Lietuvos elektrinės šiluma pasieks Vievį jau šiemet

Lietuvos elektrinės šiluma pasieks Vievį jau šiemet

Julija Kirkilienė

IMG_0186drydrydArtėjant šildymo sezonui dažniausiai rūpinamės, kiek per šildymo sezoną patuštės mūsų piniginės, kiek šiais metais kainuos šiluma, ką galiu padaryti, kad šiais metais sąskaitos man nedidėtų, bet gal ir sumažėtų, ar kodėl „visi kiti“ moka pigiau nei aš?

Diskutuojama ar net tvirtinama, kuris šildymo būdas yra pigiausias, kiek kainuoja šiluma deginant vieną ar kitą kuro rūšį, tiekiant šilumą centralizuotai ar įsirengus nuosavus katilus. Artėjant šiam šildymo sezonui gera žinia pasiekė vieviečius – daugiau kaip po metų diskusijų ir  atkaklaus darbo, Vievio šilumos vartotojus dar šiemet turėtų pasiekti pirmoji Lietuvos elektrinėje pagaminta šiluma.
Atgaivino neįgyvendintą idėją
Pastačius šiluminę elektrinę Elektrėnuose, buvo diskutuojama, kaip jos darbą padaryti efektyvesnį ir užuot šilumą išmetus į Elektrėnų marias panaudoti ją pastatų šildymo reikmėms. Tuo metu viena iš alternatyvų buvo Elektrėnų elektrinės šilumą panaudoti Vilniaus ir Kauno miestų šildymui, tačiau skaičiavimais grindžiant termofikacinių elektrinių statybą šiuose miestuose, ši idėja liko neįgyvendinta.
Elektrėnų savivaldybės taryba, analizuodama šilumos tiekimo situaciją savivaldybėje ir ieškodama būdų, kaip sumažinti šilumos kainas jos vartotojams, dar 2009 metais paskelbė konkursą dėl magistralinės šilumos tiekimo trasos nuo Elektrėnų iki Vievio investuotojui pritraukti. Investuotojui buvo keliama vienintelė užduotis – transportuoti Lietuvos elektrinėje turimą atliekinę šilumą iki Vievio ir parduoti ją kaina, kuri būtų mažesnė už bet kokią alternatyvą, kurią turi savivaldybės valdoma vietinė šilumos tiekimo įmonė. Šį konkursą laimėjo UAB „ENG“, kuri ketinimų protokolu buvo įpareigota parengti paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti ir, esant Europos pritarimui tokio projekto vykdymui, galimai skubiai jį įgyvendinti.
Apie naująją  trasą ir šilumos kainas kalbėjomės su  projektą įgyvendinančios įmonės direktoriumi Romualdu Rutka.
Pasak UAB „ENG“ direktoriaus Romualdo Rutkos, įvykdžius šį projektą šiluma tikrai bus pigesnė už tą, kurią vietiniai šilumos tinklai – UAB “Gelvita“ – galėtų pasigaminti savo katilinėse. Nors realią vykdomo projekto naudą pajus tik vieviečiai, tačiau įvykus avarijai Lietuvos elektrinėje ir nutrūkus šilumos tiekimui Elektrėnų mieste, ši trasa leistų išvengti Telšių tragedijos pasikartojimo. Pakeitus šilumos tekėjimo kryptį ir panaudojus Vievyje esančias rezervines katilines, bent minimaliai būtų pašildomi ir elektrėniškių būstai.
Įgyvendina seną idėją
Idėja Lietuvos elektrinės sąlyginai atliekinę šilumą panaudoti centralizuotam šildymui buvo detaliai nagrinėjama vos tik pastačius elektrinę Elektrėnuose. Tačiau, pastačius termofikacines elektrines Kaune bei Vilniuje ir esant gana primityvioms šilumos tiekimo vamzdynų izoliavimo technologijoms bei įvertinant daugiau kaip 5 kartus didesnį atstumą nei iki Vievio, idėja buvo užmiršta kaip techniškai ir finansiškai netikslinga.
R. Rutka pažymėjo, kad ne tik savivaldybės vadovai, siekdami galimai mažesnių šilumos kainų gyventojams, bet ir Europos Sąjunga pritarė tokio projekto vystymui, kadangi dar 2009 metų spalio mėn. iš ES Struktūrinių fondų pagal 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“  bendrovei buvo skirta 6 mln. litų parama. Kitą projektui reikalingą sumą, daugiau kaip 6 mln. litų, investuoja pati UAB „ENG“. Projekto įgyvendinimo metu planuojama nutiesti apie 9 km gamykliniu būdu izoliuotų vamzdžių trasą su šalyje atitikmens neturinčia „++” tipo izoliacija. Tokia izoliacija leis šilumos perdavimo nuostolius sumažinti iki minimumo.
