Jūs nežinote, ką žino abromiškiečiai

Jūs nežinote, ką žino abromiškiečiai

Julija KIRKILIENĖ

Abromiškėse Norvegijos profesorių skaitomomis paskaitomis apie partnerystės vertybes nesusidomėjo nei kitų bendruomenių atstovai, nei savivaldybės specialistai. Gal dėl tos partnerystės trūkumo Abromiškėse naujai renovuotas kelias taip, kad abromiškiečiai į savo namų kiemus įsukti su automobilių priekabomis negali. Dėl partnerystės nevertinimo naujai įkurtos savivaldybės vadovai sugebėjo net Abromiškių ežerą parduoti, todėl abromiškiečiai dabar maudytis ir poilsiauti priversti iš projektinių lėšų sutvarkytame tvenkinyje. Bet abromiškiečiai turi didžiulį žmogiškąjį kapitalą – stiprią bendruomenę su jos pirmininke Audrute Jančiauskiene, prie kurios dar prisijungė dvaro savininkas, istorikas, verslininkas, visuomenininkas Romualdas Bakutis. Seminaras „Kuriame vertybes kartu“ organizuotas įgyvendinant projektą „Abromiškių dvaro rūmų medinės dalies restauravimas“, nes, pasak R. Bakučio, svarbu sujungti pajėgas ir naujos vertės vertybes kurti kartu.

Naujos vertės vertybės

Naujasis žodžių junginys – naujos vertės vertybės – kartojamas dažnai buvo ne tik per paskaitas, bet ir asmeniniuose pokalbiuose. Seminare profesionaliai buvo pateikti argumentai ir pagrįsti pavyzdžiais, kodėl verta saugoti kultūros paveldą, koks kultūros paveldo objektų vaidmuo vietos bendruomenių vystymuisi, siekiant abipusės naudos tiek bendruomenei, tiek kultūros paveldo objekto savininkams. Prie naujos vertės vertybių priklauso dvaras ir dabartiniai bendruomenės namai, buvęs dvaro svirnas.

Prieš 445 metus statyti pastatai amžių tėkmėse keitė savo išvaizdą ir paskirtį, kol XXI amžiaus pradžioje vėl pateko į vertybes suprantančių ir jas vertinančių žmonių rankas. Tik svirne nebe grūdai ar arkliai laikomi, bet patys abromiškiečiai aktyviai leidžia ir laisvalaikį, ir idėjas įgyvendina. Seminaras abromiškiečiams irgi buvo nauja patirtis: svirno salėje laikinai buvo įrengtos kabinos vertėjams, o Norvegijos žemės ūkio ir kaimo plėtros universitetinės kolegijos profesorių Dag Lonning ir Rhys Evans patirties, įžvalgų ir patarimų dauguma seminaro dalyvių klausėsi su ausinėmis. O norvegai per ausines klausėsi abromiškiečių pasisakymų ir stebėjosi jų darbais, idėjomis, vizijomis, sukauptu nematerialiu turtu ir nestandartiniu požiūriu į kultūros paveldo objektus, siekiant išnaudoti jų teikiamas galimybes bendruomenės tikslams.

Vėl skambės panelių muzika

Abromiškių dvaro savininką Romualdą Bakutį abromiškiečiai įvertino kaip vieną svarbiausių savo bendruomenės žmogiškųjų išteklių todėl, kad ėjęs iš rankų į rankas norinčių tapti dvarininkais asmenų, pagaliau dvaras atiteko žmogui, kuriam tas dvaras reikalingas kaip kultūrinė vertybė, kaip jo paties gyvenimo dalies įprasminimas.

