Kietaviškių krašto mokytojai

Kietaviškių krašto mokytojai

Dr. Kazys Račkauskas

Tėvynės pažinimo draugija įgyvendina ilgalaikį tiriamojo pobūdžio projektą „Pedagogų kultūros paveldas“. Tautotyros žinių rinkimo savanoriai, dalyvaudami neakivaizdinėje ekspedicijoje, kaupia archyvinius duomenis ir memuarinę medžiagą apie švietimo raidą Lietuvoje. Sukauptų žinių pagrindu išleista knyga „Paparčių šviesos židinys: mokyklos praeities fragmentai“ („Gimtinė“, 2010. P. 184). „Tautotyros metraščio 2010“ I tome išspausdintas straipsnis „Trakų apskrities mokytojai – 1941 metų tremtiniai“. To paties tęstinio metraščio II tome – straipsnis „Čižiūnų mokyklos pirmieji dešimtmečiai: 1922–1941 m.“ Šių eilučių autorius ateinančiais metais ketina išleisti knygą apie Čižiūnų mokyklos (Aukštadvario sen.) praeitį.
Kietaviškių kraštas yra tarp Čižiūnų ir Paparčių, kurio mokyklose dirbo pedagogai Vincas Minkūnas (Minkevičius), Elena Kontautaitė–Kazlauskienė, Veronika Paškonytė, Jadvyga Minkevičienė, Pranas Radževičius, Ona Smalskaitė. Išgirdęs iš „Elektrėnų kronikos“ redaktorės, kad ji sumaniusi spausdinti straipsnių ciklą iš mokyklų praeities, panūdau skaitytojams pasiūlyti vieną kitą pasakojimą apie iškilius mokytojus.

