Europa – tai ten, kur gerai, kur yra darbo, ir žmonės uždirba europietišką atlyginimą, o europiečiai – tai tokie kultūringi, išsilavinę žmonės. Žodžiu viskas, kas siejasi su žodžiu „Europa“, mums visai neseniai priminė pasakų šalį, kurioje per meduolines pievas teka kisieliaus upės. O juk Europa – tai šalis už lango, o europietis – aš, mano kaimynas, bendradarbis, draugas.
Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ
Iš kur tas nepasitikėjimas?
Vakarų Europos naratyvas – tai sėkmės naratyvas. Rytų Europos naratyvas – tai pasakojimas apie kančią, skausmą bei viltį, jog taip bus atkreiptas pasaulio galingųjų dėmesys.
Toks savęs supratimas taip įaugo mums į kraują, jog net pačiuose geriausiuose mums nutinkančiuose dalykuose ieškome tik trūkumų. Visą ES apimančiuose visuomenės nuomonės tyrimuose nuolat pasižymime kaip patys pesimistiškiausi. Pesimistinė gyventojų nuotaika Lietuvai netgi neleido keliais laipteliais pakilti gyvenimo gerovės indekse.
Negi Lietuvoje iš tiesų viskas taip blogai? Pasak europarlamentaro, filosofijos mokslų daktaro Leonido Donskio, reikia nustoti įsivaizduoti, jog neturtas, skurdas ar socialinė nelygybė neegzistuoja kitose ES šalyse narėse. Neteisybė egzistuoja visur, tik vieni savo dėmesį labiau telkia į sėkmę, kiti – į nesėkmę.
Identitetas – tai, ką apie tave galvoja kiti
Apie tai, kuo mes save laikome, galima kalbėti ilgai ir ne pačiais gražiausiais žodžiais. Tačiau, kaip viename savo tekstų yra pažymėjęs L. Donskis, identitetas – tai ne tik tai, ką apie save galvojame patys, bet ir tai, ką apie mus galvoja kiti.
„Mes esame europiečiai tiek kultūrine, tiek geografine prasme,“ – teigia L. Donskis. Turtingoje mūsų šalies istorijoje rasime įvairių kultūrų, religijų atstovų sugyvenimo kartu, tolerancijos tradiciją.
Paradoksalu, tačiau tuo metu, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje klestėjo daugiakultūriškumas, didžiosios Europos valstybės, dabar sudarančios ES branduolį, stengėsi kuo labiau centralizuotis, sunorminti ir kalbėti viena kalba, puoselėti vieną kultūrą. Taigi Europos Sąjungos idėją – idėją namų, kuriuose gyventų daugelio kalbų, kultūrų ir religijų žmonės – mes pažinome istoriškai anksčiau už Vakarus, tik… pamiršome.
Mąstyk globaliai, veik lokaliai
Pasak L. Donskio, istoriškai su mumis susieti baltarusiai ir ukrainiečiai mus laiko europiečiais. Nesvarbu, ar Lietuva yra ES narė, ar nėra.
Tačiau ką apie mus galvoja vakariečiai? „Turiu nuvilti žurnalistus, klausiančius, ką apie Lietuvą galvoja vakariečiai. Mes nebesame naujiena, sensacija. Jeigu iš pradžių, kai Lietuva įstojo į ES, ji buvo nežinoma, kėlė susidomėjimą, tai dabar esame eilinė ES narė. Yra vėliau į ES įstojusių šalių, kurios dabar kelia daugiau susidomėjimo,“ – atsako europarlamentaras.
Vis dėlto visuomenės nuomonės tyrimai liudija, jog lietuvis nėra linkęs savęs identifikuoti visų pirma kaip europiečio, identitetas labiausiai lietuviams siejasi net ne su šalimi, o su regionu, kuriame jie gyvena.
Ir gerai, nes, pasak L. Donskio, Europos ateitis – regionuose.
Bene prieš dešimtmetį L. Donskis bendradarbiaudamas su Pilietinės visuomenės institutu lankėsi Lietuvos regionuose, skaitė paskaitas. Vieną tokių paskaitų jis skaitė ir Elektrėnuose, dar senojoje bibliotekoje, įsikūrusioje bendrabutyje.
Europarlamentaras prisimena šias išvažiuojamąsias paskaitas kaip malonų darbą ir teigia supratęs, jog regionuose viskas priklauso nuo žmonių. „Tada supratau, jog Lietuvą laiko moterys: bibliotekininkės, mokytojos, slaugytojos,“ – darbštuolėmis žavėjosi europarlamentaras.
Būtent regionuose atsiveria galimybės puoselėti savo kultūrą, savo gyvenimo būdą, iš ko ir susideda multikultūriškumas, o buvimas Europos Sąjungoje ne tik neužgožia kultūrų ir tradicijų, bet ES netgi investuoja į regionus, bendruomenes. Stipri vietos bendruomenė neatsiejama nuo europietiškumo.