Sėkmingas Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas tapo svarbiu veiksniu, padėjusiu Lietuvos žemės ūkiui sėkmingai atlaikyti ekonominę krizę ir tapti šalies ekonomikos lokomotyvu.
Tokia mintis, be kita ko, nuskambėjo ir konferencijos, skirtos Seimo Kaimo reikalų komiteto 20 metų veiklai paminėti, dalyvių kalbose.
Kaime – akivaizdžios permainos
Daugelis kalbėjusių akcentavo, kad kaime ir toliau sėkmingai vyksta per pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius prasidėję teigiami pokyčiai: formuojasi privatus žemės ūkio sektorius, kuriasi šeimos ūkiai, diegiamos naujos technologijos.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė akcentavo, kad per šį laikotarpį didžiausias iššūkis Lietuvos kaimui, o kartu ir Seimo Kaimo reikalų komitetui, buvo perėjimas iš vienos ūkio sistemos į kitą. Tam buvo kuriama bei tvarkoma įstatyminė bazė.
Palaipsniui kito ir požiūris į kaimą. „Kaip Lietuvos pilietė džiaugiuosi, kad mes gyvename kitokioje Lietuvoje. Kad žmonės, gyvenantys kaime, irgi iš esmės pasikeitė“, – sakė Seimo pirmininkė.
I.Degutienė akcentavo, kad per tą laiką nemažai ūkininkų sėkmingai pasinaudojo Europos Sąjungos parama, atsirado konkurencingų ūkių.
Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pabrėžė, kad nepaisant buvusių sunkumų, bendromis pastangomis pavyko sukurti tokią teisinę bazę, kuri užtikrina sąlygas veiksmingai žemės ūkio veiklai ir kaimo stiprėjimui.
Anot E.Pupinio, ekonominė krizė leido akivaizdžiai įsitikinti agrarinio sektoriaus gyvybingumu. Šiuo metu svarbu ir toliau aktyviai spręsti aktualiausias problemas – baigti žemių grąžinimą, spartinti žemės konsolidaciją, gerinti kaimo infrastruktūrą, įvairinti ekonominę veiklą kaime, efektyviai įsisavinti ES paramą, stengtis apginti Lietuvos poziciją dėl žemės ūkio politikos po 2013 metų.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė akcentavo, kad per šį laikotarpį didžiausias iššūkis Lietuvos kaimui, o kartu ir Seimo Kaimo reikalų komitetui, buvo perėjimas iš vienos ūkio sistemos į kitą. Tam buvo kuriama bei tvarkoma įstatyminė bazė.
Palaipsniui kito ir požiūris į kaimą. „Kaip Lietuvos pilietė džiaugiuosi, kad mes gyvename kitokioje Lietuvoje. Kad žmonės, gyvenantys kaime, irgi iš esmės pasikeitė“, – sakė Seimo pirmininkė.
I.Degutienė akcentavo, kad per tą laiką nemažai ūkininkų sėkmingai pasinaudojo Europos Sąjungos parama, atsirado konkurencingų ūkių.
Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pabrėžė, kad nepaisant buvusių sunkumų, bendromis pastangomis pavyko sukurti tokią teisinę bazę, kuri užtikrina sąlygas veiksmingai žemės ūkio veiklai ir kaimo stiprėjimui.
Anot E.Pupinio, ekonominė krizė leido akivaizdžiai įsitikinti agrarinio sektoriaus gyvybingumu. Šiuo metu svarbu ir toliau aktyviai spręsti aktualiausias problemas – baigti žemių grąžinimą, spartinti žemės konsolidaciją, gerinti kaimo infrastruktūrą, įvairinti ekonominę veiklą kaime, efektyviai įsisavinti ES paramą, stengtis apginti Lietuvos poziciją dėl žemės ūkio politikos po 2013 metų.
Visi įdėjo savo dalį
Buvęs komiteto narys, o dabar – ir žemės ūkio ministras, Kazys Starkevičius pasidžiaugė, kad nemaža dalis, formavusių ir formuojančių žemės ūkio politiką, yra ūkininkai, „kurie jaučia duonos kvapą, jaučia žemės alsavimą, jaučia tą prakaitą. Jaučia praeitį ir dėkoja likimui, kad šiandien esame laisvi ir galime ūkininkauti“.
Tokia istorine proga ministras pasiūlė prisiminti svarbiausius Lietuvos žemės ūkio istorijos faktus: „Mes visi esame istorijos liudininkai – kas buvo, yra ir kas bus. Visi įdėjome savo dalį, kad Lietuvos kaimas būtų, koks jis yra šiandien“. Pradėjo ministras nuo 1940-ųjų: „…mes tada traukiniu iš Maskvos į Kauną…, iš Kauno į Maskvą ir atgal…kaip ir šiandien, chaoso laikais lėktuvais neskraidėme, išvažiavome į „laimingų sesių glėbį… Daug tame traukinyje buvo ir garbių kūrybingų asmenybių, kuriuos mes pamename, gerbiame ir šiandien, bet tarp jų nebuvo nei vieno ūkininko. Buvo vienas toks… „gabenęs saulę“ – M. Mickis, kuriam rūpėjo tik tapti ministru, jis juo ir tapo, bet jis nebuvo ūkininkas, ir pavardės jo niekas neprisimena. Šiandien visi žinome oficialius skaičius – ištremta per 70 tūkstančių žmonių, iš kurių 98 procentai buvo ūkininkai, jų šeimos… – tai mūsų Katynė.“
Tokia istorine proga ministras pasiūlė prisiminti svarbiausius Lietuvos žemės ūkio istorijos faktus: „Mes visi esame istorijos liudininkai – kas buvo, yra ir kas bus. Visi įdėjome savo dalį, kad Lietuvos kaimas būtų, koks jis yra šiandien“. Pradėjo ministras nuo 1940-ųjų: „…mes tada traukiniu iš Maskvos į Kauną…, iš Kauno į Maskvą ir atgal…kaip ir šiandien, chaoso laikais lėktuvais neskraidėme, išvažiavome į „laimingų sesių glėbį… Daug tame traukinyje buvo ir garbių kūrybingų asmenybių, kuriuos mes pamename, gerbiame ir šiandien, bet tarp jų nebuvo nei vieno ūkininko. Buvo vienas toks… „gabenęs saulę“ – M. Mickis, kuriam rūpėjo tik tapti ministru, jis juo ir tapo, bet jis nebuvo ūkininkas, ir pavardės jo niekas neprisimena. Šiandien visi žinome oficialius skaičius – ištremta per 70 tūkstančių žmonių, iš kurių 98 procentai buvo ūkininkai, jų šeimos… – tai mūsų Katynė.“
Paramos įsisavinimas kasmet didėja
Visi pranešėjai vieningai tvirtino, kad prie sėkmingos žemės ūkio raidos, kaimo plėtros procesų, gyvenimo kokybės kaime gerinimo daug prisidėjo Europos Sąjungos teikiama parama.
Šiuo metu parama Lietuvos žemės ūkiui skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP). Viso pagal KPP skirta 7,8 mlrd. litų paramos. Ji buvo pradėta mokėti 2007 m. pabaigoje ir kasmet įsisavinimas didėjo.
Palyginti su 2007 m., 2008 m. išmokėtos paramos suma gerokai padidėjo – įsibėgėjus KPP administravimui, paramos gavėjus pasiekė 303 mln. litų. Daugiausia paramos kol kas išmokėta 2009 m. – žemės ūkio sektoriui suteikta 1,06 mlrd. viršijanti parama.
Iki 2009 m. gruodžio 31 d. iš viso (be kompensacinių išmokų ir techninės paramos
paraiškų) gauta 10 763 paraiškų, prašoma paramos suma beveik 1,6 mlrd. Lt, pasirašytos 8 266 paramos sutartys 1,1 mlrd. Lt paramai, išmokėta 829 mln. Lt.
Šiuo metu parama Lietuvos žemės ūkiui skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP). Viso pagal KPP skirta 7,8 mlrd. litų paramos. Ji buvo pradėta mokėti 2007 m. pabaigoje ir kasmet įsisavinimas didėjo.
Palyginti su 2007 m., 2008 m. išmokėtos paramos suma gerokai padidėjo – įsibėgėjus KPP administravimui, paramos gavėjus pasiekė 303 mln. litų. Daugiausia paramos kol kas išmokėta 2009 m. – žemės ūkio sektoriui suteikta 1,06 mlrd. viršijanti parama.
Iki 2009 m. gruodžio 31 d. iš viso (be kompensacinių išmokų ir techninės paramos
paraiškų) gauta 10 763 paraiškų, prašoma paramos suma beveik 1,6 mlrd. Lt, pasirašytos 8 266 paramos sutartys 1,1 mlrd. Lt paramai, išmokėta 829 mln. Lt.
Pakeitimai davė naudos
Žemės ūkio ministerija, siekdama sudaryti kuo palankesnes galimybes pasinaudoti ES parama, atliko KPP pakeitimų, padidino paramos intensyvumą, išplėtė paramos gavimo galimybes, supaprastino paramos teikimo reikalavimus bei administravimo procedūras. Taip pat buvo panaikinti kai kurie pareiškėjams taikomi kiti reikalavimai ir kriterijai.
Dėl šių pakeitimų padidėjo paramos sklaida, ja galėjo pasinaudoti smulkūs ir vidutiniai ūkiai.
Padidėjo investicijos į žemės ūkį ir kaimo vietoves. Investicinėms žemės, maisto ūkio ir miškų sektoriaus priemonėms įgyvendinti 2009 m. išmokėta 6,6 karto daugiau lėšų negu 2008 m.
Paramos sklaida, palyginti su 2008 m., pernai padidėjo daugiau kaip 3 kartus – pagal supaprastintą tvarką 2009 m. gautos 3 546 paraiškos, jose prašoma suma siekia 314 mln. Lt, pasirašytos 3 089 paramos sutartys, kurioms įsipareigota išmokėti 277 mln. Lt, išmokėta 190 mln. Lt.
Dėl šių pakeitimų padidėjo paramos sklaida, ja galėjo pasinaudoti smulkūs ir vidutiniai ūkiai.
Padidėjo investicijos į žemės ūkį ir kaimo vietoves. Investicinėms žemės, maisto ūkio ir miškų sektoriaus priemonėms įgyvendinti 2009 m. išmokėta 6,6 karto daugiau lėšų negu 2008 m.
Paramos sklaida, palyginti su 2008 m., pernai padidėjo daugiau kaip 3 kartus – pagal supaprastintą tvarką 2009 m. gautos 3 546 paraiškos, jose prašoma suma siekia 314 mln. Lt, pasirašytos 3 089 paramos sutartys, kurioms įsipareigota išmokėti 277 mln. Lt, išmokėta 190 mln. Lt.
Galimybė gauti lengvatines paskolas
Ekonominės krizės sąlygomis ūkininkams dėl vienokių ar kitokių priežasčių negaunant paskolos iš kredito įstaigų, buvo sukurtas naujas paskolų teikimo modelis – įsteigtas Žemės ūkio paskolų garantinis fondas (ŽŪPGF).
Pirmajame veiklos etape 8 Lietuvos komerciniams bankams paskirstyta 100 mln. Lt tikslinių paskolų. Lengvatinės paskolos teikiamos pagal dvi KPP priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.
Ūkininkai aktyviai naudojasi šia finansų inžinerijos priemone. Bendras nuo ŽŪPGF fondo veiklos pradžios suteiktų garantijų skaičius jau viršijo 3 tūkst., suma pasiekė 2 mlrd. 43 tūkst. litų. Tai žemės ūkio subjektams iš kredito įstaigų leido pasiskolinti daugiau kaip 2,5 mlrd. litų.
ŽŪM kreipėsi į Europos Komisiją dėl finansų inžinerijos priemonės taikymo ir KPP III krypčiai „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“.
Pirmajame veiklos etape 8 Lietuvos komerciniams bankams paskirstyta 100 mln. Lt tikslinių paskolų. Lengvatinės paskolos teikiamos pagal dvi KPP priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.
Ūkininkai aktyviai naudojasi šia finansų inžinerijos priemone. Bendras nuo ŽŪPGF fondo veiklos pradžios suteiktų garantijų skaičius jau viršijo 3 tūkst., suma pasiekė 2 mlrd. 43 tūkst. litų. Tai žemės ūkio subjektams iš kredito įstaigų leido pasiskolinti daugiau kaip 2,5 mlrd. litų.
ŽŪM kreipėsi į Europos Komisiją dėl finansų inžinerijos priemonės taikymo ir KPP III krypčiai „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“.
Žemės ūkio ministerijos inf.
Užs.
Užs.