Abromiškių dvaro sodybos kompleksas 2005 m. yra įrašytas į LR nekilnojamų kultūros vertybių registrą ir saugomas kaip architektūrinę, istorinę bei kraštovaizdinę vertę turinti kultūros vertybė. Kaip rašoma projekte „Abromiškių dvaro rūmų medinės dalies restauravimas“,   dvaras įkurtas 1571 m., jo istorija siejama su Poniatovskių, Bichovcų, de Raes ir Pliaterių giminėmis. XIX a. Abromiškių dvaras buvo laikomas vienu gražiausių ir geriausiai sutvarkytų Lietuvos dvarų, jame vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo sukaupta vertinga biblioteka, paveikslų kolekcijos. Dvaro rūmai yra išskirtiniai savo architektūriniais sprendiniais – XIX a. pradžioje statyta klasicizmo stiliaus medine centrine dalimi ir vėliau statytais mūriniais flygeliais. Tuos flygelius iš išorės R. Bakutis jau suremontavo savo lėšomis, jie stebina žmones, keliaujančius iš Abromiškių reabilitacijos ligoninės ar kolektyvinių sodų. Kaip sako R. Bakutis, darbai vyksta lėtai todėl, kad jis nori dvarą atstatyti identišką. Pavyzdžiui, atskiros flygelių puošybos dalys buvo rankų darbo, jas identiškai atkūrė nuolatos laiko neturintys dvarų restauratoriai. Atkasus pamatus, paaiškėjo, kad medinė dvaro dalis pastatyta ne ant pamatų, o tik ant akmenų, išlikusių nuo viduramžių ir gal mena Abrahamą Poniatovskį, kurio vardu buvo pavadintas Abromiškių kaimas. R. Bakutis planuoja dvarą naujai kultūrinei paskirčiai atidaryti 2016 metais. Antrame aukšte vėl bus įrengti panelių kambariai, kuriuose vėl skambės panelių muzika, kuriai taip nostalgiją jaučia Abromiškių bendruomenė. Centrinę menę R. Bakutis sako norintis restauruoti taip, kad liktų matyti unikali medinė dalis. Visuomeninės paskirties centru tapusį dvarą planuojama atidaryti už poros metų. Čia šių laikų dvarininkas planuoja organizuoti dailininkų plenerus, parodas, koncertus, o Abromiškių bendruomenės būsimam etnografiniam ansambliui čia numatomas platus klausytojų ratas.

Myli tai, ką daro

Seminaras „Kuriame vertybes kartu“ Abromiškėse organizuotas ne tik žinioms įgyti. Bendruomenė turėjo gražios progos pabendrauti tarpusavyje, aplankyti dvaro išorę ir vidų su geriausiu gidu, dvaro savininku Romualdu ir dvaro prižiūrėtoju elektrėniškiu Vidu, turėjo galimybę visa bendruomenė susėsti prie bendro pietų, kuriuos taip pat paruošė abromiškietė verslininkė, stalo.

Kartu bendruomenei vėl gimė gražiausių idėjų, kuriomis jie nustebino svečius – projektą rašiusią Aureliją Raščiuvienę, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos atstovę Daivą Kelpšaitę bei profesorius iš Norvegijos. Pastarieji, norėję pasidalinti patirtimi, kaip bendruomenės dirba Norvegijoje, sakė daugiau patirties iš Abromiškių parvešiantys į savo šalį. Dviejų dienų seminare dalyvauti laiko suradę tiek rudens darbų užimti abromiškiečiai, tiek versle ir Tarptautiniame olimpiniame komitete besidarbuojantis R. Bakutis suprato, šalia kokių žmonių jie atsirado, kokie žmonės kartu su dvaru atėjo į Abromiškių bendruomenę ir tuo labai liko patenkinti, nes ir vieni, ir kiti myli tai, ką daro. O seminare pasėtos žinių sėklos vaisių ilgai laukti nereikės – juos pamatysime Abromiškių gėlių kalnelyje, gal tvenkinyje grojančiuose fontanuose, Abromiškių dvaro renginiuose, o tada gal ir politikai supras, kad ir kelią tiesiant svarbu, pirmiausia pasikalbėti su žmonėmis, kad paskui to kelio nereikėtų ardyti, norint įvažiuoti į kiemą. Netinkamai kelią valdžia nutiesė ir pinigus vėl blogai panaudojo todėl, kad nežinojo to, ką žino abromiškiečiai: partnerystė yra vertybė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų