Adriana Paukštaitė
VU komunikacijos fakulteto
studentė praktikantė
Nerijus Ališauskas – vienas geriausių Lietuvos ledo ritulininkų, kilęs iš Elektrėnų. Vaikystėjė lygiavęsis į KHL lygoje žaidžiantį lietuvį Darių Kasparaitį, 2018-taisiais tapo antruoju lietuviu, patekusiu į elitinę Europos lygą (KHL).
Norėčiau mūsų pokalbį pradėti nuo aktualijų. Ne taip seniai, šių metų balandį, tapote Slovakijos vicečempionu. Kokios nuotaikos?
Jau pradėjome ruoštis kitam sezonui, todėl šitą pasiekimą palikome praeityje. Nors, aišku, kartais užplūsta prisiminimai ir norisi ištaisyti klaidas, dėl kurių mes netapome čempionais.
Kaip prasidėjo Jūsų kelionė ledo ritulyje, iš kur kilo tas susidomėjimas, pirmasis supratimas, kas yra ledo ritulys?
Pirmoji pažintis su ledo rituliu buvo kieme ir ant prūdo ledo. Mano tėvas žavėjosi šita sporto šaka, man taip pat patiko.
Nuo kelerių metų pradėjote treniruotis pilnu tempu?
Į treniruotes pradėjau vaikščioti gana vėlai, 8-erių metų, bet čiuožti jau mokėjau, todėl nebuvo sunku pasivyti bendraamžius.
Ar būdamas jaunesnis lygiavotės į kitus ledo ritulio žaidėjus, galbūt tuos, kurie jau buvo žinomi?
Taip, Darius Kasparaitis yra ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio superžvaigždė, atsimenu pirmą susitikimą su juo, kai dar buvom maži vaikai, džiaugiuosi, kad mums pavyko sužaisti kartu už Lietuvos rinktinę.
Pakalbėkime apie Jūsų karjerą. Esate vienas labiausiai patyrusių žaidėjų. Žaidėte Lietuvos ledo ritulio divizionuose, taip pat turėjote galimybę žaisti užsienyje. Kaip atsispindi visa ši patirtis?
Esu sukaupęs nemažą patirtį, labiausiai patobulėjau žaisdamas Rygoje, tai buvo ir aukščiausias lygis, kur žaidžiau. Ėjau karjeros laiptais žingsnis po žingsnio, visur teko įrodyti savo vertę. Manau, galutinai supratau, kad noriu tapti profesionalu 15 metų, išvažiavęs į Liepoją.
Kas, Jūsų nuomone, yra svarbiausia ledo ritulyje norint pasiekti aukščiausią lygį?
Manau, nesvarbu, ką darysi gyvenime, jeigu nori pasiekti savo tikslų, turi turėti discipliną ir svarbiausia – nuoseklumą.
Kokios žmogaus savybės ir (arba) bruožai padeda jam tapti geru ledo ritulio žaidėju? Kurios iš jų kiša koją?
Charakterio savybės daug reiškia komplektuojant komandą. Nėra paslaptis, kad vadybininkai ir treneriai skambina ir klausia buvusių trenerių, kokios yra to žaidėjo charakterio savybės. Nes, kaip tu žaidi, jie mato, gali video (vaizdo įrašą – red. past.) pažiūrėti. Daug ką pasako ir kūno kalba. Taigi, jeigu esi konfliktiškas su treneriais ar komandos draugais, gali turėti problemų su komandos paieška ir, atvirkščiai, jeigu moki dirbti komandoje, esi darbštus – turėsi privalumų. Dar keletas neigiamų savybių, tai tingumas ir egoizmas.
Kokie buvo Jūsų didžiausi iššūkiai karjeros pradžioje ir kaip juos įveikėte?
Didžiausi iššūkiai atsiranda paauglystėje, kai nori visur suspėti ir visur sudalyvauti. Manau, man padėjo išvyka į Liepoją ir savo tikslų bei svajonių siekimas.
Ar buvo minčių mesti ledo ritulį? Ar esate patyręs traumų?
Taip, esu patyręs dvi peties operacijas per pusę metų, buvo sunkus laikotarpis, bet minčių apie karjeros pabaigą tuo metu neturėjau. Galbūt vaikystėje turėjau dvejonių, nes nebuvo aišku, kokios mano galimybės pasiekti „pro“ (aukščiausią – red. past.) lygį, bet, kaip jau ir minėjau, išvažiavęs į Liepoją, supratau, kad čia galiu tai padaryti.
Kaip motyvuojate save treniruotėse ir rungtynėse, ypač sunkiais momentais?
Didžiausia motyvacija yra noras laimėti, o treniruotės yra rutina, prie kurios tu pripranti ir papildomai savęs motyvuoti nebereikia. Sunkiais momentais padeda pasitikėjimas savimi ir įdėtas darbas treniruotėse.
Kas Jus žavi ledo ritulyje? Kodėl jį žaidžiate?
Tai sunkus sportas, labai intensyvus. Patinka, kad taisyklės leidžia atlikti jėgos veiksmus, kartais net pasimušti. Manau, gyvai pamačius ledo ritulį, labai lengva pamilti šį žaidimą.
Sporto portalai skelbė, jog „HK Spišska Nova Ves“ klubui šių metų sezonas buvo geriausias per visą istoriją. Kaip pats manote, ar tapote Slovakijos vicečempionu, nes įdėjote daug pastangų ir darbo, ar laikote tai sėkme?
Prieš dvejus metus laimėjom bronzą, praeitą sezoną iškovojom sidabrą. Rezultatai rodo, kad tai nebuvo tiesiog sėkmė, tai nuoseklus visos organizacijos darbas. Iš antros lygos komandos „Spišska Nova Ves“ tapo viena iš lyderių Slovakijos ekstra lygoje.
Kokius patarimus duotumėte jauniesiems ledo ritulininkams, kurie svajoja apie profesionalią karjerą?
Visų pirma, reikia pamilti ledo ritulį, turi tapti fanatiku, jeigu nori tapti profesionalu. Ir svajoti, svajoti, svajoti. Vėliau svajones paversti tikslais. Žingsnis po žingsnio.
Jūsų nuomone, kaip svarbu yra komandinė dvasia ir bendradarbiavimas ledo ritulyje?
Labai svarbu. Viena svarbiausių sudedamųjų dalių kelyje į sėkmę.
Kokie Jūsų ateities tikslai ir svajonės ledo ritulyje?
Nežinau, kiek man liko dar žaisti, kiekvienas sezonas nuo šiol gali būti paskutinis. Gyvenu šia diena ir stengiuosi mėgautis ledo rituliu. Slovakijos bronzą ir sidabrą jau turiu, liko tik vienas aiškus tikslas!
Ar kada nors ketinate grįžti į Lietuvą ir toliau žaisti čia?
Taip, greičiausiai kada nors teks pažaisti ir Lietuvoje.
Ar kada nors susimąstėte, kokią įtaką Jūsų sėkmė turi Lietuvos ledo ritulio bendruomenei?
Nežinau, sunku man tai įvertinti, tikiuosi duoti daugiau naudos ledo ritulio bendruomenei po karjeros.
Ką patartumėte jauniesiems sportininkams, kurie susiduria su nesėkmėmis ar traumomis?
Pasiūlyčiau į nesėkmes žiūrėti kaip į pamokas, nepasiduoti ir siekti savo tikslų. Jeigu esi atsidavęs sportui – tavęs niekas nesustabdys.
Kaip svarbu yra turėti gerą trenerį ir palaikymo komandą?
Išskirčiau vaikų ir profesionalų komandas. Vis tik trenerio vaidmuo skiriasi. Bet abiem atvejais jie yra pagrindinis balsas. O palaikymas svarbus visada, ar tai būtų tėvų palaikymas, ar sirgalių.
Ar nesate pats pagalvojęs suburti savo komandą Lietuvoje arba užsienyje?
Ne, kol kas savo komandos burti nesiruošiu, tai daug išteklių reikalaujantis malonumas, bet ateityje pažiūrėsime, ką galime nuveikti. Aišku, reiktų finansinio miesto, savivaldybės palaikymo.
Ir pabaigai, kadangi turite sūnų, ar jis nori sekti Jūsų pavyzdžiu, ar norėtumėte, kad ir jis žaistų ledo ritulį?
Taip, jis jau išbandęs ledo ritulį ir noriu, kad išbandytų ir kitas sporto šakas, ypač individualias, kaip dziudo, tenisas. Ir nebūtinai, kad siektų profesionalo karjeros, bet tam, jog išmoktų siekti savo tikslų, tiek komandoje, tiek individualiai. Kad pajaustų, kiek reikia darbo įdėti ir, aišku, kad būtų sportiškas.