Būsima talentinga ir uoli pedagogė Ona Smalskaitė gimė 1893 m. Pieštuvėnuose (Stakliškių vlsč.). Vilniaus „Ryto“ draugijos pedagoginiuose kursuose įgijusi žinių, ji mokyti vaikus pradėjo dar I pasaulinio karo metais. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę mokytojavo Alytaus apskrityje, vėliau – Trakų apskrityje: Karsakų, Pajautiškių (Žaslių vlsč.), Kazokiškių, Vievininkų mokyklose. Trejetą metų darbavosi ir Kietaviškių pradžios mokykloje. Trakų apskrities pradžios mokyklų inspektorius Bronius Kliorė, šią mokyklą vizitavęs 1936 m. spalio 13 d., apyskaitoje rašė: „II komplekte su I skyriaus III grupe dirba mokytoja Ona Smalskaitė. Šiame komplekte mokinių įregistruota 27, klasėj rasta 26. Šio skyriaus mokiniai skaičiuoja 20 ribose ir jau mėgina pereiti į 100 ribas. Mokytoja Smalskaitė šioje mokykloje dirba tik nuo šio mėnesio pradžios, todėl tiksliai įvertinti mokinių pažangumą dar nėra galima.“
Tas pats inspektorius 1937 m. vasario 3 d. vėl užsuko į Kietaviškes. Apsilankęs O. Smalskaitės pamokoje, B. Kliorė apyskaitoje parašė: „Su II šios mokyklos skyriumi dirba mokytoja Ona Smalskaitė. Šiame skyriuje mokinių rasta dienyne 55, klasėje – 51. Lankymo metu buvo skaitomi atskiri sakinėliai ir nagrinėjami gramatikos atžvilgiu. Mokytojos darbui būdingas tikslumas ir tikslingumas. Šios metodikos ypatybės daug prisideda prie mokymo pažangos“.
Nenusivylė B. Kliorė stebėdamas ir analizuodamas šios mokytojos pamokas dar keletą kartų. Antai 1937 m. lapkričio 6 d. apsilankęs O. Smalskaitės aritmetikos ir darbelių pamokose rašė: „Pedagoginį darbą mokytoja Ona Smalskaitė dirba rimtai atsidėjusi, panaudodama savo ilgametį patyrimą.“ Iš tiesų ji buvo viena iš 4 Kietaviškių pradžios mokyklos mokytojų, tačiau amžiumi vyriausia – 43 metų, turėjo 22 metų pedagoginio darbo stažą. Mokyklos vedėjas Aleksandras Šeštokas – 28, mokytojai Marcelė Mišeikienė – 36, o Vladas Kablys – 29 metų.
Trakų apskrities pradžios mokyklų inspektorius Motiejus Vaišnys, 1938 m. vasario 19 d. lankęsis jos pamokoje, apyskaitoje teigė: „I laipsnio vyr. mokytoja O. Smalskaitė dirba su III skyriaus mokiniais. Klasėje radau 41 mokinį, o sąrašuose įrašyta 42. Lankymo metu mokyt. Smalskaitė vedė skaičiavimo pamoką. Mokiniai buvo supažindinami su dešimtainių trupmenų sąvokomis. Pamoka vyko sėkmingai. Mokytoja sugeba laiku ir vietoje panaudoti mokslo priemones. Patikrinau mokinių žinias iš lietuvių kalbos ir skaičiavimo. Išeita pakankamai. Mokinių žinios geros. Sąsiuviniai tikrinami. Klasė švari. Dienynas vedamas.“
Mokytoja Ona Smalskaitė visas jėgas skyrė pedagoginiam darbui. Bendravo su tėvais, jaunimu. Buvo šaulė. Iš Kietaviškių išsikėlė į Čižiūnus, kur 1939–1941 m. buvo mokytoja ir pradžios mokyklos vedėja. Pokariu ji mokytojavo Paparčių mokyklos Naravų komplekte. Buvusi jos bendradarbė Marija Kazakevičienė prisimena, kad Ona, nepaisydama draudimų, ėjo į bažnyčią, meldėsi. Pabaigusi švietimo misiją, mokytoja Ona Smalskaitė apsigyveno Stakliškėse, šalia bažnyčios, kurią rūpestingai puošė gėlėmis. Peržengusi 90 metų slenkstį iškili pedagogė amžino poilsio atgulė gimtųjų Pieštuvėnų kapinėse. Teiravausi Stakliškių vidurinėje mokykloje apie ją. Deja, nei mokytojai, nei mokiniai jos neatmena, nežino, nors ji čia keletą kartų dirbo, buvo mokyklos vedėja.
Gerokai toliau nuo Kietaviškių ir vėliau į šį pasaulį atėjo Emilija Domaševičiūtė, gimusi 1916 m. Sakališkio vienkiemyje, Smilgių vlsč., Panevėžio apskr. Tėvai turėjo 43 ha žemės. Emilija mokėsi Jukiškių pradžios ir Šeduvos vidurinėje mokykloje. 1936 m., baigusi Panevėžio mokytojų seminariją, nuo spalio 11 d. buvo paskirta į Gedanonių pradžios mokyklą (Aukštadvario vlsč.). Jauna mokytoja netausodama jėgų mokė vaikus, dalyvavo visuomeninėje veikloje (įstojo į Šaulių sąjungą). Jai pačiai prašant nuo 1939 m. spalio 18 d. perkelta į Kietaviškių pradžios mokyklą.
Trakų apskrities pradžios mokyklų inspektorius J. Stasiulaitis, pabuvojęs Kietaviškėse 1940 m. sausio 29 d. ir stebėjęs jaunos mokytojos pamokas, lankymo apyskaitoje rašė: „IV skyrių veda I laipsnio mokytoja Emilė Domaševičiūtė. Mokiniai lentoj parašė sakinį ir jį gerai išnagrinėjo kalbos ir sakinio dalimis. Iš literatūros pasakojo apie Praną Vaičaitį ir jo dainas. Skaičiavimo einama dešimtainių trupmenų dalyba. Iš istorijos – apie Liublino seimą ir jo svarbesnius nutarimus, iš geografijos – apie Skandinaviją, iš gamtos – apie dirvožemį ir jo sudėtį, papasakojo gana gerai. Mokomieji dalykai lydimi vaizdingumo priemonėmis. Vedama gamtos, geografijos trumpos iliustruotos santraukos. Dailyraščio sąsiuvinių paraštės gražinamos ornamentėliais. Sienoje pakabinti gražesni darbeliai. Sąsiuviniai švarūs ir tikrinami. Mokytoja Domaševičiūtė mokymo, auklėjimo darbą dirba gana sąžiningai.“ Atrodo, kad ir čia ji nevengė visuomeninės veiklos, nes buvo Kietaviškių šaulių moterų skyriaus vadė.
Iš Kietaviškių E. Domaševičiūtė išsikėlė į Trakus. Ten mokytojaudama ištekėjo už mokyklos vedėjo Stasio Ivanausko, kuris 1935–1938 m. mokytojavo Čižiūnuose.
Apie šiuos ir kitus talentingus ir darbščius bemaž 70 mokytojų, kurie 1922–2006 m. darbavosi Čižiūnų mokykloje, manau, galėsime paskaityti kitais metais išleistoje knygoje. Bet dabar kviečiame elektrėniškius į istorinės atminties talką. Juk ne vieno iš jūsų seneliai, tėvai, o ir patys pažinojote O. Smalskaitę, E. Kontautaitę–Kazlauskienę, E. Domaševičiūtę, P. Radzevičių ir kitus. Prašau – parašykite ir atsiųskite Tėviškės pažinimo paramos fondui atsiminimų su nuotraukomis (jas grąžinsiu) adresu: P.d. 267, LT-03003 Vilnius-9 arba el. p.: gimtine@mail.tele2.lt
Esame dėkingi Pastrėvyje gyvenančiai Bronei Stančikienei, pateikusiai atsiminimus apie Čižiūnų mokyklą, mokytojus ir mokinius. Apie mokyt. E. Kazlauskienę vertingų žinių atsiuntė jos buvusi bendradarbė mokyt. Aldona Sinkevičienė. Elektrėniškė inžinierė Giedrė Zinkevičienė pažadėjo pasidalinti prisiminimais apie savo mamą Vincentą Mačiliūnienę–Sidarienę, kuri 1931–1939 m. vadovavo Čižiūnų mokyklai. Gal sukrus ir nepašykštės atsiminimų žebertoniškiai Rasuolė ir Vytautas Bražinskai, kurių tėvai keliolika metų mokytojavo Čižiūnuose.
O jei Elektrėnuose susiburtų paveldo brangintojai į Tėvynės pažinimo draugijos atstovybę ar rėmėjų klubą, jiems darbų būtų per akis. Kokie glūdi vien švietimo ir kultūros istorijos dirvonai. Verkiant reikia paskubėti, nes gyvieji daugiasluoksnės praeities liudininkai tirpsta lyg žvakės.

2012 09 15

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų