
Elektrėnų miesto gyventoja Elena nesutiko su šiuo teiginiu: „Atlyginimas, kai grįžau po motinystės atostogų, kaip tik pakilo, nes tais metais kilo minimumas. Darbdavys papildė sutartį, kad padidėjo atlyginimas pagal tam tikrą straipsnį ir gyvenau toliau rami.“
Kartu su Elena buvusi draugė Natalija pritarė, tačiau šiek tiek pasipiktinusi pasidalino savo patirtimi: „Ten, kur aš dirbau, atlyginimas man nesikeitė, nes pakeičiau skyrių. Du kartus išėjau į dekretą ir visus kartus alga kaip tik pakilo, bet mano sėkminga istorija. Tačiau vyrai mano firmoje vis tiek daugiau uždirba. Šiuo metu esu vadovė ir neseniai rinkomės iš kelių kandidatų į prekybininko vietą. Galėjom rinktis iš moters su vaiku ir vyro su vaiku. Bet reikia daug keliauti ir pati kaip motina žinau, kad savo vaiko tikrai nenumesčiau, todėl priėmėme vyrą. O jo alga beveik lygi su manąja!“
Kaunietė Jūratė, kuri šiuo metu lankosi Elektrėnuose, juokavo, jog atlyginimas jai nesumažėjo, tačiau paaukštinimo, kaip maniusi, jog yra nusipelniusi, negavo seniai, todėl pakeitė darbo vietą.

Atlyginimų skirtumas veikia ekonomiką
Remiantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktais duomenimis, nustatyta, kad lyčių lygybė turi tiesioginį teigiamą poveikį šalies ekonomikai, įskaitant užimtumą, našumą ir BVP. Europos Sąjungos šalyse, kuriose lyčių lygybė yra aukštesnio lygio, nedarbo lygis yra mažesnis, darbo rinkoje lyčių pasiskirstymas yra tolygesnis, o BVP yra 4–10 proc. didesnis. „Yra prarandama daug gerų specialisčių, kurios potencialiai galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo“, – pasidalino Tomas Kavaliauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas. „Kuomet tie patys darbai ir pareigos yra nelygiai vertinamos, atotrūkis beveik išnyksta iki statistinio nereikšmingumo“, – papildė ekonomistas Raimondas Kuodis.
Lietuvoje moterys statistiškai gyvena ilgiau nei vyrai, tačiau dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų dirbant bei sudėtingesnio šeimos ir darbo derinimo moterims dažniau gresia skurdas ir socialinė atskirtis senatvėje, kadangi dėl mažesnio darbo užmokesčio vidutinė senatvės pensija moterims yra 15 proc. mažesnė nei vyrams.
„Moterys gauna mažesnį darbo užmokestį ir dažniau skursta nei vyrai. Tuo atveju, jei verslas moterims mokėtų lygiavertį uždarbį kaip ir vyrams, beveik pusė dirbančių moterų išbristų iš skurdo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad vyrai Lietuvoje gyvena trumpiau nei moterys, tad gyvenant heteroseksua­lioje šeimoje yra prarandamas vienas, galbūt didesnis, pensijos šaltinis. Tai yra dar viena grėsmė moterims susidurti su skurdu“, – atviravo K. Motiejūnaitė.

Politikos priemonės siekiant mažinti užmokesčio skirtumą
Įstatymo 11 straipsnis numato, kad darbdavio ar darbdavio atstovo veiksmai, kuriais dėl lyties taiko asmeniui mažiau (daugiau) palankias įdarbinimo, perkėlimo į kitas pareigas arba apmokėjimo už tokį patį ar vienodos vertės darbą sąlygas, traktuojami ir pripažįstami kaip pažeidžiantys vyrų ir moterų teises.
„Moterų ir vyrų lygių gali­mybių įstatymo vykdymo prie­žiūrą atlieka lygių galimybių kontrolierius. Skundai dėl moterų ir vyrų lygių ga­limybių pažei­dimo teikiami lygių galimybių kontrolieriui. Skundai dėl moterų ir vyrų lygių galimybių pažeidimo tiriami ir sprendimai dėl jų priimami Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kiekvienas darbdavys atitinkamai prisiima atsakomybę už Įstatymo nuostatų laikymąsi, o kiekvienas darbuotojas turi teisę kreiptis dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo,“ – teigė R. Mikaliūkštienė.
Darbo užmokesčio sistema yra vienas iš svarbiausių veiksnių, už­tikrinančių teisingumą ir lygybę dar­bo rinkoje. Įmonės gali laikytis paprasčiausios darbo užmokesčio sis­temos, kuri grindžiama visų lyčių, tautybių ir tikėjimų lygiavertiškumu. Ši sistema užtikrintų, jog darbuotojai būtų vertinami tik pagal jų kvalifikacijas ir tai, kokiu etatu jie dirba, o ne pagal asmenines savybes.
„Yra paprasčiausia darbo užmokesčio sistema, kurios laikomės. Būtent dėl visų lyčių, tautybės, ti­kėjimo lygiavertiškumo. Todėl į tai nežiūrime ir atsižvelgiame tik į kvalifikacijas“, – dėstė E. Morkūnienė.
„Mūsų įmonėje ir moterys, ir vyrai už tokį pat ar lygiavertį darbą gauna vienodą darbo užmokestį, rekvizituose neatsispindi, kiek ir kokių konkrečių darbo vietų yra įmonėje, kokį darbo užmokestį gauna konk­rečioje vietoje dirbantys asmenys, kiek moterų, kiek vyrų dirba konk­rečioje vietoje. Taigi, apibendrinant, pagal skelbiamus rekvizitų vidurkius – vertinti labai netikslinga“, – tikslino D. Jončienė.
„Labiausiai padeda edukacija ir stereotipų mažinimas. Taip galima keisti visuomenės nuostatas iš esmės. Tačiau taip pat svarbūs ir kiti elementai, tokie kaip darbo derinimas. Verslo požiūris į vaikus auginančias mamas ir tėčius. Svarbus mamoms ir tėvams saugios aplinkos sukūrimas ir užtikrinamas: darbas iš namų, lankstus darbo grafikas, galimybė vaiką atsivesti į darbą ir panašiai. SADM imasi priemonių, padedančių palaikyti balansą tarp darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo bei lankstesnių darbo sąlygų: užtikrinama teisė į nemokamas atostogas, tėvams, vyrams, užtikrinamos palankesnės galimybės pasinaudoti tėvystės atostogomis, papildomos laisvos dienos, papildomos poilsio dienos ir teisė į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, perleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai, nuotolinio darbo ir patogesnio darbo galimybė. Ministerija planuoja 2024 m. orientuotis į moterų neapmokamo priežiūros darbo temą, kuri išlieka reikšminga, kai kalbama apie karjeros ir šeimos gyvenimo derinimą“, – paminėjo K. Motiejūnaitė.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai Lietuvoje atspindi rimtas struktūrines problemas, kurias lemia diskriminacija darbo vietoje, profesinė segregacija ir lyčių stereotipai. Nepaisant teisinės apsaugos, moterys vis tiek susiduria su mažesniu darbo užmokesčiu ir sunkumu grįžusios į darbo rinką po motinystės atostogų. Šie skirtumai daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai, be to, kelia grėsmę moterų finansiniam stabilumui. Siekiant sumažinti šiuos skirtumus, lyčių lygybė turi būti skatinama visose darbo rinkos srityse, visuomenėje turi keistis požiūris į lyčių vaidmenis, o visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų lyties, turi būti suteiktos lygios galimybės.