Julija KIRKILIENĖ
Net pats didžiausias pesimistas negali nepastebėti, kad mūsų paežerės ir miškai tapo švaresni, net žvejai jau įprato prieš užmesdami meškerę susirinkti šiukšles. Aplinką mažiau žmonės teršia ne tik dėl augančio sąmoningumo ar pilietiškumo, bet ir dėl Aplinkos ministerijos požiūro į aplinkos švarą. Jau metai už aplinkos teršimą mažiausia bauda buvo 500 Lt, o nuo spalio 1 d. piktybiškai teršiantiems aplinką brangiau teks mokėti ir už aplinkai padarytą žalą. Pavyzdžiui, sugalvojus savo sodyboje sudeginti plastikinę tarą ar senus batus, gali tekti sumokėti 345 Lt arba 100 eurų.
Pareigūnai – ne sekliai
Nors aplinkos apsaugos pareigūnai nėra sekliai, bet, pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros vedėjo Virgilijaus Prusko, kartais jiems pasiseka surasti ir nubausti piktybiškus gamtos teršėjus. Pernai pagal pirkimo čekius buvo išsiaiškinta, kas Vievio miške išvertė statybines atliekas. Žmogaus pasiteisinimas, kad statybinių atliekų sąvartyne iš jo nepriėmė, todėl išvertęs miške, nepadėjo. Atliekų išvertimas tam piliečiui kainavo brangiai. Už 1 tonos statybinių atliekų išmetimą ne ten, kur reikia, bauda yra nuo 15 tūkst. Lt už toną.
Aplinkosaugininkai Vievio miške nesvėrė, kiek atliekų ten išmesta, bet nubaudė pilietį 500 Lt bauda už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis ir privertė tas atliekas susirinkti. V. Pruskas sako, kad jų darbą palengvina sąmoningi piliečiai, apie aplinkos teršimą pranešantys pareigūnams ar informacinėse priemonėse. Pavyzdžiui, ežere plaunamo automobilio nuotrauką žmogus įkėlė į socialinius tinklus, o pareigūnai pagal automobilio numerį nustatė jo savininką ir nubaudė.
Automobilius plauti ežere per brangu
Automobilius plauti ežere pasidarė per brangu, todėl tokių ežero teršimo atvejų savivaldybėje mažėja. Net automobilį pasistačius arčiau kaip 25 m. nuo vandens telkinio, sumokėti gali tekti baudą nuo 500 iki 1000 Lt.
Savivaldybėje vasarą buvo vykdoma aplinkosauginė akcija „Automobilį statyk atsakingai“, kurios metu patikrintos Elektrėnų savivaldybėje esančių bei poilsiautojų pamėgtų vandens telkinių pakrantės ir tik vienas automobilis buvo rastas arčiau nei 25 m nuo vandens telkinio.
Elektrėnų marios yra vienas iš vandens telkinių Lietuvoje, kuriuose leidžiamas vandens motociklų plaukiojimas. Motociklų nuleidimui yra pastatyti specialūs tilteliai, bet būna, kad motociklų savininkai motociklus nuleidžia tiesiai iš automobilių priekabų, o tai – jau trigubas pažeidimas: vandens telkinys gali būti užterštas automobilio tepalais, pažeista automobilio statymo prie vandens telkinių zona ir pažeidžiamos aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose. Už tokius pažeidimus motociklo savininkui baudų gali tekti atseikėti beveik tiek, kiek pats motociklas kainuoja.
Piktybiški pažeidimai
V. Pruskas sako, kad nors ir mažėja piktybiškų aplinkos teršimo pažeidimų, bet pareigūnai vis dar suranda išradingų piktadarių. Pavyzdžiui, vienoje sodų bendrijoje sodininkas labai gudriai įsirengė nuotekų sistemą. Srutų surinkimo duobę išsikasė pagal reikalavimus, bet jai prisipildyti neleidžia ir už išvežimą pinigų nemoka. Vakarais, kai aplinkosaugininkų darbo laikais baigiasi, sodininkas pajungia siurbliuką ir srutas išleidžia į aplinką. Piliečiui teko susimokėti ir už neteisingai tvarkomas atliekas, ir už padarytą žalą gamtai.
Ilgą laiką elektrėniškiai skundėsi dėl garažininkų veiklos – garažuose keisdavo tepalus, o senuosius pildavo į perpildytą talpą, iš kurios tepalai patekdavo į aplinką. Ši problema dabar lyg ir išspręsta: talpos panaikintos, o vairuotojai įprato tepalus keisti ne patys, o patikėti autoservisų darbuotojams. Balceriškių kaime viename apleistame žemės sklype vairuotojai buvo įpratę išpilti savo automobilių tepalus ir taip nuskriaudė žemės savininką: šiam ne tik žemė buvo užteršta pavojingomis atliekomis, bet ir baudą sumokėti teko. Už žemės sklypo nepriežiūrą atsako žemės savininkas, jei jis nesikreipia į pareigūnus, nurodydamas, kad jo sklypą teršia.
Įmonės įprato tvarkyti saugiai
Savivaldybėje įsikūrusios automobilių remonto įmonės, pasak V. Prusko, yra reguliariai kontroliuojamos, pažeidimų beveik nenustatyta. Autoservisai panaudotiems tepalams turi specialias talpas, o tepalus, kaip ir kitas atliekas, iš jų superka atliekas tvarkanti įmonė „Žalvaris“, kurios aikštelė įkurta Vievio sen. Zabakos k.
Savivaldybėje veikia dvi didelės aplinkos taršos rizikos įmonės – „Lietuvos energija“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. „Lietuvos energijoje“, pasak Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovo Valento Nevieros, remontuojant blokus, statomos 2-3 juostų bonos, kurios ne tik apsaugo nuo alyvos patekimo į vandenį, bet ir ją surenka.
Dėl leidimo eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru besibylinėjanti Kazokiškių bendruomenė ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba taip pat nurimo. Kazokiškių sąvartyno veikla šiek tiek modernizuojama, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras vykdo įvairius investicinius projektus, todėl gyventojai rečiau skundžiasi dėl sąvartyno teršiamos aplinkos kvapais, o Aplinkos ministerijos pareigūnai Kazokiškių sąvartyno už aplinkos teršimą pernai nebaudė.
Apie karštas linijas
Už aplinkos taršą tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys dažniausiai nubausti būna tada, kai aplinkosaugininkai sulaukia skundų. Tiesa, ne vienas gyventojas skundėsi redakcijai, kad aplinkosaugininkai vangiai reaguoja į pranešimus apie aplinkos taršą. Nepasitikinčius vietos aplinkosaugininkais informuojame, kad Aplinkos ministerijoje veikia korupcijos prevencijos ,,Karštoji linija“, kuria galima naudotis anonimiškai bet kuriuo paros metu jums patogiausiu būdu – telefonu (darbo dienomis tel. 8-5 266 3596, 2666 3597, 266 2717; atsakikliu visą parą 8-5 266 3598), faksu 8-5 266 3671, elektroniniu paštu pranesimas@am.lt ar paštu (Aplinkos ministerija, A. Jakšto g. 4/9, LT-2600 Vilnius).
Elektrėniškiai, pasak Aplinkos ministerijos kontrolės skyriaus vedėjos Onos Bubnelienės, karštąja linija pasinaudojo tik 3 kartus, nors kitų savivaldybių gyventojai ja naudojasi aktyviau. Ir vis dėlto, jeigu sugalvosite savo sklypuose ar net savo krosnyje deginti plastmasę, padangas, senus batus, jeigu atliekas sumanysite pilti ne į konteinerius, o į mišką ar kaimyno sklypą, prieš tai darydami, gerai pagalvokite, ar verta tai daryti. Norėdami sutaupyti už atliekų išvežimą, galite labai brangiai sumokėti už padarytą žalą gamtai ar atliekų tvarkymą ne pagal taisykles. Tuo pasirūpins aplinkosaugininkai, pasiruošę piliečiams sąmoningumo įkrėsti per kišenes.