Įmonės vadovas sako, kad  šiuo metu jau yra įvykdyta daugiau kaip 80 proc. visų projekte numatytų darbų ir šiluma iki Vievio bus tiekiama jau šį šildymo sezoną. Beliks tik atlikti darbo režimų derinimą su vietiniais šilumos tinklais, kurie šiuo metu kaip tik apjungia keturias katilines į vieną bendrą integruotą tinklą, ir šildymo sezono pradžioje Vievio, kaip ir Elektrėnų, gyventojus turėtų pasiekti Lietuvos elektrinės šiluma. Šis projektas leis ne tik sumažinti šilumos energijos gamybos kainą, bet ir pastovias sąnaudas, kadangi vietoje kūrenamų keturių katilinių beliktų viena, kuri būtų iš dalies rezervinė.
UAB „ENG“ vadovas pažymėjo, kad galutinio tikslo – pigesnės šilumos vieviečiams – sėkmingas įgyvendinimas priklauso ne vien tik nuo bendrovės, vykdančios šį projektą, bet ir nuo UAB „Gelvitos“, kuri iki Vievio pristatytą šilumą paskirstys kiekvienam butui.
Atėjo ilgam
Gyventojams, stebintiems trasos klojimo darbus, labiausiai rūpi ne už kokius pinigus šie darbai atliekami, bet ar tikrai Vievyje atpigs šiluma ir kiek ilgai ta pigesnė šiluma bus.
R. Rutka mano, jog pagrindinis šio projekto sėkmės garantas – abipusiai naudingi santykiai su šilumos vartotojais. Pasak įmonės vadovo, šilumos tiekėjas turi tiekti šilumą už galimai  mažesnę kainą, o Vievio gyventojai, dauguma būdami energetikais ar artimi jiems, tikrai įvertins vystomo projekto pranašumą lyginant su bet kokia šiai dienai galima alternatyva. Belieka tik šilumą skirstančiai UAB „Gelvita“ sumažinti šilumos paskirstymo kainą nuo atvesto vamzdžio galo, numatant šilumos vartotojų šilumos punktų rekonstrukciją ir individualią apskaitą, kad kiekvienas vievietis tiksliai žinotų, kiek šilumos jis suvartoja ir už ką jis moka. Mokėjimai už šilumą Vievio miesto gyventojams dar labiau sumažėtų atlikus pilną gyvenamųjų namų renovaciją, įskaitant pastatų šiltinimo darbus.
Įmonė tikisi, kad atlikta investicija atsipirks bent per 10-12 metų. Europos Sąjungos pinigų grąžinti vartotojams nereikės. Pasak R. Rutkos, projekto atsipirkimas skaičiuojamas įvertinant naujų šilumos vartotojų pritraukimą 9 km atstumu nuo Elektrėnų iki Vievio. Naujų šilumos vartotojų atsiradimas labiausiai priklausys nuo trasa tiekiamos šilumos kainos, kuri priklausys nuo  elektrinėje naudojamo kuro kainos. Jau  yra kelios įmonės, išreiškusios norą prisijungti prie naujai statomos trasos. Tą patį padarė ir keli žemių savininkai, kuriems tokia sėkmė nusišypsojo, kadangi trasa klojama vos už kelių dešimčių metrų nuo jų sklypo ribos.
Įmonės vadovas tiki, kad atsiradus šilumos energijos tiekimo arterijai tarp Elektrėnų ir Vievio, tiek žemių savininkai, tiek ir verslininkai įvertins sukurtos infrastruktūros privalumus, kur kelių metrų atstumu yra galimai pigiausia šiluma, aukštos įtampos elektros perdavimo linija ir judriausias Lietuvoje automagistralės ruožas. Įgyvendinus šį projektą, nereikės instaliuoti brangių kietą kurą naudojančių katilų ar iš dalies savo sąskaita atsivesti gamtinių dujų, kuriomis gaminama šiluma būtų dar ir brangesnė. Šio projekto įgyvendinimas ne tik leis pagerinti gamtosauginę situaciją Vievio mieste bei turėti galimai pigesnę šilumą Elektrėnų savivaldybės gyventojams, bet ir skatins vystyti verslą regione bei kurti papildomas darbo vietas, kas šiuo metu yra neabejotinai aktualu.
Šis projektas būtų sėkmingas, jei įgyvendinus jį, sumažėtų šilumos kainos vieviečiams. Energetikas R. Rutka galvoja, kad per keletą metų atlikus Vievio šilumos ūkio ir gyvenamųjų namų renovacijos darbus, vieviečių mokesčiai už šilumą galėtų tapti vieni mažiausių Lietuvoje. To kaip tik ir norėtų šilumos vartotojai. Kas kitas, jei ne Lietuvos energetikų lopšys, Elektrėnų savivaldybė, gali sau ir savo vaikams užtikrinti mažiausias išlaidas šildymui ateinantiems 30 metų?  Tam labai palankus ir šis laikotarpis, kai ES pritaria  Ekonomikos augimo veiksmų programoms ir padeda jas įgyvendinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų